Global True Lithuania Encyclopedia of Lithuanian heritage worldwide

New Jersey

Jersey City (the largest city in New Jersey) is part of the New York City conurbation. It is separated from New York proper by merely a river that is crossed by bridges and tunnels. As such, the New Jersey and NYC Lithuanian communities are closely related. New Jersey Lithuanian sites may easily be visited when visiting the New York City.

Elizabeth Lithuanian sites

The heart of the New Jersey Lithuanian community is Elizabeth suburb of Jersey City with its old and massive Lithuanian St. Peter and Paul church (211 Ripley Pl.) - the mass is celebrated in Lithuanian and English.

Elizabeth Lithuanian church and rectory

Elizabeth Lithuanian church and rectory

The church houses an Our Lady of Šiluva altar (near its side wall) dedicated to the earliest church-recognized Maryan vision in Europe (took place in Šiluva, Lithuania). It is full of ethnic woodcarving motifs. Moreover, Our Lady of Vilnius is included in the main altar (at the top of the altar, it is a copy of the Virgin Mary painting in Vilnius). The church decorations are also especially Lithuanian with Lithuanian inscriptions available on the stained glass windows (with sponsor names) and on the stations of the cross (with explanations of the New Testament events depicted there). Much of the artwork inside has been created by Lithuanians, Near the entrance, there is a gallery of church-history-related artifacts and Lithuania-related images (e.g. painting of a traditional wooden cross or a picture of the cross erected by church members at the Hill of Crosses in Šiauliai).

Elizabeth Lithuanian church interior, looking from the choir

Elizabeth Lithuanian church interior, looking from the choir

Our Lady of Šiluva altar at the Elizabeth Lithuanian church

Our Lady of Šiluva altar at the Elizabeth Lithuanian church, full of Lithuanian traditional woodcarving motifs

Lithuanian stations of the cross in the Elizabeth church

Lithuanian stations of the cross in the Elizabeth church

The bottom of the stained glass windows of the Elizabeth church

The bottom of the stained glass windows of the Elizabeth church

Outside of the church stands a traditional Lithuanian sun-cross, while the plaque with the church name also features Lithuanian designs.

Elizabeth Lithuanian cross

Elizabeth Lithuanian cross

The church's peculiar towers look "too short" because their steeples were removed due to them having been damaged by the places taking off from the nearby Newark airport. The plane staking off are also hearable inside the church.

Since 2006, the Elizabeth Lithuanian church shares its priest with the Polish St. Adalbert parish (but both churches are open). One of the church's famous priests (in fact, its founder) Mssgr. Kemėžis has a street named after him nearby. On the street sign, however, his name is written with a typo as "Kemensis".

Kemėžis Pl. plaque with a typo

Kemėžis Pl. plaque with a typo

For 65 years a Lithuanian bakery (131 Inslee Place) operates in the district offering Lithuanian bread among other Eastern European meals. The bakery is Ukrainian-owned today, however, but retains its historic name. As numerous vans parked outside suggest, the bread of the bakery is rather popular. Bakery's front facade is covered by wood to remind of the Lithuanian traditional architecture.

Lithuanian Bakery with its Lithuanian-inspired exterior

Lithuanian Bakery with its Lithuanian-inspired exterior

Newark Lithuanian sites

While Elizabeth Lithuanian church is today the grandest in all of the New Jersey, this wasn't always the case. Newark's Romance Revival Holy Trinity Lithuanian church may have surpassed it in grandeur. Unfortunately, it has caught fire in 1981 and, while the damaged did not destroy it, the diocese refused to permit repairs. The parish was thus relocated to a rather simple two-floored edifice it has previously built as a parish hall in 1963.

Newark Holy Trinity Lithuanian church entance and traditional cross

Newark Holy Trinity Lithuanian church entance and traditional cross

The church is still open, however, the mass is now Portuguese-only as the Portuguese-speaking community has gradually displaced the Lithuanian one. Still, there are many Lithuanian details left, including Vytis on the door glass, Lithuanian folk-art wooden frame than encloses the church's mass schedule and a Lithuanian sun-cross that stands near the entrance since 1962 (relocated from the old church). At its center is Rūpintojėlis, the traditional Lithuanian image of a sad Jesus. The church is close doutside the mass, however, the mass is held everyday.

