Gabalėliai Lietuvos Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje

Florida

Saulėtoji Florida pastarąjį šimtmetį amerikiečius vilioja neįtikėtinais tempais. Dažnam amerikiečiui čia - svajonių vieta praleisti senatvę.

Ir dauguma lietuvių į Floridą atvyko ne tiesiai, o per aplink: uždirbę pinigus vėsiuose šiauriniuose didmiesčiuose iškeitė jų betonines gatves į Floridos pajūrį (ypač 1970 m. ir vėliau). Čia jie atkūrė tai, ką paliko Niujorke, Čikagoje ar Bostone: lietuviškas organizacijas, klubus. Tačiau didingų mūrų laikas jau buvo praėjęs, todėl lietuviškasis Floridos paveldas - kuklesnis ir modernesnis.

Šiandien Floridoje gyvena apie 32 000 lietuvių ir ši valstija nusileidžia tik Ilinojui, Pensilvanijai, Kalifornijai, Masačusetsui ir Niujorkui. Tačiau šitaip smarkiai augo visų Floridos žmonių skaičius: 1900 m., kai lietuviai masiškai plūdo į Ameriką, Floridoje tegyveno 500 000 žmonių, o šiandien - 20 milijonų (palyginimui Pensilvanijoje, kuri buvo pirmasis lietuvių emigrantų tikslas Amerikoje, per tą patį laiką gyventojų skaičius užaugo tik nuo 6 iki 13 milijonų).

Saulėlydis Sent Pete Beach prie Sent Pitersbergo. Palangą priminę paplūdimiai ir saulė - pagrindiniai lietuvių viliotojai persikelti gyventi į Floridą

Saulėlydis Sent Pete Beach prie Sent Pitersbergo. Palangą priminę paplūdimiai ir saulė - pagrindiniai lietuvių viliotojai persikelti gyventi į Floridą

Sent Pitersburgo lietuvių klubas

Didžiausia Floridos lietuvių bendruomenė yra Sent Pitersberge, kuriame stūkso vienintelis Floridoje Lietuvių klubas (adresas 4880 46th Avenue North). Pastatas kuklus, bet gyvas, nes klubas vis pasipildo naujais į Floridą persikeliančiais Amerikos lietuviais. Lietuviai čia renkasi į lietuviškus pietus, veikia lietuviška mokykla, biblioteka. Klubo širdis - pagrindinė salė ir mažoji salė, dekoruotos Amerikos lietuvių dailininkų darbais.

Sent Pitersbergo lietuvių klubas

Sent Pitersbergo lietuvių klubas

Klubą įkūrė dar pirmoji Amerikos lietuvių banga: šie žmonės, imigravę į JAV ~1900 m., pensinį amžių pasiekė po Antrojo pasaulinio karo. Kaip tik tuo metu tapo madinga senatvėje išvažiuoti į Floridą ir tarp lietuvių populiariausias buvo būtent Sent Pitersbergas: 1960 m. jo apylinkėse gyveno apie 300 lietuvių.

Sent Pitersbergo lietuvių klubo didžioji salė sekmadieninio susitikimo metu

Sent Pitersbergo lietuvių klubo didžioji salė sekmadieninio susitikimo metu

Įpratę turėti savo lietuvių klubus šiaurės JAV, 1963-1964 m. jie pastatė klubą ir naujojoje žemėje Sent Pitersburge. Klubo buvimas ir bendruomenės spauda paskatino daugiau lietuvių keltis būtent į Sent Pitersbergą. ~1970 ir vėliau čia kėlėsi į pensiją išeinantys dipukai (pasitraukę į JAV nuo sovietų okupacijos 1944 m.), pamažu perėmę klubą į savo rankas.

Įėjimas į lietuvių klubą su trispalve

Įėjimas į lietuvių klubą su trispalve

1976 m., 1980 m. ir 1989 m. pastatyti trys lietuvių klubo priestatai: iš pradžių klube buvo tik viena salė, o priestatuose atsirado antra salė, baras, biblioteka, tualetai, sandėliukai ir t.t. Klubas išsiplėtė nuo 451 kv. m iki 970 kv. m ploto. Klubas funkcionalistinis, be lietuviškų architektūrinių detalių (buvo klubo fasade mediniai Gedimino stulpai, tačiau nupuvus nuimti). Prie durų pakabinama Lietuvos vėliava, o atminimo lenta skelbia, kad klubas dedikuotas Charles Blizai, kurio dėka jis pastatytas.

