Gabalėliai Lietuvos Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje

Vestvilis (Ilinojus)

Vestvilis [Westville] XX a. pradžioje buvo anglies kasėjų miestas ir, kai kuriais duomenimis, dauguma iš jo 2500 gyventojų buvo lietuviai. Daug jų uždarius kasyklas išvyko į Čikagą, bet ir šiandien lietuviai čia tebesudaro 4,7% iš ~3000 žmonių.

Pati lietuviškiausia Vestvilio vieta - lietuvių tautinės kapinės (įsteigtos 1909 m.). Jose ant daugelio kapų rasime ilgus lietuviškus užrašus, pvz. "Iliarus Urniezius mire 29 Rugsejo turedamas 66 metus amziaus paejo is Laumenu kaimo Kaltinenu parapijos, Taurages apskricio. Lai buna lengva sios salies zemele ilsetis. Mire 20 rugs. 1920 m."

Kapinėse – ir trys lietuviškos trispalvės.

Vienas įėjimų į Vestvilio lietuvių kapines

Vienas įėjimų į Vestvilio lietuvių kapines

Keletas seniausių kapų Vestvilio lietuvių kapinėse

Keletas seniausių kapų Vestvilio lietuvių kapinėse

Kapinių administracinis ofisas kadaise tarnavo kalnakasyboje, kol buvo įsigytas ir pergabentas į kapines. Kasmet ten dar vis palaidojama po penktą žmonių, o iš visų jose – apie 1000 kapų.

Ženklas Vestvilio tautiškų kapinių administraciniame pastate

Ženklas Vestvilio tautiškų kapinių administraciniame pastate

Kapinėse esama ir keleto paminklų: 2008 m. pastatytasis paminklas Antrojo pasaulinio karo veteranams ir mažesnis, pastatytas 2002 m., skirtas Maiko Laito atminimui, kuris 30 metų savanoriškai prižiūrėjo kapines. Kapinės negauna valstybinio finansavimo, jos priklausomos nuo savanorių pagalbos.

Maiko Laito memorialas

Maiko Laito memorialas

Kapinėse esantis Memorialas, skirtas Šv. Kryžiaus bažnyčiai primena bažnyčią, įkurtą 1914 m. iš presbiterijonų įsigytame pastate. Šią bažnyčią įkūrė lietuviai, nepripažinę popiežiaus valdžios - tie patys, kurie 5 metus anksčiau įsteigė kapines. Kunigus jie sau susirasdavo iš senkatalikių tarpo (katalikų, atskilusių nuo katalikų bažnyčios, nes nepripažino vieno ar kito popiežias nutarimo), visa parapija pereidavo į tą senkatalikių bažnyčią, kuri duodavo kunigą lietuvį. Atskirą bažnyčią įkurti Vestvilio lietuviai nusprendė dėl konflikto su katalikų kunigu, kuris, pasak jų, reikalavo duoti konkrečias aukas, ne visus parapijiečius norėjo laidoti katalikiškose lietuvių kapinėse (todėl ir buvo įkurtos atskiros atutinės kapinės).

Nors pati Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia duris užvėrė 1960 m., istorija tokiu būdu tęsiasi. Memorialas jai pastatytas 2004 m., jame – ir bažnyčios varpas, ir kertinis akmuo, kuriuos vietos lietuviai netyčia atrado.

Memorialas lietuviškai tautinei katalikų bažnyčiai Vestvilio lietuvių tautinėse kapinėse

Memorialas lietuviškai tautinei katalikų bažnyčiai Vestvilio lietuvių tautinėse kapinėse

