Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Šenandas ir Pietinis Anglies regionas, Pensilvanija

Pietinis Pensilvanijos Anglies regionas dar yra vadinamas "Mažąja Lietuva" (Little Lithuania) - šitiek jo miesteliuose gyvena lietuvių (didžiausias procentas Amerikoje!), šitoks svarbus jis kadaise buvo lietuvių kultūrai (būtent čia išleistas pirmasis lietuviškas romanas). Kone kiekvienas miestelis čia turi (ar turėjo) lietuvišką bažnyčią, kapines, klubus.

Atminimo lenta Mažajai Lietuvai Šenandoriuje

Atminimo lenta Mažajai Lietuvai Šenandoriuje

Lietuvių bažnyčios stebina savo vitražų puošnumu (o juk visa tai savo aukomis sukūrė skurdūs lietuviai angliakasiai). Lietuvių kapinėse įdomu paskaityti ant antkapių surašytas prieš 100 metų mirusių lietuvių trumpas gyvenimo istorijas senąja lietuvių kalba (kur gimė, kaip mirė...), didesnėse – pažiūrėti puošnius paminklus ir antkapius. Be to, regione yra svarbių visai Lietuvos istorijai vietų, pastatų su lietuviškais simboliais fasaduose.

Maunt Karmelio lietuvių mokyklos fasadas su Vyčiu

Maunt Karmelio lietuvių mokyklos fasadas su Vyčiu

Aplink - rūdijančios anglies kasyklų, ~1900 m. taip masinusių lietuvius, liekanos, kasimo atliekų krūvos. Ir daug miestelių tiesiomis gatvėmis ir apleistais pastatais: kadaise žmonės čia gyveno itin tankiai, kad kuo daugiau liktų vietos kasykloms, o dabar gyventojų mažiau nei galėtų būti, boluoja nebenaudojami pastatai, išgriovus pastatus (deja, ir daugybę lietuviškų) likę tušti sklypai.

Hazletono lietuvių bažnyčia

Hazletono lietuvių bažnyčia

Iš viso regione lietuviai sudaro 5% žmonių. Čionykštė Skuikilo apygarda yra lietuviškiausia Amerikoje.

Griaunamas anglių skaldymo pastatas netoli Šenandoriaus

Griaunamas anglių skaldymo pastatas netoli Šenandoriaus. Jis - jau vienas paskutinių iš daugybės, kuriuose dirbdavo tūkstančiai lietuvių

Šenandorius (Shenandoah) - Amerikos Vilnius

Regiono širdis - Šenandorius (Shenandoah, 5500 gyv.), dar vadinamas Šenandu, pravardžiuotas Amerikos Vilniumi. Lietuvių čia net šiandien per 14 proc. Šenandoriaus lietuvybės širdis ilgiau nei šimtmetį buvo 1891 m. neogotikinė dvibokštė Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia, giliausią lietuvišką istoriją turėjusi bažnyčia visame Amerikos žemyne, pilna lietuviško meno, kurį kūrė ar iš menkų algų pirko lietuviai šachtininkai. Ji buvo beveik pripažinta JAV paveldu, bet po kontroversiško proceso ir nepaisant lietuvių protestų ir to, kad tai buvo vienintelė ant tvirtos žemės pastatyta miestelio bažnyčia, vyskupijos sprendimu Šv. Jurgio bažnyčia nugriauta. Lėšas, kurias buvo surinkęs bažnyčios pripažinimui paveldu, lietuvių komitetas skyrė atminimo lentai, kurioje pagerbiama Pietinio Pensilvanijos Anglies regiono "Mažoji Lietuva" (ji stovi pačiame Šenandoriaus centre - Centre ir Main gatvių kampe).

 Šenandoriaus Šv. Jurgio bažnyčios vieta ir bažnyčios nuotrauka

Šenandoriaus Šv. Jurgio bažnyčios vieta ir bažnyčios nuotrauka

Šenandoriaus pravardė "Amerikos Vilnius" nestebina: šis miestas net 40 metų turėjo lietuvius merus ir būtent čia 1904 m. išleistas pirmasis lietuviškas romanas "Algimantas" (autorius - V.Pietaris) - dar tada, kai į Lietuvą lietuvišką spaudą tegalėdavo įnešti knygnešiai ("Algimanto" leidykla „Dirva“ stovėjo 15 W Oak St; neaišku, ar dabar ten tas pats pastatas). Taigi, Šenandoriaus reikšmė lietuvių literatūrai panaši kaip Tilžės ar Karaliaučiaus. Tais laikais miestelio būta daug didesnio: ~20 000 žmonių (kai kuriuose šaltiniuose - 40 000), iš jų ketvirtis lietuviai; tuo metu "Ripley's believe it or not" skelbė, kad Šenandorius yra tankiausiai planetoje gyvenama vieta.

 Vieta, kurioje išleistas pirmasis pasaulyje lietuviškas romanas

Vieta, kurioje išleistas pirmasis pasaulyje lietuviškas romanas

Toks traukimasis būdingas visiems regiono miesteliams: nuo 1930 m. jie susitraukė bent perpus, kai kuriuose teliko vos ketvirtis buvusių gyventojų. Gal tai ir išsaugojo lietuvių kultūrą: naujų imigrantų (juodaodžių, lotynų amerikiečių) čia iki pat 2000 m. buvo mažai, tad senosios bendruomenės toliau vyrauja. Kai lietuvių šitiek daug nemaža tikimybė susirasti vyrą ar žmoną irgi lietuvį: būna kad net trečioje ar ketvirtoje kartoje žmogus yra grynakraujis lietuvis.

Visgi tam, kas yra dabar, toli iki to, kas kadaise buvo. ~1898 m. miestelyje lietuviams priklausė: 59 tavernos, 17 parduotuvių, 5 mėsos turgūs, 4 siuvyklos, 8 akmentašyklos, 3 kirpyklos, šaltkalvis, 5 laidojimo namai, 5 arklidės ir 2 leidyklos! Kažin, ar kuris pačios Lietuvos miestas galėjo tam prilygti - juk Lietuvos verslus anuomet valdė žydai, lenkai ir vokiečiai.

Šiandien belikę vos keli lietuviški verslai. Tarp jų "Lucky's" restoranas (iš tikro pavadintas šeimininkų Lukošiūnų garbei), kuriame dar yra ir kažkiek lietuviškų patiekalų, taip pat Varnelių restoranas (Vernales). Lietuvybė regione tokia sena, kad čia susiklostė savi lietuviški patiekalai ar pusiau angliški jų pavadinimai. "Boilo" yra krupniką primenantis gėrimas, kuris paprastai neparduodamas, nes lietuvių šeimos jį gaminasi pačios. Kotletukai vadinami "bandukies", netikras zuikis "Lucky's" restorane parduodamas kaip "kishki" ir pan. Žr. straipsnį apie Lietuvos išeivijos virtuvę.

Kiškis Lucky restorane / parduotuvėje

Kiškis Lucky restorane / parduotuvėje

Šenandoriaus aukštumų (Shenandoah Heights) lietuvių kapinės

Anų laikų didybė atsispindi net šešiose miestelio lietuvių kapinėse, kuriose - tūkstančiai kapų. Tai – daugiausiai lietuvių kapinių vienoje vietoje visoje Amerikoje. Seniausios yra Šv. Jurgio kapinės, kuriose laidota nuo 1892 iki 1934 m. Ties jų įėjimu – lietuviškas užrašas, o vienas kapų yra Andriaus Strupinsko, kuris buvo galimai pirmasis lietuvis kunigas Amerikoje (tas kapas pažymėtas ir naujai pastatyta lentele, kad jį būtų lengviau rasti).

