Global True Lithuania Encyclopedia of Lithuanian heritage worldwide

Melbourne, Victoria

Melbourne (Victoria) has the Australia's most lively Lithuanian community.

It is centered on Lithuanian House (a.k.a. Lithuanian Club) in North Melbourne (44 Errol St.). Its modest high street facade hides a massive atmospheric old-style interior. These premises were acquired by Lithuanians ~1960 (after the refugees who fled the Soviet occupation had settled down).

The entrance of the Melbourne Lithuanian House / Club, adorned by Columns of Gediminas symbol. ©Augustinas Žemaitis.

The largest room is the Lithuanian theater of ~300 seats. Famous for good sound quality it hosts not only Lithuanian performances and events. It is regularly rented out for gigs by non-Lithuanian Australian musicians during the Melbourne Fringe festival.

Melbourne Lithuanian theater as it is seen from the balcony. ©Augustinas Žemaitis.

The club also houses a Lithuanian restaurant (open on Sundays), a ballroom, many Lithuanian-inspired decorations as well as memorabilia of Lithuanian-Australian community events. Lithuanian-Australian organizations of Melbourne have their HQs in the Lithuanian Club. Another part of the building is rented out to another (non-Lithuanian) restaurant.

A Lithuanian-inspired art inside the Melbourne Lithuanian Club. The paintings on right and left are both based on the Lithuanian tricolor flag (yellow-green-red). The middle Picture shows a memorial for Lithuanians murdered and exiled by Soviet Lithuanian regime - which was the reason that gave birth to Melbourne Lithuanian refugee community. Images by ©Augustinas Žemaitis.

Before the era of Lithuanian Club, the premises were used by Methodists.

The long corridors of Melbourne Lithuanian Club include Lithuanian ethnic symbols and art, such as the traditional wooden cross (Lithuanian cross-making is UNESCO World Heritage). Image by ©Augustinas Žemaitis.

Lithuanians lack their own church in Melbourne (Australia's sole Lithuanian church stands in Adelaide) as Australia once limited ethnic parishes promoting assimilation. However, they do have a parish house with a Lithuanian chapel at 18 Henry Street (acquired in 1956 10 14). Lithuanian language masses also used to be held in a non-Lithuanian church. Since 2021, these Masses have been transferred to the chapel. The chapel has a modest but Lithuanian-inspire dinterior with a traditional Lithuanian chapel-post, and an image of Our Lady of Vilnius.

Inside the Lithuanian parish house chapel of Melbourne

Inside the Lithuanian parish house chapel of Melbourne

Melbourne immigration museum has some Lithuanian exhibits. The nearby Sandbridge bridge over the Yarra river is adorned by plaques detailing the origin of Australia's immigrant communities, among them Lithuanians.

As the plaques list communities by countries of origin rather than by ethnic groups, Lithuania's Jews (Litvaks) are also mentioned on the same plaque. A large share of the descendants of pre-war Jewish migrants from Lithuania live in St. Kilda district. However, they have assimilated into a wider Melbourne's Jewish community.

Click to learn more about Lithuania: Oceania, Victoria Leave a comment
Comments (6) Trackbacks (0)
  1. Jei tai aktyviausia, tai labai liudna. Nera jaunu, tik pensininkai. gridim vaiku organizacijas stume lauk baisiai negraziai, nenori priimti is kitur atvaziavusiu. Vadina rusais. Jie cia nepriklauso. O lietuviu vaikai tai dar labiau. Kai numirs seni, nebus sios Bendruomenes. Man ir kitiems is lietuvos cia nera ko eiti.

    • Deja, panašus susiskaldymas, kokį įvardijote, tarp antrosios ir trečiosios bangos imigrantų būdingas daugeliui vietų.

      Čia yra dvi pusės: kiek tenka pabendrauti su vyresniais žmonėmis iš senųjų klubų (antros bangios emigrantais ar dabar jau dažniau gimusiais ~1950 m. pabėgėlių stovyklose), jie neretai pasiskundžia, kad naujieji imigrantai nenori dalyvauti lietuviškoje veikloje.