Vienas žymiausių lietuvių tautinės bažnyčios kunigų buvo kunigas Pranas Mikalauskas (1889-1933), palaidotas kapinių viduryje, širdies formos sklype. Daug atgarsių Vestvilyje sukėlė jo mirtis - savižudybė ar nužudymas. Apie ano meto tarpusavio konfliktus net išleista angliška knyga "Trumpa didžiojo lietuvių barnio Vestvilyje, Ilinojuje istorija" ("A Short History of a Big Lithuanian Row in Westville, Illinois") - ji aprašo ir kunigo Mikalausko savižudybę / nužudymą bei įvairias teorijas. Nors tyrimas pripažino Mikalausko mirtį savižudybe (galimai dėl prastos finansinės situacijos Didžiosios depresijos metais), jį parapijoje pakeitęs kunigas Vipartas plačiai (net iki Čikagos) po spaudą paskleidė žinią, kad Mikalauskas galėjęs būti nuudytas, galbūt katalikų, o ir jis pats susilaukė grąsinimų. Būtent Vipartas ir įamžino Mikalauską gražiuoju antkapiu. Vipartui mirus, baigėsi ir Šv. Kryžiaus bažnyčios istorija, nes paskutiniais dešimtmečiais parapija ir jis buvo beveik vienis.

Kunigo Prano Mikalausko kapas

Kunigo Prano Mikalausko kapas

Kunigo Prano Mikalausko kapas (iš arti)

Kunigo Prano Mikalausko kapas (iš arti)

Buvusios Šv. Kryžiaus tautinių katalikų bažnyčios vietoje dabar stovi gyvenamasis namas. Tik senas "niekur nebevedantis" takelis primena kadaise ten stovėjus bažnyčią..

Akmeninis takelis, primenantis kadaise čia stovėjus lietuvių tautinę katalikų bažnyčią

Akmeninis takelis, vedęs į kadaise čia stovėjusią lietuvių tautinių katalikų bažnyčią

Pagrindinis varžovas kovojant dėl lietuvių sielų tautiniams katalikams buvo Šv. Petro ir Povilo Romos katalikų bažnyčia, įsteigta 1897 m. (tad viena seniausių lietuvių bažnyčių JAV). Uždaryta ji 1989 m., vėliau ir nugriauta. Debar ten – tuščia žemė.

Lietuvių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios griovimo darbai

Lietuvių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios griovimo darbai

Vieta, kur stovėjo lietuvių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia

Vieta, kur stovėjo lietuvių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia

Lietuviai Romos katalikai taipogi turėjo savo kapines - Šv. Petro ir Povilo kapines (įsteigtos 1904 m). Jų viduryje šiandien guli bažnyčios kertinis akmuo (su lietuvišku užrašu), šone - keletas statulų iš bažnyčios (lietuviškų detalių ant jų rasti sunku). Greta kertinio akmens - kunigo Paukščio, klebonavusio keturis dešimtmečius ir mėginusiu atlaikyti Viparto kaltinimus, kapas. Trumpai tariant, kapinės gerokai mažiau lietuviškos nei aukščiau aptartosios, nors jose ir palaidota daug tautiečių.

Vestvilio Šv. Petro ir Povilo kapinių kapai

Vestvilio Šv. Petro ir Povilo kapinių kapai

Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčios kertinis akmuo

Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčios kertinis akmuo

Sakoma, Vestvilis net patenka į Gineso rekordų knygą kaip didžiausią skaičių smuklių vienam asmeniui turėjęs miestas. Daugybę jų valdė lietuviai.

Depo muziejus tarp saugomų miesto reliktų turi ir lietuviškų eksponatų.

Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Vestvilyje žemėlapis

Tikslas - Amerika ekspedicijos į Vestvilį dienoraštis

Tikslas - Amerika 2018 dienoraštis - Vestvilis

Tikslas - Amerika 2018 dienoraštis - Vestvilis

Augustinas: „Vos 3000 gyv. turinčiame Vestvilyje už 3 val. kelio pasitikimas laukė pats gausiausias: miestelio muziejumi tapusiame geležinkelio depe – apie 40 žmonių! Visi nuoširdžiai klausinėjo ne tik apie „Tikslas – Amerika“ žemėlapį ar „Gabalėliai Lietuvos“ internetinio Amerikos lietuvių paveldo enciklopediją, bet ir apie Lietuvą: „Kas gali jus okupuoti?“, „Ar mėgstate kugelį?“ (JAV šachtininkų protėviai emigravo dar prieš „cepelinų erą“). Daugelis – lietuvių palikuonys, kai kurie – lankęsi Lietuvoje, bet žinantys mažiau, nei norėtų, lietuviškai mokantys tik kelis žodžius. „Čia lietuvius kiti diskriminuodavo, nes jie nesijungė į profsąjungas“ - pasakojo. Ir, iš ne vieno žmogaus, tokią istoriją: „Galiausiai neapsikentę tėvai ėmė namie kalbėti angliškai, kad vaikams būtų paprasčiau, lietuviškai nemokydavo, tad žinau tik ką pats išmokau klausydamasis tėvų pokalbių“. Tokių žmonių daug: kai kuriais duomenimis, vienu metu Vestvilyje lietuviai sudarė gyventojų daugumą.

Paskui vėl ištisa procesija važiavome į lietuvių kapines. Jos ten – tikras pavyzdys Amerikos lietuvių kapinėms; tokios, kokias Vest Frankforte Teresa norėtų padaryti. Su trimis trispalvėmis (prie abiejų įėjimų ir centre), su įdomiais paminklais, kuriuos žemėlapyje pažymėsime atskirai. Vienas – nugriautai Švento Kryžiaus bažnyčiai. Tai buvo tautinė lietuvių katalikų bažnyčia, atsiskyrusi nuo popiežiaus ir Vatikano, laikiusi juos nutautinimo įrankiais. Deja, bažnyčia užsidarė dar prieš 50 metų, bet išgelbėtas jos varpas, kertinis akmuo, ir 2004 m. paversti šiuo paminklu. Kitas svarbus paminklas – širdies formos kunigo Mikalausko kapas. Vieni sako, kad jis nusižudė, kiti – kad nužudytas (Romos katalikų? „saviškių“ iš Čikagos?). Apie šią miestelio legendą vietinis katalikų kunigas John J. Flattery parašė knygą „Didysis lietuvių barnis Vestvilyje“ - jis irgi atėjo mūsų pasitikti, paėmėme iš jo (bei dar 4 žmonių) interviu, o iš mūsų interviu ėmė vietos spauda. Bet atsakymo, nužudymas tai ar savižudybė, jis nepateikė – per smarkiai Mikalausko kūnas buvo suiręs. Viską ten tvarko, žolę šienauja, paminklus stato savanoriai.

Pažymėsime ir lietuvių Romos katalikų kapines, kurios, tiesa, jau mažiau tautiškos, ten dabar laidojami visi, trispalvių nėra, bet lietuvių – dar dauguma. Gali rasti ir lietuvių Romos katalikų bažnyčios kertinį akmenį – ją irgi nugriovė, ~1990 m. Štai taip baigėsi „didysis lietuvių barnis Vestvilyje“.

O mes pasukome į Ohajo valstiją – laukė apie 4 val. kelio iki Deitono, kur kitą rytą – mišios lietuvių bažnyčioje. Angliškos, bet puiki proga susitikti su visais vietos lietuviais.

Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė, 2018 08 31-09 01.

Gausus 'Tikslas - Amerika' pasitikimas Vestvilio muziejuje

Gausus 'Tikslas - Amerika' pasitikimas Vestvilio muziejuje

Click to learn more about Lithuania: Ilinojus Leave a comment
Comments (5) Trackbacks (0)
  1. I happened to find this article at the Fort Wayne, IN library, one of the best places in the US for genealogy. It was from the Fort Wayne News, Tues. Eve., April 12, 1904, page 5, column 1. There’s a good chance that he’s buried at Sts. Peter & Paul at Westville IL, unless he was returned to Lithuania…? Doesn’t appear in FindAGrave.
    —————————————————————-