Bet čia, kaip ir kitur Anglies regione, geriau kapinėse ne ieškoti konkrečių kapų, o paskaityti įrašus, kurių kai kurie - labai išsamūs, rašo, kur gimė, kaip mirė, be to, visur vartojama senoji lietuvių kalba, o pavardės visaip iškraipytos: čia sulenkintos, čia suanglintos. Juk dauguma imigrantų būdavo beraščiai ir į Amerikos dokumentus pavardes imigracijos pareigūnai įrašydavo tokias, kokias išgirsdavo. Taip "Antanas Jonauskas" tapo "Anthony Yanousky", "Adomas Sinkevičius" - "Adam Sincavage" ir pan. Yra tarmiški užrašai "Matka Mariona Siklakienie", "Tevas Mateušes Stiklakis" ir pan.

Šv. Jurgio lietuvių kapinių įėjimas

Šv. Jurgio lietuvių kapinių įėjimas

Kalvarijos Mergelės kapinės įkurtos 1911 m. po konflikto tarp kunigo ir parapijiečių (kitais duomenimis, po šio konflikto įkurtos kitos kapinės). Parapijiečiai įkūrė savo privačias kapines ir, paėmę bažnyčios pastato valdymą, net pasiskambindavo varpais, kai ten eidavo laidotuvių procesijos (kunigas tose laidotuvėse atsisakydavo dalyvauti).

Senas kapas Kalvarijos Mergelės kapinėse

Senas kapas Kalvarijos Mergelės kapinėse

Šitokie konfliktai buvo apėmę daug ankstyvųjų (~1900 m.) Amerikos lietuvių parapijų. Mat lietuviai, paaukoję sunkiai šachtose uždirbtus pinigus bažnyčiai, bijojo, kad kunigai netinkamai valdys turtą (pvz. nebelaikys lietuviškų mišių, dėl kurių jie ir statėsi bažnyčias, neleis bažnyčios patalpose vykdyti tautinių veiklų), todėl jie reikalavo, kad bažnyčių turtas priklausytų jiems, o kunigai tik gautų algą. Tačiau Romos katalikų bažnyčia reikalavo turtą (ypač bažnyčių pastatus) perduoti jai.

Viena pagrindinių priežasčių tokiems konfliktams buvo ta, kad XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuviai (ir Amerikos lietuviai) buvo susiskaldę į kelias stovyklas: labai religingų ir tų, kuriems Amerikos lietuvių bažnyčios buvo reikalingos labiau kaip erdvė tautinei veiklai (juk ten kas sekmadienį susitikdavo lietuviai, kartu švęsdavo, šokdavo liaudiškus šokius ir t.t.). Pastarieji netgi skųsdavosi, kad religinės apeigos bažnyčioje vyksta per ilgai. Kunigai į juos žiūrėdavo kreivai, kaip į nelabai tikinčius ar katalikus-apsimetėlius. Būtent ši tautiškai nusiteikusių lietuvių grupė ir turėdavo didžiausią įtaką tarp tų, kurie reikalaudavo bažnyčias perduoti valdyti nekunigams.

Ilgainiui Romos katalikų bažnyčia per teismus perėmė Šv. Jurgio lietuvių bažnyčios valdymą, ir Kalvarijos Mergelės lietuvių kapinės irgi tapo katalikiškomis. Tačiau, atrodo, ~1900 m. pasauliečių aktyvistai buvo teisūs: bažnyčioje, statytoje jų pinigais, galiausiai ne tik neliko lietuviškų mišių, ji dargi buvo nugriauta. Jos akmenis dar gali pamatyti suverstus prie Kalvarijos Mergelės kapinių. Iš pradžių Romos katalikų bažnyčia žadėjo iš tų akmenų lietuviams sumūryti bent simbolinę varpinę, tačiau pažadus pamiršo.

Bažnyčios akmenys Šenandoriaus kapinėse

Bažnyčios akmenys Šenandoriaus kapinėse

Katalikai lietuviai Šenandoriuje laikui bėgant įsteigė dar tris naujesnes kapines. Lurdo Mergelės lietuvių kapinėse įspūdingiausias memorialas – Aleksandro ir Viktorijos Semenių šeimos Lurdas su lietuviškais užrašais. Fatimos Mergelės lietuvių kapinės turi panašų Lurdą kunigui Juozapui Antanui Karaliui, kuris 41 metus tarnavo Šenandoriaus lietuvių bažnyčios klebonu ir būtent jis pasiekė galutinę pergalę prieš pasauliečius perimdamas bažnyčią Vatikano naudai. Taip pat jis ženkliai rėmė sovietų okupuotą Lietuvą.

Semenių šeimos Lurdas Šenandoriuje

Semenių šeimos Lurdas Šenandoriuje

Kunigo Karaliaus lurdas Šenandoriuje

Kunigo Karaliaus lurdas Šenandoriuje

Šenandoriaus Aušros Vartų kapinės (angliškai vadinamos Aušros Mergelės – Lady of Dawn – kapinėmis) turi išlikusius lietuviškus vartus su lietuviškais užrašais ir bareljefais.

Aušros Vartų lietuvių kapinių Šenandoriuje įėjimas

Aušros Vartų lietuvių kapinių Šenandoriuje įėjimas

Aušros Vartų lietuvių kapinių Šenandoriuje įėjimas

Aušros Vartų lietuvių kapinių Šenandoriuje įėjimas

Aušros Vartų kapinių bareljefas

Aušros Vartų kapinių bareljefas

Įdomi ir sena Amerikos lietuvių ložės Laisvės kapinių (Liberty Cemetery of the Supreme Lodge of Lithuanians in America) istorija - čia palaidoti ~50 1900 m. galingos organizacijos narių. Organizacija sekė Jonu Šliūpu – kairiuoju, kritikavusiu katalikų bažnyčią. Šliūpo sekėjai paprastai bažnyčios nelankydavo, o lietuviškai veiklai įsteigdavo atskirus lietuvių klubus, taip pat neretai turėdavo ir atskiras nereligines kapines. Tačiau Ložė, kaip ir kitos panašios organizacijos, ilgainiui išmirė, nes po Antrojo pasaulinio karo lietuviai smarkiai nusiteikė prieš kairiuosius pamatę, kaip elgiasi sovietų okupantai Lietuvoje. Nebelikus kam prižiūrėti kapinių jos – labiausiai apleistos ir liūdniausios Šenandoriuje.

Šenandoriaus Lietuvių laisvės kapinių įėjimas

Šenandoriaus Lietuvių laisvės kapinių įėjimas

Nuo Šenandoriaus Aukštumų [Shenandoah Heights] šlaito gražiai matosi Šenandoriaus miestas. Kadaise jame dominavo du neogotikiniai lietuvių Šv. Jurgio bažnyčios bokštai. Bažnyčia neužmiršta, dar pamatysi net ją prisiminti raginančių reklamų, kurias užsakė vietos lietuviai.

Į Šenandorių taip pat ketinama perkelti ir Lietuvių muziejų iš Frakvilio (žr. žemiau).

Šenandoriaus apylinkės: gretimi lietuviški miesteliai

Nuo Šenandoriaus iki aplinkinių "lietuviškų" miestelių ir kaimų tėra keli ar keliolika kilometrų. Tačiau lietuviai atsikėlė čia dar tada, kai pasaulis tik svajojo apie automobilius, o nuvykti ir tokį atstumą vežimais ar pėsčiom buvo sunku. Tad kiekviename kaime pastatyta sava atskira lietuviška bažnytėlė: visos nedidelės, dauguma tik su vienu bokštu ar išvis be jų.