Sent Pitersbergo lietuvių klubas po pastatymo 1964 m.

Sent Pitersbergo lietuvių klubas po pastatymo 1964 m.

Sent Pitersbergo lietuvių klubas po pastatymo 1992 m., su Gedimino stulpais fasade

Sent Pitersbergo lietuvių klubas po išplėtimų 1992 m., su Gedimino stulpais fasade

Apie trečdalis klubo narių Floridoje gyvena tik žiemomis, o vasaromis grįžta į šiaurinę JAV dalį, kur dažniausiai yra ir tenykščių lietuvių klubų ar parapijų nariai. Iš viso Sent Pitersberge su priemiesčiais lietuvių ~3000, paplūdimio apylinkėse jie sudaro per 2% gyventojų. Tiesa, ne visi lietuviai dalyvavo ar dalyvauja klubo veikloje: iš pradžių dalis lietuvių buvo kairieji ir nedalyvavo klubo kūrime (turėjo savo organizacijas), daug trečiabangių (atvykusių po 1990 m.) irgi neprisijungė prie klubo.

Lietuvių klubo baras

Lietuvių klubo baras

Vienas patriotinių kūrinių lietuvių klube. Aut. V. Vatiekūnas 1979, kampe parašyta: 'Šaukiu galingąjį Praamžių! Šaukiu, sukilkite didvyriai,.. Regiu laisvėjančią Tėvynę...'

Vienas patriotinių kūrinių lietuvių klube. Aut. V. Vatiekūnas 1979, kampe parašyta: 'Šaukiu galingąjį Praamžių! Šaukiu, sukilkite didvyriai,.. Regiu laisvėjančią Tėvynę...'

Klubas veikia sekmadieniais dienos metu.

Sent Pitersbergo (St. Pete Beach) lietuvių koplyčia

Sent Pitersbergo apylinkėse, 555 68th Ave, St Pete Beach saloje, ~1975 m. įkurtos Šv. Kazimiero lietuvių katalikiškos misijos Floridoje istorija panaši, kaip visos Floridos lietuvių bendruomenės: namą pranciškonai nupirko tam, kad čia gyventų pasenę jų kunigai.

Tuo metu Lietuva buvo sovietų okupuota, vienuoliška veikla ten sovietų drausta - taigi, pranciškonai galėjo laisvai veikti tik užsienyje ir Amerikoje turėjo nemažai kunigų, aptarnaudavusių lietuvių parapijas. Išėję į "pensiją", jie galėjo būti atsiųsti į šią misiją Floridoje - kur persikeldavo ir dalis nusenusių jų parapijiečių.

Nupirktame kukliame dviejų aukštų pastate su dviem butais, keturiais miegamaisiais, jie ne tik gyveno, tačiau ir patarnavo Floridos lietuviams. Namo garažas transformuotas į lietuvišku stiliumi dailininko Rūkštelės įrengtą koplyčią, talpinusią 28 žmones - ten laikytos Mišios. Taip pat misijos kunigai laikė mišias ir nelietuviškoje Gulfporto bažnyčioje.

Sent Pitersbergo lietuvių misija

Sent Pitersbergo lietuvių misija

Koplyčia uždaryta 2017 m. ir nuo to laiko lietuviškos mišios Gulfporte laikomos tik ypatingomis progomis.

Aplinkui koplyčią lietuvis Jonas Valauskas pastatė du lietuviškai pavadintus daugiabučius - "Nida" (1976 m.) ir "Venta" (1972 m.). "Nidoje" iš 10 butų 8 nupirko lietuviai, panašiai ir "Ventoje", tačiau ilgainiui pardavė ir dabar belikę tik pavadinimas, kuris užrašyti ant pastatų.

