Mičiganas, JAV
JAV lietuvių bendruomenė Mičigano [Michigan] valstijoje yra devinta pagal dydį JAV (30 000). Nepaisant to, ši valstija pasižymi bene didžiausia lietuvių istorijos ir paveldo įvairove visoje šalyje, nes Mičiganas sutraukė labai įvairias lietuvių bangas, kartas ir institucijas. Tokia įvairovė atsispindi nuostabiose lietuviškose vietose, kurias vis dar galima pamatyti Mičigane.
Šiame straipsnyje trumpai pristatysime kiekvieną iš Mičigano lietuviškų vietovių, jų istorijas, taip pat pateiksime nuorodas į išsamesnius straipsnius apie jas. Straipsnio antrojoje pusėje supažindinsime su Mičigano lietuvių istorija.

Vytauto kareivių šalpos draugijos, kuri veikia nuo 1910 m., pastatas Grand Rapidse [Grand Rapids]
Lietuviškos vietovės Mičigane
1. Detroitas. Pagal lietuviškų bažnyčių skaičių Detroito metropolis patenka į JAV penketuką – šiame mieste buvo penkios bažnyčios, kiekvieną jų supo kiti lietuviški pastatai, paminklai. XX a. trečiame–ketvirtame dešimtmetyje lietuvius į Detroitą daugiausia viliojo automobilių pramonė. Deja, tolesnė istorija miestui nebuvo palanki – pramonė sunyko, ėmė mažėti gyventojų skaičius. Dvi lietuvių bažnyčios buvo nugriautos dėl prieštaringai vertintos greitkelių tiesimo kampanijos. Rasinės riaušės ir baltųjų išsikėlimas iš miesto centro tapo lėmė beveik visų Detroito lietuvių migraciją į priemiesčius XX a. septintą–aštuntą dešimtmetį. Miesto centre veikusios lietuvių bažnyčios ir klubai buvo uždaryti ~1980-2015 m., nes karta, kuri dar kartais apsilankydavo savo jaunystės vietose, ėmė išmirti. Užtat Sautfilde [Southfield] susiformavo unikalus priemiesčiuose gyvenančių lietuvių centras, kuriame - ir nauja bažnyčia, ir pasaulietinės institucijos. Lietuviai padovanojo Lietuvių kambarį Detroito Veino universitetui [Wayne State University]. Keletas senų miesto centre pastatytų lietuviškų pastatų išlikę tvarkingai restauruoti, nors šiandien jie lietuviams jau nepriklauso.

Lietuvių namai Detroite (gerai išsilaikiusi, nors lietuviams jau nepriklauso)
2. Grand Rapidsas. Nors Detroitas liudija vieną skaudžiausių Amerikos miestų sunykimo istorijų, Grand Rapidso lietuvių telkinys nukentėjo mažai. Miesto lietuvių rajone asimiliacija vyko (lietuvių kalbą palaipsniui pakeitė anglų kalba), tačiau lietuviai ir kiti baltaodžiai jo neapleido. Todėl Grand Rapidse, kuris yra bene geriausiai išsilaikęs pirmosios Amerikos lietuvių bangos pavyzdys JAV, išliko lietuvių bažnyčia, mokykla, trys klubai ir dvejos kapinės. Grand Rapidse vis dar galima užsukti į veikiančių šimtamečių lietuvių organizacijų pastatus, o ne tik grožėtis, geriausiu atveju, didingų pastatų liekanomis. Viduje dar galima sutikti ne vieną XX a. trečią dešimtmetį į Grand Rapidsą atvykusių pirmųjų lietuvių palikuonių, nors jie dabar kalba angliškai ir dažnu atveju yra tik iš dalies lietuvių kilmės. Dėl to, kad lietuviai neišsikėlė į priemiesčius, pagal lietuvių skaičių Grand Rapidsas užima pirmąją vietą Mičigane (1 000 lietuvių Grand Rapidse, palyginti su 400 Detroito mieste).

Lietuviškas kryžius Grand Rapidso lietuvių kapinėse
3. Lietuviškos stovyklos. Lietuvių įkurtos stovyklos yra bene įspūdingiausios lietuviško paveldo vietos Mičigane. XX a. šeštame dešimtmetyje jos buvo sugalvotos kaip vietos, kur Amerikos lietuvių vaikai galėtų kartu leisti vasaras lietuviškoje aplinkoje, tačiau laikui bėgant jų misija išsiplėtė. Dabar suaugusieji čia atvyksta pasimėgauti „lietuviška gamta Amerikos vidury“, Amerikos lietuvių menininkai šias vietoves pakeitė sukurdami itin simboliškų lietuviškų paminklų ir atminimo ženklų. Stovyklos Dainava ir Pilėnai yra netoli Mančesterio [Manchester], o stovykla Rakas – netoli Kasterio [Custer].