    MYSTERY AROUND THE DEATH OF BOY
    MAY HAVE BEEN MURDERED ON AN EMIGRANT TRAIN.
    FOUND DEAD ALONG TRACK

    Mystery surrounds the death of John Fanuszus, the Russian boy, aged nineteen years, found dead last week along the Wabash railroad between Fort Wayne and Peru, mention of which was made in the News. He was in company with a car load of emigrants, which passed through this city on Wabash passenger train No. 7. William Snyder, a brakeman on a freight train, discovered the body of Fanuszus beside the track. The Russian’s head was found buried four inches deep in the mud and the back of his head was broken open. The car load of emigrants was attached to the rear of the train, and, so far as can be learned, none of the train crew saw the boy fall off.
    Where the body was found there is straight track for three miles, so the movements of the train are not supposed to have thrown Fanuszus off. While the emigrants were at the station here some of them seemed to be angry, and this, together with the fact that none of the foreigners have inquired about the welfare of their countryman, leads some to believe that Fanuszus was struck in the head with some blunt instrument and then thrown from the train. The coroner is of the opinion that death was instantaneous. Fanuszus had a ticket to Westville, Ill., and in his pocket was found the card of Petras Tanuses, at Westville, Ill. The body is being held until Tanuses is heard from. {end}

    • Return of the body to Lithuania was I think very unlikely in those times. Very costly and hard to organize for relatives in Lithuania who were likely illiterate peasants.

      Also at those times it was generally considered that if a person goes to the USA it is for life or at least for decades. It was usually impossible for most emigrants even to visit homeland, as that would have required a ship journey – both costly and extremely time consuming (it would have been possibe only after getting out of job rather than on holiday). It was much different from today when we have relatively affordable and quick jet planes.

      I am not sure where he was buried, it may be yet another plausible option that he is buried somewhere near Fort Wayne where his body was found.

  2. I AT ABOUT 1980 VISITED HARTHORNE OKLAHOMA,WHICH AFTER MEETING SPEAKER OF THE US HOUSE OF REP. STATING THAT MANEY LITHUANIAN- AMERICANS LIVED I S/EAST OKLA .AND THAT A RANCHER OF LITHUANIAN HERITAGE WAS JUST IN HIS OFFICE ; CARL ALBERT SUPPORTED ALL THINGS ABOUT LITHUANIA.I VISITED HARTSHORNE AND MEAT THE MAYER MR SMITH WHO WAS LITH-AMER. WHO TOK ME TO THE CHATOLIC CEMETERY WHERE 1/3 OF THE GRAVE STONES HAD LITHUANIAN NAMES ,WITH ITALIAN COAL MINER GRAVES, I LEFT TWO BOOKS ON LITUANIA AND VYTAUTAS THE GREAT AT THE LOCAL LIBERY;THE MAYER TOLD ME OVER 200M MLITHUANIAN COAL MINERS WORKED AT THE CHOUNIE COAL MINES WHICH LITH WHERE I MAJORITY; I HOPE OUR YOUNGER LIT6H-AMER HISTORIANS WILL VISIT THIS REGION AND WRITE ABOU THIS HERITAGE IN OKLAHOMA !!!

  3. I’ve been working on my genealogy and found sooo many relatives in Westville. However, I lived in Oklahoma for 10+ years and never knew any Lithuanians there. Next time I go back I will definitely make a visit to Hartshorne! Thanks for all the info.

  4. HARTSHORNE OKLAHOMA WAS ACOAL MINING TOWN AND PART OF THE CHOUNE COAL MINES; I TERNED IN INFORMATION ON THE LITHUANIAN COAL MINERS TO THE BALZAKAS LITH. MUESIUM IN CHICAGO; THE COAL COMPANY STATISTICS STATES THAT AT ONE MINE OVER 200 LITHUANIAN WORKED THERE; I VISTED THE CHATOLIC CEMETERY AND ABOUT 1/3 OF THE MARKERS HAD LITHUANIAN NAMES THE REST WHERE ITALIAN; ; I FOUND THE INFORMATION ABOUT THEM AT THE UTHA MORMAN LIBARY ABOUT THE CEMETERY ,WHILE DOING SOME DETECTIVE WORK!!!GOOD TRIP TO HARTSHORNE JULIA!!


Leave a comment

No trackbacks yet.