Kai lietuvių netoliese gyveno šitiek daug, tradicijas saugoti buvo lengviau - dar ~1970 m. lietuviškų bažnyčių lankomumas kilo, kai kitų etninių parapijų jau smuko; kai kurios lietuvių parapijos ~1985 m. dar net pasistatė naujas bažnyčias (todėl, nors visos parapijos šimto ir daugiau metų senumo, kelių bažnyčių pastatai modernūs).

Eilinio miestelio Mahanojaus tiesi gatvė

Eilinio miestelio Mahanojaus tiesi gatvė

Visgi 2008 m. vyskupijos nusprendė sujungti kiekvieno miestelio etnines parapijas į vieną. Šiaip ar taip, lietuviškos pamaldos niekur jau seniai nebuvo nelaikomos: juk praėjo trys ar penkios kartos nuo angliakasių imigrantų - tad vyskupijai atrodė nelogiška laikyti be paliovos mažėjančiuose kaimuose po kelias bažnyčias. Bet bažnyčios su jų senais lietuviškais užrašais, lietuvybe dvelkiančiu dekoru yra svarbūs kultūros ir istorijos židiniai, todėl jas bendruomenės visomis išgalėmis gynė. Nors kalba nunyko, kitos lietuviškos tradicijos (rankdarbiai, tautiniai šokiai, maistas) puoselėjamos.

Daugelyje Anglies regiono miestelių ant stulpų kabo Amerikos karų veteranų nuotraukos ir pavardės. Tai leidžia pamatyti, kiek miestelyje būta lietuvių: juk lietuvių pavardės dažnai (bet, dėl suanglinimo, tikrai ne visada) baigiasi "as" ar "is". "Owski", "Avage" ir pan. - taip pat dažnai lietuviškos pavardės, tik su nuimtomis galūnėmis (bet gali būti ir lenkiškos).

Frakvilio lietuvių kvartalas ir kapinės

Vienas miestelių, kur lietuvybės likę daugiausiai - Frakvilis (šiandien – 4000 gyv., 1930 m. – 8000). Visas jo kvartalas aplink Apreiškimo Mergelei Marijai (Anncuiation BVM) bažnyčią - lietuviškas. Prie bažnyčios durų, ant jos kertinio akmens - ir lietuviški užrašai („Apreiškimo Panales Švenč Banyčia 1934“), bokšte – lietuviškas kryžius-saulė. Viduje – lietuviški vitražai, Aušros Vartų Marijos paveikslas. Bažnyčia naudojama rečiau ir nebėra oficialiai lietuviška, todėl kai kurios lietuviškos detalės panaikintos (šitaip pasielgta daug kur Pietiniame Anglies regione).

Frakvilio lietuvių bažnyčia

Frakvilio lietuvių bažnyčia

Kvartale prie bažnyčios veikė Lietuvių muziejus (2022 m. jis uždarytas, o eksponatai bus perkeliami į naujas patalpas Šenandoriuje). Muziejus įkurtas 1982 m., jis surinkęs daug daiktų, kuriuos su savimi XIX a. atsivežė lietuvių imigrantai, šeimos relikvijų. Tuo metu lietuviai labiau domėjosi Tėvyne, o ne savo gyvenimu Amerikoje, ir kolekcionavo lietuviškus daiktelius, tačiau ilgainiui surinkta ir įdomių eksponatų susijusių su Pietinio anglies regiono lietuviais: daugybės čia veikusių brolijų ir seserijų ženklai, nešioti prisisegus prie drabužių ar laidotuvių nuotraukos – jas siųsdavo per „Geležinę uždangą“ iš ar į Sovietų Sąjungą, kad giminės anapus pamatytų, kas miręs, o kas gyvas (nes tekstą sovietai cenzūruodavo). Yra lietuviškų liaudies dirbinių, kuriuos sukūrė niekada Lietuvoje nebuvę vietos lietuviai, senų Amerikos lietuvių laikraščių ir kt. Labai pageidautina muziejų lankyti kartu su kuo nors, kas išmano eksponatus ir gali daug papasakoti (kadangi jau susitarsite dėl įleidimo, turėtų atsirasti ir toks žmogus).

Frakvilio lietuvių muziejus

Frakvilio lietuvių muziejus

Frakvilio lietuvių muziejaus viduje

Frakvilio lietuvių muziejaus viduje

Brolijos simbolis Frakvilio muziejuje

Brolijos simbolis Frakvilio muziejuje

Frakvilio lietuvių muziejus

Lietuvių mitingas tarpuakrinėje nuotraukoje Frakvilio lietuvių muziejuje

Greta - Frakvilio lietuvių kvartalo raudonaplytė Apreiškimo parapijos salė (1957 m.).

Atokiau nuo lietuviškojo kvartalo, miestelio vakaruose yra didelės Frakvilio lietuvių kapinės, kuriose laidoti ne vien Frakvilio, bet ir aplinkinių miestelių lietuviai. Oficialiai ten veikia kelios skirtingų parapijų kapinės (Žirardvilio ir Maizevilio - 1956 m., Frakvilio - 1945 m.), bet matomų ribų tarp jų nėra.

Frakvilio kapinių įėjimas

Frakvilio kapinių įėjimas

Mahanojaus lietuvių bažnyčia, kapinės

Kaip lietuvių literatūrai svarbus Šenandorius, lietuvių muzikai - Mahanojus (Mahanoy City; 4000 gyv. šiandien, 16000 gyv. 1910 m.). Mat anuomečiai angliakasiai čia įkūrė pirmąjį lietuvišką pučiamųjų orkestrą: "Mainerių orkestrą".

Miestelyje yra Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia, statyta 1888-1893 m. ir seniausia regione. Priešingai daugeliui kitų Pietinio Anglies regiono gyvenviečių, 2008 m. sujungiant Mahanojaus parapijas nutarta palikti pagrindine būtent lietuvių bažnyčią. Tiesa, ji pervadinta Motinos Teresės, ją aplankiusios 1995 m., garbei ir smarkiai rekonstruota, panaikinant kai kurias tautines detales. Pertapytas vidus – už altoriaus dabar visų šešių sujungtų miestelio parapijų pavadinimuose figūravusių šventųjų vaizdų freska. Viena dar likusi lietuviška detalė – vitražai, ant kurių lietuvių aukotojų pavardės. Tiesa, tai nėra autentiški XIX a. vitražai: jie sukurti XX a. viduryje vietoje senųjų. Todėl, be lietuviškų pavardžių, užrašai ant jų angliški, nes tuo metu daugelis lietuvių angliškai jau mokėjo panašiai ar net geriau, nei lietuviškai, buvo gimę JAV. Tačiau antrame aukšte prie choro išlikę seni XIX a. vitražai su lietuviškais užrašais. Siekiant, kad bažnyčia kuo labiau atspindėtų ir uždarytąsias bažnyčias, prie jos pastatyta papildoma siena, ant kurios iškabinti uždarytų bažnyčių vitražai.

Mahonjaus lietuvių bažnyčia

Mahonjaus lietuvių bažnyčia

Mahanojaus lietuvių bažnyčios vidus

Mahanojaus lietuvių bažnyčios vidus

Mahanojuje lietuviškų pastatų buvo gerokai daugiau - deja, daugelis jų nugriauti 2010 m. ir vėliau.