Vytis on the Holy Trinity Newark Lithuanian church entrance

Vytis on the Holy Trinity Newark Lithuanian church entrance

Bayonne, Kearny and Paterson Lithuanian sites

Elsewhere in New Jersey too, Lithuanian parishes indicate Lithuanian presence. The trend was the same: the Lithuanian parishes established in Jersey suburbs ~1910 with the first Lithuanian migrant wave, however, the current churches constructed in 1950s-1970s modern or semi-modern style as the small communities became rich enough and post-WW2 refugees needed to be accommodated. In ~2000s Lithuanian language, services were abandoned as new generations replaced their parents and grandparents who spoke Lithuanian well.

A small towerless St. Michael Lithuanian church stands in the southern suburb of Bayonne since 1977. Its address is 15 E Twenty-Third St but the nearby Church St. is also known as Matulis Way after the church's priest who passed out in 2000. Bayonne has ~400 Lithuanians (~0,6%). St. Michael church was, however, formally partially transferred to Syriac Catholics in the 2010s. Despite such transfer, the interior is still all-Lithuanian and nearly always open (unlike all the other Lithuanian churches of New Jersey, which are unlocked only for the mass). Even the Lithuanian flag remains beside the altar. Also, the old stations of the cross, most likely relocated from the previous church, are adorned in the old-Lithuanian-language inscriptions. The stained glass windows, usually among the most impressive parts of the Lithuanian-American churches, here are rather modest, however. A complex "time-sharing" system between Roman and Syriac Catholics is apparently in place, as posted near the entrance. Over the entrance, the words "Lithuanian church" are chiseled.

Bayonne Lithuanian church

Bayonne Lithuanian church

Entrance to the Bayonne Lithuanian church with its Lithuanian dedication

Entrance to the Bayonne Lithuanian church with its Lithuanian dedication

The interior of Bayonne Lithuanian church

The interior of Bayonne Lithuanian church (Lithuanian flag on the right)

Old Lithuanian station of the cross at the Bayonne Lithuanian church

Old Lithuanian station of the cross at the Bayonne Lithuanian church

Another area that has been popular among Lithuanian immigrants was the Kearny suburb. In 1915 when a Lithuanian parish has been established in nearby Harrison, there lived 400 Lithuanians in Kearny and 700 in Harrison (~450 and ~150 today). ~1954 a new larger towered church of Our Lady of Sorrows has been constructed in Kearny (136 Davis Ave). On the parish's 850th anniversary Reverend Pocus wrote, "Second- and third- generation families may never fully appreciate the fervent longings of their forebears for the sights and sounds of their homeland. But certainly, our older parishioners can recall the poverty of our people, their loneliness in a strange land, their youth and energy, and feeling of unity which they felt with their fellow Lithuanians".

Kearny Lithuanian church

Kearny Lithuanian church

The Kearny Lithuanian church is still officially Lithuanian and has a plaque commemorating that. It also has another Lithuanian traditional sun-cross near its entrance, donated by the Knights of Lithuania organization.

Kearny Lithuanian church entrance and the traditional Lithuanian cross

Kearny Lithuanian church entrance and the traditional Lithuanian cross

After World War 2 (1962) the Paterson Lithuanian parish also constructed its modest St. Casimir church (147 Montgomery St; closed 2014, sold to non-denominational Christians).

Paterson St. Casimir Lithuanian church

Paterson St. Casimir Lithuanian church

Recommended literature: Barbara Krasner "Kearny's Immigrant Heritage" pg. 67-76.

 


The map

All the Lithuanian locations, described in this article, are marked on this interactive map, made by the "Destination - America" expedition (click the link):

Interactive map of New Jersey Lithuanian sites

 


Destination America expedition diary

As “Destination – America” reached its penultimate day, we explored New Jersey, where several churches are still officially Lithuanian, with the largest such one in Elizabeth, where we were met by Laima Liutikienė, an active member of the Lithuanian-American community who immigrated after independence.

Augustinas Žemaitis, 2017 10 03.