Daugiabutis Nida prie lietuvių misijos

Daugiabutis Nida prie lietuvių misijos

Užrašas Nida ant daugiabučio

Užrašas Nida ant daugiabučio

Ventos daugiabutis St Pete Beach

Ventos daugiabutis St Pete Beach

Pietų Floridos lietuvių paminklas, muziejaus ekspozicija

Antra pagal dydį lietuvių bendruomenė po St. Pete Beach kūrėsi pietų Floridoje aplink Vest Palm Byčo miestą, dabar faktiškai Majamio priemiestį.

Kaip ir St. Pete Beach, daugiausiai tai buvo iš šiaurinės JAV atsikeliantys dipukai. Jiems buvo itin svarbi lietuviška kilmė, todėl jie nutarė pasilaidoti kartu. Royal Palm kapinėse įsigijo sklypą, kurį pavadino Lietuvišku sodu (Lithuanian Garden) (tai liudija įsmeigta lentelė).

Lietuvių sodas

Lietuvių sodas

Sodo širdis - bendras paminklas mylimai Lietuvai. Tai - marmurinė plokštė su kryžiumi ir ratu. Įdomu, kad užrašai ant jos lietuviškai ir angliškai skirtingi: lietuvių k. ji dedikuota "Mylimai Lietuvai", o anglų k. parašyta "Amerikos lietuviai dedikuoja Jungtinėms Amerikos Valstijoms". Paminklo priekyje yra Gedimino stulpai, stilizuotas Vytis, karūnuotas Vyčio kryžius, šone - angliški užrašai "Liberty" ir "Freedom" ("Laisvė", kuri lietuviams buvo itin svarbi, nes Lietuva tada dar buvo sovietų okupuota). Paminklas pastatytas 1984 m., šalia jo įrašytos postamento aukotojų pavardės - Jonas ir Albina Jakubauskai.

Paminklas lietuviams iš arčiau

Paminklas lietuviams iš arčiau

Lietuviai sulaidoti keliomis eilėmis už paminklo. Kaip įprasta JAV, pavienius kapus žymi ne antkapiai, o lentelės. Tačiau ant daugelio lentelių be vardų ir pavardžių yra ir lietuviški simboliai - Vyčiai, Gedimino stulpai, lietuviški užrašai.

Vienas kapų su lietuviškais ženklais

Vienas kapų su lietuviškais ženklais

Į pietus nuo Vest Palm Byčo stūkso Leik Vorto istorijos muziejus, kuriame - informacija apie šio miestelio istoriją ir dabartį. Viena salių dedikuota trims imigrantų tautybėmis - lietuviams, lenkams ir suomiams. Lietuviški eksponatai apima tautodailės kūrinius: margučius, tautines juostas, lėles tautiniais rūbais. Taip pat Lietuvos žemėlapius, himną, LDK valdovų nuotraukas. Jie nėra plačiau aprašyti. Viską suaukojo vietos lietuviai, kurių pavardės parašytos prie ekskponatų.

Leik Vorto muziejaus lietuviškoji ekspozicija

Leik Vorto muziejaus lietuviškoji ekspozicija

Kadaise lietuvių daug gyveno ir Džuno Byče, kur kasmet keliama lietuviška vėliava, vykdavo dideli lietuvių piknikai, bet ilgainiui bendruomenė apnyko.

Kitos Floridos lietuvių bendruomenės

Ir kitur Floridoje lietuviai daugiausiai įsikūrę pajūrio miestuose ir kurortuose. Bendruomenės yra Daytona Beach, Majamyje, Cape Coral, Pompano Beach, anksčiau buvo ir Sunny Hills.

Apie lietuvišką paveldą kitur Floridoje informacijos nepavyko rasti.

Taip pat skaitykite: Augustino Žemaičio straipsnis apie kelionę į Floridą, kurio metu buvo padarytos šios nuotraukos ir surinkta informacija.

Gabalėliai Lietuvos apsilankymų Floridoje dienoraščiai

Sent Pitersbergas, 2020 m.