Mažytis Mahanojus garsėjo ir kaip miestas, kuriame leistas vienu metu didžiausias pasaulyje laikraštis lietuvių kalba – „Saulė“. Paskutinė didžiulė medinė trijų aukštų jo leidykla, tatyta 1916 m., nugriauta 2021 m. (laikraštis, ėjęs nuo 1888 m., nustojo būti leidžiamas 1959 m., kai anglų kalba jau stūmė lietuvių kalbą iš daugelio šeimų – ypač mišrių).

"Saulės" lietuvių laikraščio leidykla

"Saulės" lietuvių laikraščio leidykla

Saulės lietuvių laikraščio leidykla (fasadas)

Saulės lietuvių laikraščio leidykla (fasadas)

Lietuviams Mahanojuje priklausė ir Lietuvių bankas, kurio pastatas, deja, nugriautas 2023 m. Įdomu, kad banką įsteigė kunigas (Simonas Pautienius), mat tų laikų Amerikoje tokie tautiniai bankai būdavo labiau socialinė paslauga nei verslas: tiesiog, vietiniai bankai nenorėdavo skolinti imigrantams. Tačiau bėgant metams it šiai diskriminacijai palaipsniui pasibaigus, šios priežasties banko egzistavimui neliko, Antrojo pasaulinio karo laikais bankas susijungė su kitu JAV banku. Paskutiniu savo laikotarpiu pastatas stovėjo tuščias. Ant pastato fasado buvo datos 1903-1923.

Mahanojaus lietuvių bankas (su arkiniu langu)

Mahanojaus lietuvių bankas (su arkiniu langu) iki nugriovimo

Mahanojaus lietuvių banko vidus

Mahanojaus lietuvių banko vidus iki nugriovimo

Mahanojuje stovėjo dar daugiau lietuviškų pastatų: lietuvių mokykla (uždaryta 1972 n., nugriauta 2010 m., dabar ten apjungtosios parapijos parkingas) ir lietuvių vienuolynas, kuris tebestovi, tačiau vienuolės ten nebe lietuvės ir lietuviškų detalių viduje nelikę.

Į pietus nuo miestelio, tarp kitų kapinių, stūksančios Šv. Juozapo lietuvių kapinės labiausiai stebina Bočkauskų šeimos kapu su įspūdinga statula. Bočkauskai – tai „Saulės“ leidėjai, o jų kape atsispindi to meto lietuvių-lenkų kultūrų konkurencija, kai tokios kilmingos šeimos neapsispręsdavo, ar jie labiau lietuviai, ar lenkai. Dėl šios priežasties kai kurių Bočkauskų pavardės antkapiuose išraižytos sulenkintai (Boczkowski), kai kurių – lietuviškai (Boczkauskas, ne Bočkauskas, nes „č“ raidė dar nebuvo įsivyravusi).

Leidėjų Bočkauskų kapas Mahanojuje

Leidėjų Bočkauskų kapas Mahanojuje

Paties leidėjo Bočkausko kapas

Paties leidėjo Bočkausko kapas

Be to, į šiaurę nuo Mahanojaus yra ir dar vienos, senosios Mahanojaus lietuvių kapinės. Jos - visiškai apleistos, užaugusios mišku, antkapiai išvartyti. Jas Šv. Juozapo parapija įsteigė dar 1922 m. (tokia data lietuviškai parašyta ant vartų), pradėti laidoti lietuviai, tačiau tada paaiškėjo, kad vandenys ten per aukštai, žemė kapinėms netinkama, ir nutarta steigti naujas kapines (žr. aukščiau). Palaidotų žmonių artimiesiems siūlyta juos perlaidoti, bet ne visi tam turėjo ar skyrė lėšų, tad dalis lietuvių taip ir pasiliko pamirštose, neprižiūrimose senosiose kapinėse.

Apleistos senosios Mahanojaus lietuvių kapinės

Apleistos senosios Mahanojaus lietuvių kapinės

Apleistos senosios Mahanojaus lietuvių kapinės

Apleistos senosios Mahanojaus lietuvių kapinės

Maizevilis ir Žirardvilis: lietuvių bažnyčios ir gatvė

Maizevilyje buvo vienintelė JAV taip pavadinta Šiluvos Marijos bažnyčia (14 North Nice Street). Ji statyta 1967 m. senajai - Šv. Liudviko - sudegus. Parapijiečiai - daugiausiai jau gimę Amerikoje – parinko naujajai bažnyčiai lietuviškesnį pavadinimą, juk buvo Lietuvos sovietinės okupacijos laikai ir lietuvybė buvo labai aktuali. Bažnyčios vidus irgi buvo įrengtas labai lietuviškai, vitražus sukūrė garsusis V. K. Jonynas, virš altoriaus vitražuose buvo ir Gedimino stulpai - tačiau dabar bažnyčia uždaryta, užrakinta.

Maizevilio Šiluvos Mergelės lietuvių bažnyčia

Maizevilio Šiluvos Marijos lietuvių bažnyčia

Maizevilio ir gretimo Gilbertono kaimų gyventojų netektys net pietinio Anglies regiono mastais milžiniškos: nuo 5500 gyv. 1910 m. jie susitraukė iki vos 750 gyv. šiandien.

Kaime tebeliko vienintelis JAV Šiluvos Marijos bulvaras (Our Lady of Šiluva Blvd), įkurtas panašiu metu, kaip ir bažnyčia: iš tikro tai buvęs užvažiavimas ant dabar panaikinto kelio. Tiesa, lentelės su gatvės pavadinimu ten nerasi, jis pažymėtas tik planuose.

Maizevilio Šiluvos Mergelės bulvaras (nueina tolyn)

Maizevilio Šiluvos Mergelės bulvaras (nueina tolyn)

Žirardvilyje (Girardville, 1500 gyv. šiandien, 5000 gyv. 1930 m.) stovi Šv. Vincento Pauliečio lietuvių bažnyčia. mišias 1904 m. parapija laikydavo operos teatre (aišku, jo, stovėjusio 27 E. Main St., seniai nebeliko: miesteliui tampant kaimu jis paverstas kinu, riedučių sale ir galiausiai nugriautas). Dabartinė mūrinė anglų neogotikos stiliaus bažnyčia stovi nuo 1926 m., puošnus interjeras 1978 m. perdažytas paprasčiau; išliko seni vitražai, kurių viename - net trispalvė ir Jogailos kryžius. Daug lietuviškų pavardžių tarp aukotojų atskiriems meno kūriniams.

Žirardvilio lietuvių bažnyčia

Žirardvilio lietuvių bažnyčia

Nors mišios lietuviškai nebevyksta seniai, bažnyčia didžiuojasi savo kilme ir, kaip įprasta JAV, mažumų kultūra akcentuojama, kol dar yra ką akcentuoti. Net oficialiame parapijos tinklapyje būdavo skelbiama "Mūsų šaknys visad bus Lietuvoje", įterpiama lietuviškų frazių, tegu ir verstų su žodynu (pvz. "May the Name of Jesus Christ be praised forever" išversta "Gegužes Jezaus Kristaus Vardas buti giriamas amžinai!"). Tiesa, dabar jau parapija panaikinta.

Žirardvilio lietuvių bažnyčios vitražas

Žirardvilio lietuvių bažnyčios vitražas

Toliau į pietus: lietuviškas paveldas palei 209 kelią

209 kelias driekiasi 15-25 km į pietus nuo Šenandoriaus ir palei jį pilna kitų lietuviškų anglies miestelių.