      Manau, kalta geležinė uždanga, taip ilgai skyrusi Lietuvą nuo pasaulio. Per tuos 45 metus (1945-1990 m.) naujų emigrantų iš esmės nebuvo, taigi, užsienio lietuvių bendruomenės ėjo savo keliu, nepasipildydamos naujais nariais iš šalies. Kai po nepriklausomybės plūstelėjo trečiosios bangos emigrantai, atotrūkis tarp jų ir atvykusių prieš tuos 45 metus buvo didelis: “senieji emigrantai” vyresnio amžiaus, niekad negyvenę prie komunizmo (užtat praleidę dešimtmečius emigracijoje), labai religingi, patriotiški, tačiau iš esmės integravęsi ekonomiškai į naujasias šalis, puikiai mokantys kalbą, o “naujieji” – tikra to priešingybė (jauni, užaugę (post)sovietinėje erdvėje, pirmąkart kažkur išvažiavę). Ir nebuvo jokios “tarpinės grandies”, nebuvo emigravusių 1980 m., 1970 m., 1960 m. ar pan., taigi rasti bendrą kalbą buvo sunku.

      Bet manau, kad bandyti “griauti tas ribas” verta. Pabandykite ir jūs iš savo pusės, jei gyvenate Melburne. Šiaip ar taip, antrosios bangos imigrantų karta, net tų, gimusių pabėgėlių stovyklose, pamažu suka anapilin. Pasaulyje lietuviški klubai ir parapijos, puoselėtos senųjų migrantų kartų, pamažu uždaromos. Dėl to gaila, nes tai gera bazė (patalpos, pastatai), kur galėtų būti tęsiama lietuviška veikla, prisitaikanti prie naujo amžiaus realijų, populiarinama lietuviška kultūra, virtuvė ir kt. Viską, ką čia rašau, supranta ir vyresnio amžiaus minėtų klubų nariai (bent jau ne vienas iš tų, su kuriais bendravau, kalbėjo, kad reikalinga išspręsti įvairius praeityje kilusius tarpusavio konfliktus norint turėti žmonių veiklai tęsti ir ateityje) – todėl tikiuosi dar galima rasti bendrų taškų kol nevėlu. Prisijungus naujiems žmonėms, atsinaujinimas, matyt, įvyktų savaime – suprantu, kad pavieniui prisijungti prie vyresnio amžiaus žmonių gali neatrodyti įdomu, tačiau galbūt surinkus kitų “naujųjų imigrantų” įkurti kažkokias “trečiosios bangos” sekcijas prie senųjų klubų jau įmanoma ir tokia mintis jau susilauktų palaikymo.

  2. Ramona,
    Ar manote, kad malonu dažyti visus tą patį šepečiu? Jei kas nors iš Melburno įžeidė jus, labai apgailestauju, bet mes ne visi vienodi, IR mes ne visi seni pensininkai. Aš žinau daugel Melburno lietuvių, įskaitant save, kurie pasveikino naujus atvykusius ir studentus iš Lietuvos gyventi nemokamai mūsų namuose, savaičių, kol jie rado darbą ir apgyvendinimą. Prašau gerai pagalvok, kol ne sugadinti kažkieno vardo ar reputasija, tai nėra būdas, kuriuo lietuviai turėtų elgtis.