More info on the Destination America expedition

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Naujajame Džersyje žemėlapis

 


Tikslas - Amerika ekspedicijos į Naująjį Džersį dienoraštis

Paskutinė „Tikslas – Amerika“ valstija Naujasis Džersis mus pasitiko spindinčiomis šviesomis. Atlantik Sitis. Ne, Naujojo Džersio kazino sostinėje nėra lietuviškų vietų – tiesiog, moteliai ten pigesni, todėl nakvojant viename jų paprasčiau tilpti į projekto biudžetą. Kitą dieną dar gerokai prieš aušrą pajudėjome į šiaurę, link Niujorko.
Nes Naujojo Džersio visos lietuviškos vietos – prie pat Niujorko miesto, iškart anapus Hadsono upės. Pradžioje net galvojau jas aprašyti Niujorko straipsnyje: bet supratau, kad jų tiesiog per daug, ir Naujasis Džersis vertas atskiro straipsnio.

Elizabetas – Naujojo Džersio lietuvių bendruomenės širdis

Žymiausia jų – Elizabetas. Kai svarsčiau, kuri iš senųjų Amerikos lietuvių bažnyčių rytų JAV man įdomiausia, viena iš kandidačių buvo Elizabeto bažnyčia – nes ji didelė ir gyva, lietuviška. Prie įėjimo pasitiko Laima Liutikienė – aktyvi lietuvių bendruomenės narė iš trečiosios bangos lietuvių. Visada smagu matyti, kad „trečiabangiai“ dalyvauja saugojime to, ką sukūrė ankstesnės lietuvių bangos. Pernelyg dažnai iš pirmabangių palikuonių ar antrabangių girdėjome istorijas, kad trečiabangiai mieliau renkasi rusų klubus, nei lietuvių...
Laimai „Tikslas – Amerika“ projektas labai patiko, ji vylėsi, kad dabar, jau turėdama laiko ir pagrindą po kojomis Amerikoje, galės, „Tikslas – Amerika“ dėka, parodyti lietuviškas rytų JAV vietas savo vaikams.

Netgi Naujojo Džersio lietuviškas vietas ji ne visas žinojo – „Pirmą kartą išgirdau, kad ir Bajonėje yra lietuvių bažnyčia“... Ech, kiek kartų per „Tikslas – Amerika“ išgirdome padėkas už tai, kad papasakojome žmonėms apie jiems nežinomas lietuviškas vietas visai šalia jų gyvenamosios vietos! Ir toli gražu ne vien iš trečiabangių. Mane patį labiausiai nustebino, kad, tarkime, lietuvis kunigas galėjo būti niekad nė nematęs lietuvių bažnyčios už keliolikos kilometrų nuo tos, kurioje daug metų dirbo.

Tačiau, kaip aiškino dar „senieji“ Amerikos lietuviai iš Pensilvanijos Anglies regiono, lietuviškas gyvenimas seniau virdavo savame miestelyje, savame didmiesčio rajone, ir tik kelios lietuviškos organizacijos apėmė platesnius regionus.

Tačiau dabar – kiti laikai, dabar žmonės kasdien į darbą nuvažiuoja didesnius atstumus, nei kadaise eilinis amerikietis nukeliaudavo per mėnesį. Ką jau kalbėti apie keliones, komandiruotes. Ir Naujojo Džersio lietuviškos vietos gali sudominti nebe tik tų pačių miestų gyventojus, tačiau visus, kas atskrenda į Niujorką – juk tai taip šalia. Netgi jei kada tektų ilgą laiką laukti sekančio skrydžio Newark oro uoste (layover), kelias lietuviškas vietas aplankyti vos per porą valandų spėtumėte! Elizabeto bažnyčia, lietuviška kepykla, Kemėžio gatvė ir lietuviškas kryžius – vos 1 km nuo pakilimo tako galo ir apie 2 km nuo terminalo.

Tačiau norint, kad lietuviškų vietų lietuviai iš kitur važiuotų žiūrėti specialiai, nepakanka paskelbti informaciją apie vieną objektą. Reikia pranešti apie visas lietuviškas vietas tame krašte: nes juk, išsiruošęs į kelionę, žmogus norės turiningai išnaudoti visą dieną. Nevažiuos į kitą miestą dėl vienos uždarytos lietuviškos bažnyčios – bet jei bus dar ir kapinės, ir paminklas lietuviams, ir lietuvių muziejus, ir kokia svarbi istorinė vieta kelių kilometrų spinduliu – jau verta dėmesio.