Ten esančioje Tamakvoje yra viena vos kelių tebeveikiančių regiono lietuviškų bažnyčių. Tai - Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia (307 Pine St), kurios interjeras yra garsaus Amerikos lietuvių skulptoriaus ir architekto V. K. Jonyno kūrinys (1976 m.), persmelktas unikaliu jo stiliumi. Ant bažnyčios stogo puikuojasi lietuviškas kryžius saulė - tiesa prie bažnyčios stovėjęs lietuviškas kryžius nuimtas ir pakeistas paprastu. Apskritai, Alentauno vyskupija (kuriai priklauso pietinis Anglies regionas) itin agresyviai naikino bažnyčių tautiškumą, todėl nors lietuviškos detalės kitose JAV bažnyčiose, kurios oficialiai nebesivadina lietuviškomis, pasiliko, Anglies regione jos buvo sunaikintos (išskyrus tas, kurias pakeisti būtų labai brangu, pvz. vitražus). Pati bažnyčia ~2018 m. smarkiai rekonstruota, prarado dalį Jonyno užmanymo. Pvz. Jonyno kryžiaus kelio stotys pakeistos atvežtomis iš kitos bažnyčios, nuimtos statulos nuo fasado, dėl vandens tekėjimo pašalintas bokštelis, pakeistas dekoras už altoriaus. Daugelis nuimtų detalių liko parapijos patalpose (pvz. perkeltos į zakristiją). Tiesa, rekonstrukcija yra ir teigiamas dalykas iš tos pusės, kad ji reiškia, jog vyskupija nusprendė bažnyčią palikti kaip vienintelę mieste - Tamakvoje, kaip ir Mahanojuje, būtent į lietuvių bažnyčią, pervadintą Jono XIII vardu, sukeltos visos buvusios miesto parapijos. Naujoji Tamakvos bažnyčia yra sujungta su senąja, statyta 1927 m., kur lietuviai melsdavosi iki 1976 m. Ten dabar - parapijos salė, vyksta rengimas pirmai komunijai. Ta bažnyčia iš karto statyta kaip daugiafunkcis pastatas (mokyklai ir t.t.) su mintimi ateityje pastatyti "normalią" bažnyčią, kas padaryta 1976 m.

Tamakvos lietuvių bažnyčia

Tamakvos lietuvių bažnyčia iki rekonstrukcijos

Tamakvos lietuvių bažnyčios vidus

Tamakvos lietuvių bažnyčios vidus

Tamakva regione vienas didesnių miestelių: turi 7000 gyv. ("Aukso amžiuje" čia gyveno 13 000 gyv.). Lietuvių 1906 m. gyveno 106 šeimos, 1917 m. 235 šeimos - žinant, kad šeimų tais laikais būta didelių, lietuviai galėjo sudaryti apie 10% tamakviečių. Anie žmonės dabar ilsisi miestelio pietuose Owl Creek Road, kur yra Šv. Petro ir Povilo lietuviškos kapinės. Jų pažiba – seni apleisti vartai su užrašu „Lithuanian Cemetery“ bei dviem trispalvėm po juo.

Tamakvos lietuvių kapinių vartai

Tamakvos lietuvių kapinių vartai

Tomis pat kapinėmis naudojosi ~7 km į rytus nuo Tamakvos esančiame Koaldele (Coaldale) buvusi lietuvių parapija, kuriai priklausė Šv. Jono Krikštyojo bažnytėlė. Pastaroji uždaryta, o ir miestelis susitraukė labiau: nuo 7000 iki 2000 gyv. Ant bažnyčios kertinio akmens liko lietuviškas užrašas su 1914 05 10 data. Pastatą įsigijo žmogus, kuriam jis kėlė sentimentų, nes šiame pastate vedė savo lietuvę žmoną, krikštijo vaikus, ir nenorėjo, kad jis taptų sandėliu. Patys gyvena klebonijoje, o bažnyčia palikta kaip buvo. Vyskupija bandė išsimontuoti vitražus, išimti kertinį akmenį, bet, buvę parapijiečiai ir naujasis savininkas pasiekė, kad bažnyčia liktų kokia buvo, išskyrus tik tai, kad vyskupija panaikino ant vitražų buvusias lietuviškas aukotojų pavardes.

Koldeilo Šv. Jono lietuvių bažnyčia

Koldeilo Šv. Jono lietuvių bažnyčia

Koldeilo Šv. Jono lietuvių bažnyčia

Koldeilo Šv. Jono lietuvių bažnyčia

Koldeilo Šv. Jono lietuvių bažnyčia

Koldeilo Šv. Jono lietuvių bažnyčia

Šenandorius yra lietuviškiausias JAV miestelis tarp turinčiųjų virš 5000 gyv., bet jei skaičiuoti visus kaimus virš 1000 gyv. tuomet pirmauja Naujoji Filadelfija (New Philadelphia), kur lietuviais surašinėtojams prisistatė apie 25% gyventojų - daugiau, nei bet kurios kitos tautybės. ~1910 m. kai miestelio būta dvigubai didesnio čia tvyrojo rimta įtampa tarp dviejų tautų: lietuvių ir airių. Abi įsteigė po bažnyčią; kad ir kaip atrodytų keista tokio dydžio kaime, abi veikė beveik iki šiol; deja, 2008 m. lietuviškoji Švč. Širdies (Sacred Heart) bažnyčia (naujasis pastatas statytas 1984 m.) buvo uždaryta. Dabar ten – bažnyčios kavinė, veikianti kartą per savaitę. Joje tebesiūlomi lietuviški kugeliai, tačiau visus lietuviškus simbolius (tokius kaip Rūpintojėlis) vyskupija pašalino.

Buvusi Naujosios Filadelfijos lietuvių bažnyčia

Buvusi Naujosios Filadelfijos lietuvių bažnyčia

Rūpintojėlis, kurį vyskupija nugriovė Naujojoje Filadelfijoje (nuotrauka)

Rūpintojėlis, kurį vyskupija nugriovė Naujojoje Filadelfijoje (nuotrauka)

Kad geriau suprastumėte, kiek įtakos turėjo lietuviai Nauojoje Filadelfijoje, žvilgtelkite į lietuvių mokyklos prie bažnyčios dydį (statyta 1926 m.). Ji apleista, be lietuviškų ženklų (tik pažiūrėjus pro įėjimo durų stiklą matosi lenta su lietuviška pavarde). Tebeveikia didžiulės Švč. Širdies lietuviškos kapinės.

Naujosios Filadelfijos lietuvių mokykla

Naujosios Filadelfijos lietuvių mokykla

Naujosios Filadelfijos lietuvių kapinės

Naujosios Filadelfijos lietuvių kapinės

Gretimas Midlporto kaimas dar 1948 m. (50 metų po didžiosios lietuvių imigracijos į Anglies regioną) turėjo pakankamai tautiškai nusiteikusių lietuvių, kad šie surinktų aukas savo kaime lietuvių bažnyčiai (nors Anglies regione yra ir naujesnių lietuvių bažnyčių, nauji pastatai kitur pastatyti nebent po gaisro ar plečiant esamas bažnyčias, o ši paskutinė įkurta plynoje vietoje). Tiesa, parapija ten neįkurta, kunigas atvykdavo iš Naujosios Filadelfijos. Dabar bažnyčia uždaryta, jokių lietuviškų detalių neliko.

