Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Austrija

Austrijoje gausiau nei beveik visose šalyse paminklų Lietuvos mitologijos tema. Jie sukurti simpoziumų metu ten gausiai dalyvavusių lietuvių menininkų.

Be to, ~1944-1950 m. Austrija tapo laikinais namais ~2000 lietuvių, pasitraukusių iš Lietuvos šią antrą kartą okupavus Sovietų Sąjungai. Tarp šių žmonių būta ir žymių politikų, du kurių Austrijoje ir atgulė amžinojo poilsio.

Paminklai lietuvių mitologijos temomis Paudorfe

Paudorfo apylinkėse vyko net trys medinių skulptūrų kūrėjų simpoziumai - 2002 m., 2007 m. ir 2012 m. Jų metu pastatytos 40 skulptūrų. Jos išsidėstė palei daugiau nei 2 km ilgio pėsčiųjų taką, sujungusį Paudorfo ir Hiobenbacho gyvenvietes - trys skirtingi tako segmentai sukurti per skirtingus simpoziumus. Takas gražioje vietoje, iš jo matosi garsus Giotvaigo vienuolynas.

Aitvaras ir kaukas

Aitvaro ir kauko pavadinimas

Iš 40 skulptūrų net 10 sukurtos lietuvių autorių. Iš tų 10 dauguma paremta lietuvių mitologija. Tarp jų 3,47 m aukščio Algimanto Sakalausko "Eglė, Žalčių karalienė" (48.353570, 15.624629), statyta per pirmąjį 2002 m. simpoziumą pačiame Paudorfo miestelyje. Kiti lietuvių mitologija paremti mediniai paminklai - Arūno Sniečkaus "Aušrinė", Kęstučio Grigonio "Aitvaras ir Kaukas", Padelsko "Jūratė ir Kastytis", Tomo Stumbrausko "Žemėpatis".

Palei Paudorfo skulptūrų taką

Paminklai Perkūnui Griosšonau

Grosšionau (Großschönau) miestelyje ir aplink stovi net du ąžuoliniai Algimanto Sakalaukso stogastulpiai su skulptūromis Perkūnui, laikomam vyriausiu baltų dievu. Vienas jų yra koordiantėse 48.620097, 14.917649 (7,55 m aukščio, 2006 m., darytas kartu su Ignu Sakalausku, kalviu Ričardu Grekavičiumi), kitas - 48.353570, 15.624629 (7,2 m aukščio, 2005 m.).

Lietuviški Algimanto Sakalausko stogastulpiai Austrijoje. Iš kairės į dešinę - du Perkūno stogastulpiai ir Eglė, žalčių karalienė (Paudorfe)

Žymių lietuvių kapai Austrijoje

Bachmaningo kaimo kapinėse prie bažnyčios palaidotas tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas Antanas Tumėnas, ėjęs pareigas 1924-1925 m. Jis pasitraukė iš Lietuvos 1944 m. jau būdamas prastos sveikatos, atsikliuvo vakariečių okupuotoje Austrijos dalyje su kitais pabėgėliais dipukais ir mirė 1946 m., taip ir nesulaukęs lietuvių dipukų "paskirstymo" iš stovyklų po įvairias pasaulio šalis.

Antano Tumėno kapas

Vienos Grincigo kapinėse (Friedhof Grinzing) palaidotas Lietuvos steigiamojo Seimo narys Stasys Digrys. Jis irgi 1944 m., prieš Lietuvą antrąkart okupuojant sovietams, pasitraukė į Austriją. Priešingai daugeliui lietuvių dipukų, net ir atsiradus galimybei iš Austrijos išvykti į kitas šalis, jis nusprendė pasilikti Austrijoje, ten organizuodavo vasario 16 d. šventes, o mirė tik 1959 m.

Stasio Digrio kapas

Tradiciškai Austrijoje kapai nėra amžini - nebelikus kas už juos mokėtų mokestį (paprastai tai - mirusiojo vaikai), kapai sunaikinami. Tačiau Antano Tumėno ir Stasio Digrio kapus globoti apsiėmė ir už juos mokesčius moka Lietuvos ambasada Austrijoje, kuri taip pat abudu kapus paženklino naujomis lentelėmis, ant kurių lietuviškai ir vokiškai parašytos Digrio ir Tumėno pareigos bei atvaizduotas Lietuvos herbas.

Ambasados pakabinta lentelė ant Stasio Digrio kapo