Suprasdami tai ir skatindami lankyti lietuviškas vietas JAV, „Tikslas – Amerika“ planuoja ne tik sužymėti lietuviškas vietas Amerikoje, tačiau ir parengti siūlomus kelionių po lietuviškas vietas JAV maršrutus.

Naujojo Džersio bažnyčios – labai lietuviškos

Per „Tikslas – Amerika“ vieni smagiausių momentų būdavo, kai kažką lietuviško atrasdavau ten, kur nebesitikėdavau. Viena tokių vietų buvo Šv. Mykolo bažnyčia Bajonėje. Mačiau informaciją, kad ji virto asirų katalikų katedra. Dažniausiai į tas bažnyčias, kurios nebėra katalikų, man patekti nepavykdavo, tad duris pastūmiau pernelyg daug nesitikėdamas. Tačiau jos buvo atrakintos! O viduje – išlikusios visos lietuviškos detalės, net trispalvė prie altoriaus. Žmonių nebuvo, o vėliau atėjusios moterys sakė ten besilankančios pirmą kartą. Tačiau, kaip atradau, bažnyčia atrakinta nuolat ir, nepaisant tapimo asirų katedra, didžiąją dalį laiko ja naudojasi Romos katalikai.

Maloniai nustebino ir kad Kernio (Kearny) bažnyčia tebėra oficialiai lietuviška. O taip pat, kad net Niuarko Švč. Trejybės bažnyčios, kur mišios – tik portugališkos – duris puošia Vytis, šalimais stovi gražus tautinis kryžius-saulė. Tokie įspūdingi aukšti kryžiai stovi prie daugelio esamų ar buvusių Naujojo Džersio lietuvių bažnyčių, o ir kitur Amerikoje. Juos žymėsiu kaip lietuviškus paminklus, nes į jų drožinėjimą įdėta ne ką mažiau meilės ir kūrybinės energijos, nei statant skulptūras. Be to, ant kai kurių tokių kryžių būna net amerikiečių žiniai parašyta Lietuvos, o ypač Lietuvos okupacijos, istorija.

Tačiau apskritai Niuarko bažnyčia – vienas didžiausių praradimų. Jau seniai kirbėjo klausimas, kodėl gi dabartinė Niuarko lietuvių bažnyčia šitokia paprasta – kaip eilinis dviaukštis namas. Juk ne tokias Amerikos lietuviai sau statydavo... Tačiau visame internete informacijos apie tai neradau. Internete dar gali rasti informaciją apie dabartinius įvykius, parapijų uždarymus, bet ne apie tai, kas vyko prieš 30 ar 40 metų...

Ruošiantis „Tikslas – Amerika“, atsivertus knygas apie JAV paveldą, o vėliau Elizabete pakalbėjus su buvusia parapijiete, peržiūrėjus jos atsineštą parapijos istoriją viską supratau. Kaip matyti iš senų nuotraukų Niuarko bažnyčios būta netgi didingesnės, nei Elizabeto, apskritai turinčios mažai lygių Rytų JAV! Deja, 1981 m. kilo gaisras, vyskupija neleido bažnyčios remontuoti, parapija buvo priversta persikelti į parapijos salę...

„Tikslas – Amerika 2017“ ekspedicija – tik pradžia

Naujajame Džersyje prie savo finišo priartėjo geriausiai matoma „Tikslas – Amerika 2017“ dalis: ekspedicija. Nuvažiavę per 4500 km, padarę per 8000 nuotraukų, grąžinome nuomotą automobilį ir persėdome į Niujorko metro. Kitą dieną – skrydis atgal į Lietuvą.

Tačiau projektas toli gražu nesibaigė, jis tęsiasi iki šiol. Koks 90%-95% jo savanoriško darbo – Lietuvoje. Susisteminti surinktą informaciją, parengti interaktyvų žemėlapį, papildyti „Gabalėliai Lietuvos“ svetainę nauja informacija... Užima gerokai daugiau laiko, nei tikėjausi, daug ištisų parų.