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Pilėnų stovykloje
4. Kasteris. Amerikos lietuviai tarpukariu čia supirko žemes, kad sukurtų savotišką „Naująją Lietuvą“. Nors jie čia nepastatė vien lietuviams skirtų bažnyčių ar klubų, jų buvo tiek daug, kad miesto įstaigos ir pastatai dažnai turi lietuvišką prieskonį (pavyzdžiui, vietos katalikų bažnyčią statė lietuvis architektas, ten dirbo lietuviai kunigai, ji statyta lietuvių ūkininkų lėšomis - todėl joje yra lietuviškų detalių). Šioje vietovėje vis dar gana paplitusios lietuviškos pavardės, yra keletas lietuviškų gatvių pavadinimų ir paminklų, o lietuvių palikuonys iki šiol gamina Andrulio sūrį.

Andrulio sūrio gamykla Kusterio apylinkėje
5. Junjon Pyras. Šis Mičigano ežero kurortas labiau susijęs su Čikagos, o ne su Mičigano lietuvių bendruomene, nes yra įsikūręs prie sienos su Indianos valstija, mažiau nei 100 km iki Čikagos. XX a. septintame–devintame dešimtmetyje Junjon Pyras (kartu su keliais kitais netoliese esančiais kurortais Indianoje) tapo „lietuviškąja Rivjera“, arba Amerikos lietuvių vasaros sostine, mat Čikagos lietuviai čia siųsdavo savo žmonas ir vaikus praleisti vasaros, kartais atvykdavo ir patys. Vienu metu čia veikė net septyni lietuviški viešbučiai, deja, lėktuvams priartinus tropinius Floridą ar Havajus [Hawaii], „lietuviškosios Rivjeros“ populiarumas ėmė smukti, ir lietuviški viešbučiai vienas po kito užsidarė. Keliaujant arčiau Čikagos nuo Junjon Pyro Indianoje „lietuviškosios Rivjeros“ dvasios rasime daugiau, nes ten lietuvius poilsiautojus pakeitė į pensiją išėję Čikagos lietuviai ir kasdien į darbus Čikagoje važinėjantys lietuviai.

Gintaro kurortas – paskutinis iš lietuviškų kurortų (parduotas nelietuviams apie 2019 m.)
6. Mažesni miestai. Lietuviai gyveno ir keliuose mažesniuose Mičigano miestuose, įskaitant Maskigoną [Muskegon], kuriame iki šiol veikia lietuvių klubas, ir Albioną, kuriame lietuvius mena atminimo lenta. Šiandien daugelyje Mičigano vietovių yrasi gyvenant lietuvių, tačiau kadangi jie ten įsikūrė gana neseniai, tuose miestuose istorinių paveldo objektų dar nėra.

Lietuvių klubas Maskigone
Lietuvių istorija Mičigane
Kaip ir kitur Amerikoje, lietuviai į Mičiganą atvyko trimis bangomis.
Didžiausia iš jų – pirmoji emigracijos banga (1869–1914 m.) – Mičiganą pasiekė pavėluotai. Taip atsitiko todėl, kad tuo metu, kai šimtai tūkstančių lietuvių plūdo į JAV, Mičiganas dar buvo mažai apgyvendintas ir nesiūlė daug ekonominių galimybių. Taigi, užuot tiesiogiai migravę į Mičiganą, pirmosios bangos Amerikos lietuviai paprastai įsikurdavo Pensilvanijos [Pennsylvania] angliakasių miesteliuose arba pramoniniuose Rytų pakrantės miestuose, taip pat Ilinojaus [Illinois] valstijoje.
Pavyzdžiui, 1899–1914 m. Mičigane įsikūrė tik 3 427 lietuviai, o Pensilvanijoje – 70 019, Ilinojuje – 47 339, Niujorke [New York] – 37 912. Tuo metu Grand Rapidsas buvo pagrindinis centras, traukęs lietuvius į Mičiganą.
Tačiau artėjant riaumojančiam XX a. trečiam dešimtmečiui, netruko pasklisti žinia apie naujus, didelius Mičigano pramonės pasiekimus, ypač apie Detroito automobilių pramonę. Viliojami didesnių atlyginimų, Amerikos lietuviai iš Rytų pakrantės ir Ilinojaus kasyklų bei gamyklų tūkstančiais persikėlė į Mičiganą. 1930 m. vien Detroite gyveno jau 4 879 lietuviai.
Kaip ir Rytų pakrantėje, šie lietuviai laikėsi kartu, apsigyveno tuose pačiuose rajonuose, statė lietuviškas bažnyčias ir klubus visame Detroite, taip pat kituose Mičigano miestuose.
Šv. Antano lietuvių bažnyčia. Kairėje – Lietuvių salė. ©Augustinas Žemaitis.
Tačiau toli gražu ne kiekvienas JAV lietuvis XX a. trečiame–ketvirtame dešimtmetyje svajojo tik apie didesnį atlyginimą modernesnėje gamykloje. JAV pramonėje pradirbę dešimtmetį ar ilgiau ir pakankamai uždirbę, kai kurie jų tikėjosi pagaliau įgyvendinti savo dar Lietuvoje puoselėtą svajonę – ūkininkauti nuosavoje žemėje. Mičiganas traukė ir tokius lietuvius. Suvieniję jėgas, jie supirko žemes Kasterio apylinkėse ir taip ten gimė vienintelis visose JAV kaimiškas regionas, kuriame labai didelė dalis gyventojų buvo lietuviai.