  3. Kaip įdomu skaityti Ramonos komentarą, tik dabar jį užtikau, gaila kad taip pavėluotai! Kaip tos vaikų grupės, kuri MLK vadovų buvo išgrūsta iš klubo, vienas iš įkūrėjų bei dabartnės Melburno Baltijos lituanistinės mokyklos vadovų, galiu atsakingai patvirtinti, kad tas tikrai įvyko. Dar iki šiol “oficialieji” klubo asmenys skleidžia absoliutų melą apie mus, kad, atseit, mes buvome grėsmė klubo išlikimui (!!!?). Gera skaityti, kad Ramona girdėjo apie mūsų bėdas. O p. Melburniške, suprantama, yra puikių žmonių mūsų bendruomenėje, kas be ko. O ir mūsų mokyklos vaikai gi ir į klubą ateina ir koncertuoja ant scenos. Vis tai puiku. Didžiausia bėda, kad tada neatsirado stipraus stuburo bei užnugario Melburno bendruomenėje, kas būtų mus užstojęs, pasakęs MLK valdybai STOP, užteks, bet buvo leidžiama MLK valdybai mus bulliinti (nežinau lietuviško atitikmens), meluoti bendruomenei kad mes neapsidraudę, ir galų galę uždrausti vaikams mokytis lietuvių kalbos bei kultūros Lietuvių Kube. Jie gi net spyną buvo pakeitę, užrakinę mūsų asmeninius, daiktus, instrumentus. NEI VIENAS iš Melburno senosios bendruomenės iškiliųjų “oficialiųjų” asmenų mums į pagalbą tada neatėjo, nors buvo mandagiai prašomi ir asmeniškai ir atvirais laiškais spaudoje. Labai liūdna ir skaudu iki šiolei. Kaip nekeista būtų, bet vaikų švietimui klube buvo priešinamasi – nėra tam logikos.

    Bet mes, aišku, nesustojome ir veikėme kitur.

    Dabar mūsų moykla yra Viktorijos DET akredituota etninė mokykla (ar galima tai padaryti neturint draudimo ar kitaip neatitinkant Viktorijos valstijos įstatymų? – Klubo valdybai netiko tai, kas tinka DET!), puikiausiai veikiame Latvių Mokyklos patalpose Elwode, prie Latviu Namų. Ironiška, ar ne?

    O prisijungti prie dabartinių “oficialiųjų” valdybų ar tarybų nėra taip lengva! Patyriau savo kailiu. Jų sudėtyse nepamatysite nei vieno neperseniausiai atvykusio lietuvio. Senoji karta sako, reikia naujų, bet paprasčiausiai nėra instrumentų kaip naujiems ir jauniems ten papulti, o ir informacija apie susirinkimus yra arba spausdinama labai mažo tiražo laikraštėliuose, arba jau iš įpratimo žinoma tik tiems, kurie čia jau gyvena dešimtmečiais, nes “taip visada buvo”. Nesu matęs viešai skelbiamų kandidatųrų sąrašų, nei kandidatų veiklos aprašymų, programų ką nori nuveikti, pasiūlyti bendruomenei – nieko nėra. Tai ką čia bandoma apgauti, sakant, kad nauji nenori prisijungti? Kaip tai padaryti???

    Aš suprantu, kad kai kam skaudu tai skaityti, bet metas “senajai” diasporai pripažinti sau, kad taip, kaip LT bedruomenės Australijoje veikė iki šiol jau nebeužtenka. Mes, neperseniausiai atvykę, prieš tai gyvenę ir kitose vakarų šalyse, puikų ryšį su dabartine modernia Lietuva bei Europe išlaikę, vos ne kasmet ten patys besilankantys, nuo nieko nebėgę ir visai kitokį požiūrį turintys į lietuvybės puoselėijmą gyvenant užsienyje, esame čia, žinome kaip pasiekti jaunimą, stiprinti bei gausinti bendruomenė. Reikia tik jums nebijoti, kad mes “atimsim viską”, kas man i akis buvo pasakyta. O ką atimt? 🙂

  4. Geelong which is a city an hour’s drive from Melbourne, also has a small Lithuanian community, ( Facebook- Lithuanians in Geelong) a Lithuanian House at Pettitt Park, a weekly Monday radio program at 6pm on 94.7 The pulse which is streamed live, a choir called “Viltis”, several folk dancing groups and 4 basket ball teams which play under the name of VYTIS, which also has a Facebook page of the same name.


Leave a comment

No trackbacks yet.