O dar gal net ilgiau užtrunka projekto viešinimas: bendravimas su žiniasklaida (kalbėjau per Lietuvos radiją, televiziją, kalbėjau su daugybe laikraščių, žurnalų, interneto portalų), pranešimų spaudai rašymas, ieškojimas galimybių duoti interviu ar papasakoti apie Amerikos lietuvių paveldą. Tačiau tai – būtinas dalykas. Toks projektas, kaip „Tikslas – Amerika“, vertingas tiek, kiek apie jį žino žmonės, kiek juo naudojasi, skaito. Jeigu būtų nenaudojamas žemėlapis – iš jo būtų mažai naudos...

Čia – irgi dar viena lietuviško paveldo bėda. Matydamas tas lietuviškas vietas Amerikoje, kalbėdamas apie tai, kas ten vyko ar vyksta, neretai galvodavau „jei visi žinotų, kiek daug dėmesio tai sulauktų!“. Bet daug kur viską žino tik nedidelis ratas žmonių. O viešojoje erdvėje, tuo tarpu, sukasi visokios žinios apie žvaigždes (celebrities)... Nes tos žvaigždės skiria dėmesio informacijos apie save viešinimui...

Viena abejonių „Tikslas – Amerika“ projektu, kurios kartais Amerikoje sulaukdavau iš vietos lietuvių, skambėdavo maždaug taip: „Juk jau yra knygos apie lietuvišką paveldą, vien kunigas Valkavičius tris tomus parašė“. Esu labai dėkingas šviesaus atminimo kunigui Valkavičiui, kad parašė, nes iš tų knygų ruošdamiesi „Tikslas – Amerika“ sužinojome apie lietuviškų parapijų istoriją to, kas kitaip, tikriausiai, būtų neišlikę. Tačiau, deja, knygų bibliotekose ieško tik „ištikimiausi“ lietuvybės puoselėtojai, dažniausiai – vyresnio amžiaus.

Tuo tarpu lietuviškas paveldas nusipelno to, kad juo susidomėtų ir masės: eiliniai turistai iš Lietuvos ar Amerikos lietuvių palikuonys, savaitgaliui atvykstantys į Bostoną, Niujorką ar Filadelfiją. Dabar tokios informacijos žmonės ieško beveik vien internete: patogiausia ir greičiausia. Ir tik internete galima aiškiai nurodyti tikslias lietuviško paveldo vietas aplankymui. Ir tik internete informaciją paprasta greitai atnaujinti (knygose ji būna parašyta tokia, kokia buvo prieš 15 ar 30 metų, o juk daug kas keitėsi). Ir tik internetas pasiekiamas iš viso pasaulio vienodai – vos vieno mygtuko paspaudimu. Ir tik internete gali paprastai pateikti tūkstančius spalvotų nuotraukų (analogiškas albumas būtų labai brangus ir sunkus).
Todėl „Tikslas – Amerika“ internetinis projektas. Viliuosi, kad per „Tikslas – Amerika“ apie daugelį vietų lietuviai – ir Amerikos, ir Lietuvos – sužinos. Kad jomis labiau susidomės ir amerikiečiai, Amerikos lietuvių palikuonys, kol kas kiek primiršę savo kilmę, vadinamosios Y ir Z kartos. Kad Lietuva ir jos atstovai geriau galės prisidėti prie viso to išsaugojimo. Ir kad bent dalis tų vietų, kurios atrodė pasmerktos, bus išgelbėtos.

„Tikslas – Amerika 2017“ – ne pabaiga. Sulaukę daug gražaus dėmesio ir klausimų apie projekto ateitį, parengėme du naujus maršrutus galimiems ateities projektams: „Tikslas – Amerika 2018“ (Ilinojus, Indiana, Mičiganas, Viskonsinas, Ohajas, Misūris) ir „Tikslas – Amerika 2019“ (vakarinis Niujorkas, Ontarijas, Kvebekas). Ar jie įvyks? Tai jau priklauso nebe vien nuo mūsų. Jeigu įvyks, „Tikslas – Amerika“ žemėlapis padengs apie 90% Šiaurės Amerikos lietuviškų vietų.

Augustinas Žemaitis, 2017 10 03.

Daugiau apie "Tikslas - Amerika" misiją

Click to learn more about Lithuania: New Jersey, USA Leave a comment
Comments (2) Trackbacks (0)
  1. Jersey City is not the capital of NJ. Trenton is.


Leave a comment

No trackbacks yet.