Midlporto lietuvių bažnyčia

Midlporto lietuvių bažnyčia

Mainersvilio (Minersville, 4000 gyv. šiandien, 9000 gyv. 1930 m.) Šv. Pranciškaus Asyžiečio lietuvių parapija irgi buvo pasmerkta uždarymui, bet žmonės pasiekė įspūdingą pergalę Vatikane: po jų skundo šis pripažino, kad vyskupas neteisėtai uždarė jų bažnyčią. Deja, vyskupas pralaimėjimo nesiruošė pripažinti ir bažnyčią atidarė tik simboliškai: mišios ten vykdavo kartą per metus. Galiausiai 2020 m. bažnyčia vėl uždaryta "nes mažai naudojama"...

Mainersvilio lietuvių bažnyčia

Mainersvilio lietuvių bažnyčia

Ant kalno virš bažnyčios stūkso didžiulė buvusi Mainsersvilio lietuvių mokykla (veikia kaip nelietuviška; lietuvybės ženklų nelikę).

Mainersvilio lietuvių mokykla

Mainersvilio lietuvių mokykla

Atokiau miesto centro - Mainersvilio lietuvių kapinės, kuriose - didelis kryžius lietuviams, kariavusiems Antrajame pasauliniame kare.

Mainersvilio lietuvių kapinės - Antrojo pasaulinio karo paminklas

Mainersvilio lietuvių kapinės - Antrojo pasaulinio karo paminklas

Mainersvilyje yra ir kitos lietuvių kapinės, Lietuvių laisvės kapinės. Jos apleistos, užaugusios, kyla į kalnelį.

Mainersvilio Lietuvių laisvės kapinės

Mainersvilio Lietuvių laisvės kapinės

Sent Klero miestelio (3000 gyv. šiandien, 7000 gyv. 1930 m.) Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios (441 South Nicholas St, statyta 1917 m.) prieigose dar gali pamatyti paskutinio mišias ten laikiusio lietuvio kunigo Jankaičio pavardę, bet, nors viskas palikta kaip buvo, pastatas – apleistas.

Sent Klero lietuvių bažnyčia

Sent Klero lietuvių bažnyčia

Sent Klero lietuvių bažnyčios informacinė lenta su kunigo pavarde

Sent Klero lietuvių bažnyčios informacinė lenta su kunigo pavarde

Sent Klere Šv. Kazimiero lietuvių kapinės (atidarytos 1929 m.), kurių pažiba - Šv. Kazimiero paminklas. Sent Klero vakaruose dar yra nereliginės Lietuvos sūnų kapinės, besidalinančios teritorija su Šv. Marijos kapinėmis (bendras įėjimas ir neatrodo, kad būtų atskiros kapinės, tačiau iš tikro lietuviai turi savo plotą, jų kapai greta vienas kito).

Šv. Kazimieras Sent Klero lietuvių kapinėse

Šv. Kazimieras Sent Klero lietuvių kapinėse

Sent Klero Lietuos sūnų kapinės

Sent Klero Lietuos sūnų kapinės

Palei 209-ąjį kelią yra ir Lakewood parkas, kuriame kasmet venčiamos Lietuvių dienos. Lietuivų dienos - seniausias kasmet be pertraukos vykstantis etninis renginys JAV. Jos vyksta nuo 1914 m., iš kurių 1922-1984 ir nuo 2021 m. - Lakewood parke. Lietuvių dienų data - savaitgalis, artimiausias Žolinei. Seniau Lietuvių dienos vykdavo vieną dieną per pačią Žolinę, lietuviai specialiai imdavo ne darbo dieną, jų atvažiuodavo ir 30000, važiuodvo 13 traukinių. Būdavo įprasta (ir iki šiol kartais pasitaiko), kad tuo metu regiono lietuviai prie namų iškeldavo trispalvę - tai tarsi Pensilvanijos lietuvių nacionalinė šventė. Šiais laikais ateina 1000-2000 žmonių, renginio metu vyksta lietuviškos muzikos koncertai, šokiai, veiklos, susijusios su Lietuvos kultūra ir istorija, lietuviškų prekių mugė.

Lietuvių dienų metu Lietuvių partizanų stovykloje

Lietuvių dienų metu Lietuvių partizanų stovykloje

Lietuviškas paveldas į vakarus nuo Šenandoriaus

Į Vakarus nuo Šenandoriaus svarbiausias lietuvybės centras – Maunt Karmelio miestelis (Mt Carmel, 6 000 gyv. šiandien, 18 000 gyv. 1930 m.) miestelis. Ten ligi šiol veikia lietuvių klubas (309 S. Oak St.) trispalvėmis durimis, įkurtas dar 1926 m., o esamą pastatą įsigijo 1932 m. Nauja lietuvių palikuonių karta iš naujo kiek sulietuvino jo interjerą. Klubas, kaip organizacija, veikia nuo dar seniau - nuo 1897 m., čia yra baras, klubo atstovai dalyvaudavo ir tebedalyvauja įvairiose sporto varžybose.

Maunt Karmelio lietuvių klubas

Maunt Karmelio lietuvių klubas

Miestelis turi ir lietuviškas Šv. Kryžiaus kapines pietuose, Cemetary Road (~1500 kapų). Kaip ir kitur, kapinės pavadintos pagal lietuvių bažnyčią, kuri čia uždaryta 1992 m. Dabar ten – sandėlis, langai išdaužyti. Užrašas ant paminklinio akmens byloja „St. Krizaus liet. bazniczia 1892“.

Maunt Karmelio lietuvių bažnyčia

Maunt Karmelio lietuvių bažnyčia

Maunt Karmelio lietuvių kapinės

Maunt Karmelio lietuvių kapinės

Dar liūdniau atrodo didinga Maunt karmelio lietuvių mokykla, kartais pavadinama pirmąja tokia Amerikoje. Dabar ji apleista, tačiau fasade tebepamatysi lietuvišką užrašą, Vytį (tais laikais pastatas turėjo ir visa išore byloti lietuvybę), o kertinis akmuo skelbia „Įsteigta 1923 metais“.

Maunt Karmelio lietuvių mokykla

Maunt Karmelio lietuvių mokykla

Maunt Karmelio bažnyčioje dirbo vienuolė Marija Kazimiera Kaupas imigravusi iš Ramygalos, kurią popiežius Benediktas XVI pripažino Dievo tarnaite - tai pirmas žingsnis kelyje į pripažinimą šventąja. 2015 m. miestelyje įkurtas Marijos Kaupas savanorystės centras, į kurį atvažiuoja koledžo studentai padėti vietos gyventojams.

Marijos Kaupas (Kaupaitės) savanorių centro vieta

Marijos Kaupas (Kaupaitės) savanorių centro vieta

Šamokino (Shamokin) miestelis garsėjo pirmąja Amerikoje lietuviška spaustuve (ten išleistas Marko Tvarausko lietuvių-anglų kalnų žodynas), ten taip pat buvo bokštuota lietuvių Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia, uždaryta 1995 m., nugriauta 2015 m. Veikia smukle tapęs Lietuvių klubas ir lietuvių kapinės.

Senoji Šamokino lietuvių bažnyčia 2015 m. beveik nugriauta. Telikęs rūsys.

Senoji Šamokino lietuvių bažnyčia 2015 m. beveik nugriauta. Telikęs rūsys.


Šamokino lietuvių klubas

Šamokino lietuvių klubas


Šamokino Šv. Mykolo lietuvių kapinės

Šamokino Šv. Mykolo lietuvių kapinės

Pakeliui iš Šenandoriaus į Maunt Karmelį galima stabtelėti Centralijoje kur sklypai be pastatų ir užaugę medžiais, nors keliai nutiesti. Miestelį nugriovė, nes po žeme degančios šachtos skleidžia dūmus. Kasyba regione nunyko, bet nepraėjo be pėdsakų.

