Global True Lithuania Lithuanian communities and heritage worldwide

Melbourne, Victoria

Melbourne (Victoria) has the Australia's most lively Lithuanian community.

It is centered on Lithuanian House (a.k.a. Lithuanian Club) in North Melbourne (44 Errol St.). Its modest high street facade hides a massive atmospheric old-style interior. These premises were acquired by Lithuanians ~1960 (after the refugees who fled the Soviet occupation had settled down).

The entrance of the Melbourne Lithuanian House / Club, adorned by Columns of Gediminas symbol. ©Augustinas Žemaitis.

The largest room is the Lithuanian theater of ~300 seats. Famous for good sound quality it hosts not only Lithuanian performances and events. It is regularly rented out for gigs by non-Lithuanian Australian musicians during the Melbourne Fringe festival.

Melbourne Lithuanian theater as it is seen from the balcony. ©Augustinas Žemaitis.

The club also houses a Lithuanian restaurant (open on Sundays), a ballroom, many Lithuanian-inspired decorations as well as memorabilia of Lithuanian-Australian community events. Lithuanian-Australian organizations of Melbourne have their HQs in the Lithuanian Club. Another part of the building is rented out to another (non-Lithuanian) restaurant.

A Lithuanian-inspired art inside the Melbourne Lithuanian Club. The paintings on right and left are both based on the Lithuanian tricolor flag (yellow-green-red). The middle Picture shows a memorial for Lithuanians murdered and exiled by Soviet Lithuanian regime - which was the reason that gave birth to Melbourne Lithuanian refugee community. Images by ©Augustinas Žemaitis.

Before the era of Lithuanian Club, the premises were used by Methodists.

Lithuanians lack their own church in Melbourne (Australia's sole Lithuanian church stands in Adelaide) as Australia once limited ethnic parishes promoting assimilation. Lithuanian mass thus is held in a nearby non-Lithuanian church.

The long corridors of Melbourne Lithuanian Club include Lithuanian ethnic symbols and art, such as the traditional wooden cross (Lithuanian cross-making is UNESCO World Heritage). Image by ©Augustinas Žemaitis.

Melbourne immigration museum has some Lithuanian exhibits. The nearby Sandbridge bridge over the Yarra river is adorned by plaques detailing the origin of Australia's immigrant communities, among them Lithuanians.

As the plaques list communities by countries of origin rather than by ethnic groups, Lithuania's Jews (Litvaks) are also mentioned on the same plaque. A large share of the descendants of pre-war Jewish migrants from Lithuania live in St. Kilda district. However, they have assimilated into a wider Melbourne's Jewish community.

SBS Radio aimed at Australia's ethnic minorities has a Lithuanian-language radio show. The Melbourne outdoor advertisements of SBS Radio uses Lithuanian language among many others.

Click to learn more about Lithuania: Oceania, Victoria Leave a comment
Comments (3) Trackbacks (0)
  1. Jei tai aktyviausia, tai labai liudna. Nera jaunu, tik pensininkai. gridim vaiku organizacijas stume lauk baisiai negraziai, nenori priimti is kitur atvaziavusiu. Vadina rusais. Jie cia nepriklauso. O lietuviu vaikai tai dar labiau. Kai numirs seni, nebus sios Bendruomenes. Man ir kitiems is lietuvos cia nera ko eiti.

    • Deja, panašus susiskaldymas, kokį įvardijote, tarp antrosios ir trečiosios bangos imigrantų būdingas daugeliui vietų.

      Čia yra dvi pusės: kiek tenka pabendrauti su vyresniais žmonėmis iš senųjų klubų (antros bangios emigrantais ar dabar jau dažniau gimusiais ~1950 m. pabėgėlių stovyklose), jie neretai pasiskundžia, kad naujieji imigrantai nenori dalyvauti lietuviškoje veikloje.

      Manau, kalta geležinė uždanga, taip ilgai skyrusi Lietuvą nuo pasaulio. Per tuos 45 metus (1945-1990 m.) naujų emigrantų iš esmės nebuvo, taigi, užsienio lietuvių bendruomenės ėjo savo keliu, nepasipildydamos naujais nariais iš šalies. Kai po nepriklausomybės plūstelėjo trečiosios bangos emigrantai, atotrūkis tarp jų ir atvykusių prieš tuos 45 metus buvo didelis: “senieji emigrantai” vyresnio amžiaus, niekad negyvenę prie komunizmo (užtat praleidę dešimtmečius emigracijoje), labai religingi, patriotiški, tačiau iš esmės integravęsi ekonomiškai į naujasias šalis, puikiai mokantys kalbą, o “naujieji” – tikra to priešingybė (jauni, užaugę (post)sovietinėje erdvėje, pirmąkart kažkur išvažiavę). Ir nebuvo jokios “tarpinės grandies”, nebuvo emigravusių 1980 m., 1970 m., 1960 m. ar pan., taigi rasti bendrą kalbą buvo sunku.

      Bet manau, kad bandyti “griauti tas ribas” verta. Pabandykite ir jūs iš savo pusės, jei gyvenate Melburne. Šiaip ar taip, antrosios bangos imigrantų karta, net tų, gimusių pabėgėlių stovyklose, pamažu suka anapilin. Pasaulyje lietuviški klubai ir parapijos, puoselėtos senųjų migrantų kartų, pamažu uždaromos. Dėl to gaila, nes tai gera bazė (patalpos, pastatai), kur galėtų būti tęsiama lietuviška veikla, prisitaikanti prie naujo amžiaus realijų, populiarinama lietuviška kultūra, virtuvė ir kt. Viską, ką čia rašau, supranta ir vyresnio amžiaus minėtų klubų nariai (bent jau ne vienas iš tų, su kuriais bendravau, kalbėjo, kad reikalinga išspręsti įvairius praeityje kilusius tarpusavio konfliktus norint turėti žmonių veiklai tęsti ir ateityje) – todėl tikiuosi dar galima rasti bendrų taškų kol nevėlu. Prisijungus naujiems žmonėms, atsinaujinimas, matyt, įvyktų savaime – suprantu, kad pavieniui prisijungti prie vyresnio amžiaus žmonių gali neatrodyti įdomu, tačiau galbūt surinkus kitų “naujųjų imigrantų” įkurti kažkokias “trečiosios bangos” sekcijas prie senųjų klubų jau įmanoma ir tokia mintis jau susilauktų palaikymo.


Leave a comment

No trackbacks yet.