2020 m. rudenį „Tikslas – Amerika“ projektas galbūt jau bus baigtas. Jei viskas bus gerai, laukia pati ilgiausia ekspedicija: iš Čikagos į Vakarų pakrantę ir atgal, pakeliui į tikslasamerika.lt žemėlapį įtraukiant lietuvišką paveldą Ajovoje, Nebraskoje, Minesotoje, Vašingtone, Oregone, Kalifornijoje, Arizonoje, Teksase ir Oklahomoje.

Kad ir kaip beplanavau tą maršrutą, supratau, kad viena svarbi detalė lietuviškosios Amerikos vaizde pernelyg toli į šalį nuo šio didelio rato: Florida. Užsukimas ten pareikalautų 1000 papildomų mylių važiavimo.

Todėl savo prieš du metus duotą pažadą Floridos lietuviams 2020 m. įtraukti į „Gabalėlių Lietuvos“ enciklopediją ir šią valstiją įgyvendinau dar iki „Tikslas – Amerika 2020“ ekspedicijos. Suderinau informacijos apie lietuvišką paveldą rinkimą su kitais savo tikslais Floridoje: susitikimais su klientais, kuriems padedame atrasti informaciją apie protėvius Lietuvos archyvuose, bei poilsiu.

Floridoje lietuviškas paveldas kitoks, nei buvome įpratę matyti JAV šiaurėje. Saint Petersburg lietuvių klubas kuklus – be didingų lietuviškų fasadų ar salių, kaip Baltimorėje ar Čikagoje. Užtat gyvas: čia į sekmadieninį susitikimą ir pasiklausyti mūsų pasakojimo atėjo apie 70 žmonių. Žiema – taigi, jų dar daugiau, nei įprastai. „Apie trečdalis klubo narių vasaras leidžia šiaurėje, žiemas – Floridoje“ – mums pasakojo.

Su vienu jų – Aleksu Gedmintu – netrukome susipažinti. Vyras papasakojo, kad, kaip mokslininkas, tyrinėjo Bingamtono pirmabangių bendruomenę, kai ši jau pamažu nyko – apie 1970-1980 m. Sužadino ir man prisiminimus iš pirmosios „Tikslas – Amerika 2017“ ekspedicijos. Bingamtonas. Lietus, išlikę lietuviški užrašai ir menas ant lietuviškos bažnyčios, uždarytos. „Lithuanian Ant‘l Assc Inc“ pastatas, kur, kiek supratau iš A. Gedminto, rinkdavosi komunistuojantys lietuviai. Galėjau prisiminti ir „Tikslas – Amerika 2019“, kuomet Jutikoje sutikau kunigą Joną Mikalajūną, paskutinį Bingamtono lietuvių bažnyčios kleboną. Apie jį A. Gedmintas irgi pasakojo – augintas, pasirodo, kaip lenkas, bet buvo tvirtai užsibrėžęs tapti lietuviškos parapijos klebonu.

Kai buvau pirmojoje 2017 m. ekspedicijoje, visi pasakojimai buvo man nauji. O dabar kiekvienas Pensilvanijos ar Ilinojaus kaimas, kur tik būta lietuvių, kažką sako – aš buvau ten ir galiu papasakoti, kas ten dabar. Po mūsų pristatymų prieina daug žmonių ir nori išgirsti daugiau tokių istorijų apie konkrečias vietoves. Ypač Floridos lietuvių klube, kurio beveik visi nariai jaunystę praleido kur nors kitur.

Labiausiai džiaugėsi tie, kurie „gimtąsias vietas“ išvydo dar pristatymo skaidrėse – deja, visų nudžiuginti negalėjome, nes kai lietuviškų vietų „Tikslas – Amerika“ žemėlapyje pažymėtos jau 675 lietuviškos Amerikos vietos, visų sutalpinti į 45 minučių pristatymą neįmanoma. Bet kad nėra pristatyme, nereiškia, kad nelankėme ar neatsimename – http://www.tikslasamerika.lt ir http://www.gabaleliailietuvos.lt yra viskas, viską galite išgirsti ir uždavę klausimą mums.