Degantis ir apleistas Centralijos kaimas

Degantis ir apleistas Centralijos kaimas

Netoliese ir Ašlando kasykla į kurią gali nusileisti tie, kas nori sužinoti daugiau apie baisias prieškario lietuvių darbo sąlygas regione (nepaisant to, geresnes, nei tuo metu buvo Lietuvoje). Tačiau tame muziejuje daugiau pasakojama apie darbo sąlygas, o ne apie darbininkų kultūras.

Leidžiantis į Ašlando kasyklą

Leidžiantis į Ašlando kasyklą

Lietuviškas paveldas į rytus nuo Šenandoriaus

Didžiausias miestas į rytus nuo Šenandoriaus - Heizltonas (17 000 gyv. šiandien, 38 000 gyv. 1940 m.). Ir jo rusva lietuvių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (pradėta statyti 1911 m.) buvo didelis kelių pastatų kompleksas. Deja, 2010 m. ją vyskupija pardavė ispanakalbiams sekmininkams. Heizltono lietuvių kapinės yra prie Cemetery road / E Broad street kampo, ten – gausu senų lietuviškų antkapinių įrašų. Lietuvių parapija senesnė už bažnyčią - įkurta dar 1886 m. ir buvo viena pirmųjų Amerikoje.

Hazletono lietuvių bažnyčios kertinis akmuo

Hazletono lietuvių bažnyčios kertinis akmuo

Hazletono lietuvių kapinės

Hazletono lietuvių kapinės

Makadus (McAdoo; 2000 gyv. šiandien, 5000 gyv. 1930 m.) turėjo medinę lietuvišką Šv. Kazimiero bažnyčią netoli Cleveland ir Adams gatvių kampo, dabar ten gyvenamasis namas. Įdomu, kad bažnyčia gimė iš pasipriešinimo katalikybei: jos statytojai norėjo nepriklausyti nuo Vatikano. Bet 1928 m. ėmę ręsti bažnyčią susipyko tarpusavy, pritrūko pinigų ir galiausiai grįžo pas Romos katalikus, kurie bažnyčią priėmė. Tiesa, ji niekad neturėjo pakankamai lankytojų, kad turėtų atskirą kleboną.

Makadaus buvusi lietuvių bažnyčia, dabar - gyvenamasis namas

Makadaus buvusi lietuvių bažnyčia, dabar - gyvenamasis namas

Dėl sunkių darbo sąlygų šachtose lietuviai protestavo, bet anuomet darbininkų teisės nebuvo taip smarkiai ginamos, tad tai turėjo ir tragiškų pasekmių: kelis lietuvius nužudė policija kai jie 1897 m. sustreikavo ir rengė neteisėtą paradą Latimerio (Lattimer) miestelyje. Iš viso tądien žuvo 19 kasyklų darbininkų; atminimo lenta Harvude (Harwood), kur pradėtas žygis, liudija, kad aukos buvo "lenkai, lietuviai ir slovakai"; žudymo vietoje yra didesnis memorialas su žuvusiųjų sąrašu, jame viena pavardė su lietuviška galūne "-as", bet tais laikais dar nebuvo standartizuotos rašybos, kai kas emigravę galūnes "nusiimdavo". Latimerio žudynės JAV gerai žinomos, jos smarkiai išpūtė Pensilvanijos profsąjungų gretas. Neapsikentę sunkių sąlygų dalis Anglies regiono lietuvių prasigyvenę išsikėlė į aplinkines valstijas, pvz. Aukštutinį Niujorką.

Memorialas Latimerio žudynių vietoje

Memorialas Latimerio žudynių vietoje

Memorialas Latimerio žudynių vietoje - aukų sąrašas

Memorialas Latimerio žudynių vietoje - aukų sąrašas

Latimerio streiko žygio pradžios atminimo lenta, kur paminėti lietuviai

Latimerio streiko žygio pradžios atminimo lenta, kur paminėti lietuviai

Viena vieta pamatyti tokią aplinką, kokia ji buvo XIX a. regiono angliakasybos miesteliuose, kai į juos atsikėlė lietuviai - Eklio kasybos kaimas. Ten viskas likę kaip kadaise, seni mediniai namai. Tik muziejus pristatytas (jo pristatomajame filme minimi ir lietuviai). Muziejumi virsta ir pats miestelis, tačiau kol kas jame yra gyventojų: jie nevaromi, o, tiesiog, jiems išsikeliant naujų nuomininkų nebeieškoma.

Eklio angliakasių miestelio gatvė

Eklio angliakasių miestelio gatvė

 


Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Pensilvaniją dienoraščiai

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų pietiniame Pensilvanijos Anglies regione žemėlapis

 


Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV Leave a comment
Comments (29) Trackbacks (0)
  1. I am fairly certain that St. Bartholomew’s Church in Brockton was a German ethnic parish. I was baptized there in 1949 by a Father Felix Fink, hardly a Lithuanian name.

  2. Nothing of importance. I am 82+ and couldn’t think of the name of the Lithuanian Church that was directly across from one of the homes lived in, Maizeville, PA. My Daughter Kathy said “Dad, do a search on the computer.” WOW! Modern technology at its best. Took about 5 minutes and “St. Louis” was there on the screen. Sad, how our heritage is disappearing. My Dad died from Black Lung, only 40 yrs. young. When my Great Grandfather came to America, Ellis Island, a Polish gentleman (ski) was in the line before him and when he spelled his last name (Navitskowstkas), the clerk dropped the “owstkas” and said, “Welcome to America Mr. Navitsky.” All the Navitsky men before me worked in the coal mines and died from Silicosis. In July, 1951, I joined the USAF and was fortunate enough to get in 20 years, retiring in Sept. , 1971. Still married to my Sweetheart, have a Son, 3 Daughters, a Grandson, 3 Granddaughters, and a Great Grandson. God’s been good to me. God Bless Our Troops and may God Bless America.
    P.S. Really enjoyed all the above history.

  3. I discovered this site through the Lithuanian Global Genealogy facebook page. It is a real treasure! I only started a scholarly search of my ancestry in the last two years. I was born in Coaldale Hospital while my parents lived in Tamaqua, and attneded St. Peter and Paul Church there. My paternal grandparents had a farm in Still Creek, between McAdoo and Tamaqua, off 309. I have many pleasant memories of the area and of my grandparents, aunts and uncles. My grandparents arrived between 1900 and 1910. Although I have information on my paternal grandmother’s family, I still do not know much about the family of my grandfather, Alexander Išganaitis. I always wondered if he left his family back in Lithuania and came to the coal mines on his own. His death certificate says that his father was Juozas Išganaitis and his mother was Marija Žemaitis, but I hav enot located them in the US so far. Thank you for writing this article as it gives me additional information to continue my search.