Lietuviška dygsniuota antklodė ant svirno sienos simbolizuoja lietuvišką paveldą Kusteryje
Antroji JAV lietuvių banga, ko gero, labiau nei bet kurioje kitoje valstijoje atgaivino Mičigano lietuvių gyvenimą. Antrąją bangą sudarė pabėgėliai, kurie 1944 m. buvo priversti palikti Lietuvą dėl sovietų okupacijos ir šalyje pradėto vykdyti genocido. Antrosios bangos lietuviai, laikydami save tremtiniais ir norėdami įamžinti lietuvišką kultūrą Amerikoje dar labiau nei pirmoji banga, faktiškai Amerikoje įkūrė „šešėlinę Lietuvos valstybę“, kuri apjungė įvairias lietuvių institucijas visose JAV. Šalia labai lokalaus „senojo tipo Amerikos lietuvių gyvenimo“ lietuvių parapijose ir apylinkėse, antroji emigracijos banga steigė visos Amerikos masto lietuvybės centrus, kurie tarnavo lietuviams iš tolimesnių valstijų. Daug tokių centrų buvo įkurta Mičigane.

Kryžių kalnas Dainavos stovykloje
Vienais svarbiausių tokių naujų lietuvybės centrų tapo lietuvių stovyklos. Jose lietuviai (ypač vaikai) dalį vasaros praleisdavo lietuviškoje aplinkoje - tikėtasi, kad taip jie išmoks kalbos, kultūros, susiras lietuvių draugų ar net antrąją pusę. Strateginė Mičigano padėtis vidury pagrindinių Didžiųjų ežerų region lietuvių bendruomenių (Čikagos, Klivlando [Cleveland], Detroito, Toronto), lėmė, kad Mičiganas būtų pasirinktas net trijų iš penkių JAV lietuvių stovyklų vieta.
Antrosios bangos atvykimas beveik sutapo su Detroito nuosmukiu, kurio ryškiausi bruožai buvo rasinės riaušės ir baltųjų išsikėlimas į priemiesčius. Dėl to labai nukentėjo visi Detroito lietuviški rajonai, mieste užsidarė lietuvių bažnyčios ir klubai (kai kurie pastatai buvo nugriauti, kad užleistų vietą miestą išraižusiems greitkeliams). Tačiau antrosios bangos lietuvių energijos ir patriotizmo dėka 1972 m. Detroito priemiestyje išdygo naujas lietuvių religinis ir kultūrinis centras, kuris tapo viena iš paskutinių naujai pastatytų lietuvių bažnyčių Amerikoje. Šioje bažnyčioje religinė erdvė yra mažesnė už pasaulietinę (etninę) erdvę, taip pabrėžiant lietuvių bažnyčios kaip kultūros centro, kuris tarnauja toli gražu ne tik tikėjimui, vaidmenį.

Pirmosios Dievo Apvaizdos lietuvių bažnyčios vieta

V. K. Jonyno vitražas Dievo Apvaizdos lietuvių bažnyčioje, kuri buvo pastatyta 1972 m.
Grand Rapidse gyventojų kaita nebuvo tokia didelė, todėl čia „senasis lietuvių rajonas“ su daugeliu lietuviškų institucijų išliko mažiau pakitęs. Tai rodo, kad net toje pačioje valstijoje lietuviškumas vystėsi skirtingomis kryptimis.
Tuo tarpu XX a. septintame–devintame dešimtmetyje Mičigano valstijos vakariniame pakraštyje, Junjon Pyre, kūrėsi lietuviškas kurortas. Ten Čikagos lietuviai atvykdavo praleisti vasaros ar tik savaitgalių, išdygo daugybė lietuviams priklausančių kurortinių viešbučių. Kai kurie lietuviai ten įsikūrė visam laikui.

Dievo Apvaizdos lietuvių bažnyčia Sautfilde, netoli Detroito
Po 1990 m. nepriklausomybės atgavimo į JAV pradėjo atvykti nauja – trečioji – ekonominių emigrantų banga, nemaža jų dalis apsistojo Detroito apylinkėse. Prisijungę prie didžiausių Mičigano lietuvių bendruomenių, jie atgaivino pagrindinius lietuviško paveldo centrus: Detroito lietuvių bažnyčią ir lietuvių stovyklas. Deja, mažesnės bendruomenės (Kasterio, Muskigono, Junjon Pyro) naujų emigrantų sulaukė nedaug, todėl jose gyvenantys lietuviai paprastai yra pirmosios arba antrosios emigracinės bangos palikuonys.
Ekspedicijų dienoraščiai
Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:
Leave a comment