Aš pats Saint Petersburg lietuvių klubo istoriją išgirdau iš paties tinkamiausio žmogaus: 88 metų jo vadovės Angelės Karnienės. Ji – gyva klubo enciklopedija. Kaip pasakojo, pati buvo tarp keliasdešimties klubo steigėjų ir statytojų 1963-1964 m. Iš visų jų ji – vienintelė, likusi gyva. Dabar, po pusės amžiaus pertraukos, vėl grįžo prie klubo vairo – nes kas gi geriau žino klubą, už ją?

Pasirodo, visi klubo kūrėjai – išskyrus Angelę ir jos vyrą – buvo gerokai vyresni pirmabangiai, atvykę į pensiją iš šiaurės. Jie buvo uždirbę pinigų, klubą įsteigė be jokių skolų – bet iš inteligentų dipukų reikėjo pagalbos sutvarkant teisinius klausimus. Dabar jau klubas, būna, pritraukia ir trečiabangius. Deja, retokai. Kur kas dažniau – antrabangių palikuonis. Jų tėvai kadaise paseno ir išsikėlė į Floridą, o dabar tą patį daro vaikai.

Saint Petersburg buvo ir lietuviška koplyčia-vienuolynas. Irgi kuklūs. Kaip ir daugelis Floridos lietuvių, taip ir kunigai pranciškonai ten atvažiuodavo gyventi kaip į pensiją. Deja, ant pastato radome parašyta „For Sale“. Uždarytas prieš dvejus metus. Bet, priešingai nei kai kuriuose kituose miestuose, lietuvių mišių panaikinimas nelėmė bendruomenės sunykimo. Kaip rinkdavosi sekmadieniais po Mišių anksčiau, taip renkasi ir dabar – eina gal į skirtingas bažnyčias, bet juk visi gali paskui atvažiuoti į lietuvių klubą.

Sugrįžimas į Floridą 2021 m.

2020 m. pradžioje lankydamas Floridos lietuvybės širdį Tampos ir Sent Pitersbergo aglomeraciją gavau informacijos, kad, pasirodo, dar yra lietuviška ekspozicija Leik Vorto muziejuje pietų Floridoje. Deja, tada jau buvo vėlu ten užsukti – bet dabar iš Centrinės Amerikos pigiausi skrydžiai buvo kaip tik į Floridą, todėl atsirado galimybė tą skylę „užlopyti“.

Susisiekiau su tame regione gyvenančiu Raimundu Balsiu, o jis pasiūlė pakalbėti su Jūrate Miklas, kuri jau klausėsi mūsų pasakojimo apie lietuvišką paveldą 2019 m. Detroito lietuvių parapijoje.

Jiedu pranešė, kad dar, pasirodo, yra 1984 m. paminklas lietuviams Vest Palm Byče, prie kurio ir sutarėme susitikti su Jūrate. Nesitikėjau to: ne tik paminklas Mylimai Lietuvai, bet ir atskiras lietuvių sklypas („Lithuanian Garden“) kapinėse, kur kone kiekvienas kapas paženklintas lietuviškais ženklais. Taigi, pasirodo, Florida viena vos dešimties JAV valstijų, turinti lietuviškas kapines.

Į Leik Vorto muziejų įleidęs Heritage Society narys Walter Harper sakė, kad esame pirmi lankytojai po ilgo laiko, nes šiaip muziejus dar neveikia dėl COVID (savivaldybė uždarė pastatą). Tarp miesto istorijos ten yra ekspozicijos lietuviams, lenkams ir suomiams, kurias padovanojo šios bendruomenės. Deja, tai įvyko iki Walter laikų ir kas tiksliai bei kaip sukūrė ekspoziciją jis nebegalėjo pasakyti.

Augustinas Žemaitis, 2020 m. sausis ir 2021 m. birželis.

Sent Pitersbergo lietuvių klube

Sent Pitersbergo lietuvių klube

Augustinas žymi Floridos lietuvių paminklo koordinates su Jūrate Miklas

Augustinas žymi Floridos lietuvių paminklo koordinates su Jūrate Miklas

Leik Vorto lietuvių muziejuje

Leik Vorto lietuvių muziejuje

Click to learn more about Lithuania: Florida, JAV Leave a comment
Comments (0) Trackbacks (0)

No comments yet.


Leave a comment

No trackbacks yet.