  4. Laba diena,
    Rašau Jums savo mamytės prašymu. Mano mamytė yra kilusi iš Krikštonių kaimo, kuris yra netoliese Seirijų miestelio ir šiandien priklauso Lazdijų savivaldybei (Lietuva). Tvarkydami jos pasimirusio 2013 m. dėdės Vlado Brazicko, gimusio 1921 m. (pavardė pakitusi, manome, kad anksčiau ji buvo Brazinskas) asmeninius daiktus, radome gan įdomias labai senas fotografijas. Kažkada dėdė Vladas yra minėjęs apie artimus giminaičius, kurie, manome, dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Tikėtina, kad dirbo kasyklose. Jo tėvas tai yra mano mamos senelis taip pat buvo trumpam emigravęs į JAV ir užsidirbęs pakankamai pinigų grįžo atgal į Lietuvą. Tikslesnių duomenų apie tai neturime, manome, kad tai galėtų būti mano prosenelio Broniaus brolis ar pusbrolis. Ant šeimos nuotraukos, kuri buvo atsiųsta šių giminaičių, radome užrašą fotoatelje, kurioje ši nuotrauka ir buvo pagaminta: Drizas, Cor. White&CentreSTS, SHENANDOAH. PA. Radau internete, kad ši fotroatelje tikrai egzistavo Shenandoah Pensilvanijos valstijoje 1910 metais.
    Labai prašytume pagelbėti ieškant nuotraukoje esančių artimųjų pėdsakų. Galėčiau atsiųsti elektroniniu paštu nuotraukų skenuotas kopijas. Gal kas iš senosios kartos dar ką nors prisimins ar gal pas ką nors dar yra išlikusios šios šeimos nuotraukos. Labai norėtume surasti savo šeimos nutrūkusias gijas. Tiesiog įdomu sužinoti šių artimų žmonių likimus ir jų istorijas.

    Su pagarba, Diana Lukminė

  5. Gerb. Diana, yra tokia Lithuanian Global Geneological Society, tai ten žmonės ieško savo artimųjų Lietuvoje arba bent jau gauna informaciją. Pabandykite

  6. Thank you for this.

  7. Thanks for the education.
    My Lithuanian side seems to be lost in a sea of Italians here in NJ but I keep reminding my children of this great and proud heritage
    .

  8. I grew up in Saint Clair and attended St Casmir’s Church. In fact, our house was one block west of the Church. My Father Frank raised roses and decorated all three alters when they were in bloom. Good Ole Saint Clair. I was an Alter Boy also. Lots of memories.

  9. Hi
    I really appreciated reading your site. Last year I had a DNA test done and it confirmed my Lithuanian( 60%)heritage along with Irish, Iberian an d South Asian. I have heard bits and pieces of information over the years, I am 67 years old. I am curious to find out what towns of villages my Grand Mother and Grand Father came from. Recently I saw a travel show on Lithuania and was amazed by it beauty and it made me more interested in finding out where my GrandParents came from.
    My maternal Grand Mother’s maiden name was Mary Navitsky( born 1891) and she married Frank Zigmund ( born 1883) both born in Lithuania .

    Can you give me any direction? They lived in Schoentown, Pa.

    Thanks

    Jerry Kott

    • We do offer heritage search services (more info here: http://www.truelithuania.com/about-us-contacts ). We do the archive search, we also offer to visit the places where your forefathers came from if you’d ever visit Lithuania (we may arrange a tour).

      However, in order to find significant information, there needs to be some information to begin that search. As I understand, you know only their names (Americanized) and birthdates, but not even an approximate location in Lithuania? In such cases, it is also sometimes possible to find the probable place where they came from in Lithuania based on the surnames: typically, before the 20th century, Lithuanian families used to live in the same location for generations, and so each surname (except for the most popular ones) used to be prevalent only in some regions. If you are interested in such a search, contact us, but it is possible that it would produce a list of different probable locations.

  10. My name is: Edward J. Zemaitis, age 91, I was born and raised in Frackville and Baptized by Father Norbutas. My grandfather, Jonas Zemaitis was the organist and choir director in St. Georges Church in Shenandoah for thirty years.
    I am curious to know where our blood lines cross.??? I’ve had my DNA tested by,
    “Family Tree DNA” Unfortunately, I’ve been searching for a match, but so far no reply .
    My Email address is:>zeebow2@comcast.net<

    Sincerely, E.J.Zemaitis

    • I have not done a DNA test. As I live in Lithuania, these are much less popular there since once typically has only Lithuanian blood (sometimes Polish or other nearby ethnicities). In any case, it is possible that the bloodlines do not meet or meet long ago as Žemaitis is a fairly popular surname and it means Samogitian (a sub-ethnic group from Western Lithuania, see http://www.truelithuania.com/topics/lithuania-by-region/samogitia-what-to-do-in-lithuanias-west ). It is likely that the surname was applied to Samogitians who came to somewhere else (other parts of Lithuania). My Žemaitis-surname-line hails from Mielagėnai near Ignalina so, if yours is also from there, it is more likely that we are related.

  11. My parents,Edward J. Pelsinsky & Isabella Raibeck Pelsinsky, along with brother Dan & Sister Ruthie are buried in Our Lady of Dawn Cemetery.

  12. Surprised there was no one to tell or talk about the Lithuanian school in Minersville! I went there, it was open for such a long time period and I am sure there are those who could give some history. The Sisters of St. Casimir taught there for years. Sad, this large Lithuanian community was not investigated further. Of course, the village of about 326 souls, most of whom were Lithuanian, did not even get a mention. No school or church because we all went to Minersville, but there was a men’s Lithuanian beneficial club there, a saloon run by a Lithuanian.

  13. Viewing these beautiful pictures and reading the history of this area has been delightful. I had no idea that the Lithuanian influence was so strong here. My dad’s father grew up here and died in a Gilberton mine explosion here in 1935. I look forward to learning more about my Lithuanian heritage. Is there a place to look up grave names in these cemeteries?

    Does anyone know why a Lithuanian would say his surname is Whitechester? It doesn’t sound very Lithuanian to me. I love the beautiful Lithuanian names.

    • You may check the regular sites that have names of people buried in various cemeteries, e.g. findagrave.com . Some cemeteries may be available here and some not. I don’t know about the surname, however, I know there were situations where Lithuanians would change surnames completely in order to have English-sounding ones that the locals would have no problem to spell (or customs officials completely misheard the surname – I’d think, for example, it is possible that his surname was Vaičys, spelled like Why-cheese, and it was misheard as Whitechester).

  14. Looking for genealogy info on these surnames: Alutis, Kupsis, Monkoitis, Waitkus.

    • We offer searches in the Lithuanian archives. However, the Lithuanian archives have limited digital search possibilities (these are only possible for some data of the 1920-1940 period). For other searches (e.g. birth records, death records) one needs to search the actual books. The books are not cataloged by surname but rather by locality. It would be therefore very helpful if you’d know at least the approximate area of Lithuania these people came from.

      By the way, Waitkus was also the surname of the famous Lithuanian pilot who is buried in Wisconsin (see this article: Wisconsin).

  15. Wow, what a lot of information, on my heritage! My cousin sent this to me. He lives in Texas, but we lived in Cicero, il growing up went to St. Anthony, which is now, Mexican. Grandfather was a coal miner in Mahanoy City. Got black lung, moved to Il in 1890′ s died 1920’s ??

  16. Great information. I have embarked on learning more about my Lithuanian heritage. My maternal Grandfather (Admavage) was born in 1914 in Ashland and worked in the mines before leaving the area as a young man. I know little about the family that stayed in the area but his parents emigrated when they were young perhaps late 1800s to early 1900s. John Adamavage and his wife Margaret Shucavage were my great-grandparents names. He would send back money to the coal mining region to support Lithuanian efforts and was very proud of his Lithuanian heritage. I grew up across the country from him and unfortunately did not spend much time to learn about the history of his family or the region he grew up in while he was still on Earth. Thank you for making this history available!


Leave a comment

No trackbacks yet.