Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Otava (Ontarijas, Kanada)

Kanados sostinėje Otavoje [Ottawa] niekada nebuvo gausios lietuvių bendruomenės. Nors pamaldos lietuvių kalba buvo laikomos, lietuvių bažnyčios čia taip pat nebuvo.

Pirmasis lietuviškas objektas mieste atsirado 2018 m. kovo 19 d., Otavos savivaldybei dalį Crossfield prospekto pervadinus Vilniaus prospektu. Oficialioje Otavos miesto interneto svetainėje šis sprendimas aiškinamas taip: „Vilnius yra Lietuvos sostinė. Daug lietuvių padėjo formuoti regiono veidą“. Ši Crossfield prospekto atkarpa tęsėsi už parko, atskirta nuo likusios jos dalies, ir tai kėlė šiokią tokią painiavą, todėl ir buvo nuspręsta ją pervadinti.

Vilniaus aveniu Otavoje

Be to, Otavos priemiestyje Karpe [Carp] veikė lietuvių parengiamoji mokykla „Venta“, kurią 1981 m. įsteigė į pensiją išėjusi lietuvė Agota Šidlauskienė, mokyklą pavadinusi Lietuvos upės Ventos vardu. Mokymo įstaiga buvo skirta „gabiems, tačiau prasčiau besimokantiems“ vaikams.

Parengiamosios mokyklos „Venta“ iškaba Otavoje

Nors mokykloje pamokos lietuvių kalba nevyko (kaip ir nebuvo mokoma lietuvių kalbos), pats faktas, kad ją įkūrė lietuvė, pavertė mokyklą savotišku Otavos lietuvių bendruomenės centru, kurio šiame mieste iki tol trūko.

Netrukus po steigėjos mirties 2018 m. mokykla bankrutavo.

Lietuviškų vietų Kanadoje žemėlapis

Visos Kanados lietuviškos vietos yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Kanadoje žemėlapis

Tikslas - Amerika 2019 ekspedicijos į Otavą dienoraštis

Į Lietuvos ambasadą Otavoje spėjome pačiu laiku – kaip ir viską. Tai jau septintoji Lietuvos atstovybė, aplankyta per mūsų misijas. Ką pastebėjome, kad ryšys su vietos lietuviais, lietuvišku paveldu labai smarkiai priklauso nuo ambasados darbuotojų ir darbai skirtingose šalyse smarkiai skiriasi.

Lietuvos ambasada privalo būti Otavoje – nes Otava sostinė; deja, tai reiškia, kad ambasada yra toli nuo visų pagrindinių lietuvių bendruomenių (Toronto, Monrealio, Hamiltono). Mums pasakojo, kad į oficialias šventes, kurias organizuoja, nedaug lietuvių tesusirenka: nes Otavoje jų apskritai niekad nebuvo daug. Tik pernai ten atsirado pirmoji lietuviška vieta: nedidelė gatvelė pavadinta Vilniaus vardu. Dar buvo Ventos mokykla – nelietuviška, bet įsteigta lietuvės, ir todėl, kaip man rašė Otavos lietuviai, savotiškas lietuvių kultūros centras. Deja, ji neseniai bankrutavo.

Ambasadoje išgirdome pesimistinių nuotaikų apie nykstančią Kanadoje lietuvybę, lietuvių kalbą. Viktoras Šimkus „Romuvoje“ irgi kėlė retorinį klausimą „Kas bus, kai prarasime kalbą?“. Nes jeigu daug dipukų vaikų šeimose dar puikiai išmoko lietuviškai (nors tarpusavyje irgi neretai bendrauja angliškai), tai dipukų anūkai jau dažniausiai temoka svarbiausius dalykus. O kur mišri šeima – lietuvybė išnyksta. Tą mums pasakojo ne vienas ir ne du.

Sunku tikėtis, kad visas Kanados lietuvių jaunimas išmoktų lietuviškai, juoba iš mišrių šeimų. Bet manau įmanoma padaryti, kad kalbos netekimas nereikštų ir visiško ryšio su lietuvybe nutrūkimo. Ir tam gali padėti toks lietuvių paveldas, kaip lietuvių stovyklos, kur gali sužinoti apie lietuvių kultūrą, istoriją, tradicijas.

Otavos lietuviai, kad ir neturėdami daug lietuviško paveldo savo mieste, noriai prisidėjo prie projekto pasakojimais apie gerokai toliau nuo jų miesto esantį paveldą: menininko Tamošaičio pastatytą lietuvišką kryžių Kingstone, Dainavos ežerą arčiau Monrealio. Kai kurie pasakojo angliškai. Domėjimuisi kilme, paveldu, anglų kalba netrukdo: reikia tik sudaryti galimybes, sudominti.

Prie Vilniaus gatvės Otavoje

Lietuvos ambdasadoje Otavoje