Vasaga (Ontarijas)
Vietos lietuviai Vasagą [Wasaga Beach] vadina „Kanados Palanga“. Kaip Palanga yra Lietuvos vasaros sostinė, taip Vasaga - Kanados lietuvių.
Po Antrojo pasaulinio karo į Kanadą atvykę lietuviai jautė Palangai nostalgiją, taigi, vos tik atsirado galimybių, jie ėmė pirkti vasarnamius Vasagos miestelyje netoli Toronto, kuris labiausiai priminė išsiilgtąjį Lietuvos kurortą: gražios pakrantės, paplūdimiai prie milžiniško it jūra ežero, ir žali miškai.
Lietuvių stovykla „Kretinga“ Vasagoje
Lietuvių stovykla „Kretinga“ Vasagoje – toli gražu ne vien stovyklavietė; iš esmės tai lietuviškas kaimas, į kurį plūsta lietuvių vaikai ir paaugliai iš visos Kanados. Vasaromis kiekviena savaitė skiriama tam tikrai žmonių grupei (pvz., lietuviškai kalbantiems paaugliams, angliškai kalbantiems lietuvių kilmės paaugliams ir t. t.), norinčiai praleisti ją miške tarp lietuviškos simbolikos.
Pagrindinė „Kretingos“ stovyklos salė
Tarp šių elementų – ir mistiškas Kretingos kryžių kalnelis vidury miško su keliais didžiuliais kryžiais, atkartojantis garsųjį Kryžių kalną Šiaulių rajone. Vienas iš kryžių yra „Ateitininkų“ (krikščioniškos lietuvių jaunimo organizacijos) ženklo formos, kitas dedikuotas daug dėl stovyklos padariusiam Algirdui Trumpickui, taip pat yra medinis koplytstulpis (pastatytas 1992 m.) skirtas pačiai „Kretingos“ stovyklai. Simboliška, kad vienas iš kryžių nugriuvęs.
Kretingos kryžių kalnelis
Stovyklavietės viduryje esančios pagrindinės salės sienos nukabintos meno kūriniais Lietuvos tema, kuriuos sukūrė stovyklos lankytojai (kasmet sukuriamas vienas naujas darbas). Viena siena ištapyta ir iš išorės – čia pavaizduota Lietuvos nepriklausomybės atgavimo istorija (1987–1991 m.). Greta pastato yra žemės meno darbas – Lietuvos žemėlapis, vaizduojantis senąją, didesnę šalies teritoriją (iki Antrojo pasaulinio karo, su visu Vilniaus kraštu - ir Gardinu, Lyda).
Meno darbai „Kretingos“ stovyklos pagrindinėje salėje
Deja, žemėlapis gerokai sunykęs, nes stovykla buvo įkurta 1955 metais.
Teritorijoje taip pat įrengtos krepšinio aikštelės ir stovi pastatai, kuriuose gyvena stovyklautojai. Vienu metu čia gali gyventi apie 100 vaikų.
„Kretingos“ žemės menas – Lietuvos žemėlapis
Trys gatvės aplink „Kretingos“ stovyklą turi lietuviškus pavadinimus: Wydunas (Lietuvos filosofo Vydūno garbei), Nida ir Baltic (angl. Baltijos) gatvės.
Pati stovykla pavadinta Kretingos, pirmojo miesto Lietuvoje, kuriame įsikūrė pranciškonai, garbei, nes „Kretinga“ priklauso šio ordino vienuoliams. Tad nenuostabu, kad joje gausu religinių elementų, pavyzdžiui, stovi nedidelė Jurgio Matulaičio Romos katalikų koplyčia, į stovyklos dienotvarkę įeina pamaldos, be to, čia yra dar vienas neįprastas objektas – gyvūnėlių kapinės, nes Kanados lietuviai pranciškonai Toronto vienuolyne tradiciškai augina naminius gyvūnėlius, kuriuos vėliau laidoja „Kretingoje“.
Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia „Kretingoje“
Vasagos Gerojo ganytojo lietuvių bažnyčia
Vasagos Gerojo ganytojo lietuvių bažnyčia veikia nedideliame pastatėlyje priešingoje Vasagos pusėje nei „Kretinga“, nutolusi nuo jos apie 20 km.
Šventovė suprojektuota neįprastai – pagrindinę patalpą galima nesunkiai, vien uždengus altorių, iš bažnyčios paversti renginių sale. Be to, galima atidaryti galinę bažnytėlės sieną, taigi altorius bei kunigas tampa matomi ir iš lauko, kur taip pat stovi suolai ir renkasi tikintieji. Tokia bažnyčia puikiai tinka kurortui.
Vasagos lietuvių Gerojo Ganytojo bažnyčia, žvelgiant nuo lauko suolų
Nors interjeras itin saikingas, čia vis vien gausu lietuviškų elementų. Daug lietuviškų simbolių išdėstyta aplink altorių, iš jų į akis labiausiai krenta Trys Kryžiai, vienas iš Vilniaus simbolių, kuris tuo metu, kai buvo kurti Vasagos maldos namai, buvo nugriautas. Be to, čia yra Rūpintojėlis, Lietuvos vėliava, Aušros Vartų Dievo Motonos paveikslo kopija.
Kunigas bažnyčios viduje Šv. Mišių metu. Už jo – atverta siena.
Priešais bažnytėlę stovi tradicinis lietuviškas medinis koplytstulpis, ant sienų kaba keli kiti tradiciniai mediniai drožiniai, čia perkelti iš nugriautos Londono (Ontarijo provincijoje) lietuvių Šiluvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios.
Medinis koplytstulpis (dešinėje) ir iš Londono (Ontarijo provincijoje) perkelti meno kūriniai Vasagos lietuvių bažnyčios fasade
XX a. 6–8 dešimtmetyje lietuviai Vasagoje gyvendavo praktiškai tik vasarą, todėl kitais metų laikais nevykdavo nei pamaldos, nei kita lietuviška veikla. Kai 1955 m. buvo pastatyta mažoji bažnytėlė, buvo planuota ją naudoti tik kaip vasarą veikiančius maldos namus. Ji daugiausia aptarnavo vietinę „Gerojo Ganytojo“ stovyklą, priklausiusią dabartinei Misisagos Lietuvos kankinių parapijai. Tačiau 1973 m., įrengus „Kretingos“ stovyklavietę, senoji stovykla buvo uždaryta. Jos pastatai buvo nugriauti, išskyrus bažnyčią ir už jos stovinčią vadinamąją kleboniją, kurioje dabar vyksta susibūrimai po šv. Mišių, tad iš esmės ji virto nedideliu lietuvių klubu.
Vasagos lietuvių bažnyčia iš kitos kelio pusės
Ilgainiui į Vasagą pradėjo kraustytis vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kurie išėję į pensiją visam laikui persikėlė į miestelio vasarnamius iš Toronto ar Hamiltono. 1974 m. Vasagos nuolat gyveno jau 3 lietuvių šeimos, o jo apylinkėse – net 15–16 šeimų, vėliau šie skaičiai augo.
Vasagos klebonijoje po pamaldų
1993 m. Gerojo Ganytojo misija buvo pašventinta kaip nuolatinė bažnyčia ir pradėta šildyti žiemą. Vasaromis būna užpildyti tiek bažnyčios viduje, tiek lauke esantys suolai, o žiemą, laikiniems gyventojams išvykus, tikinčiųjų sumažėja.
Midlando Lietuvos kankinių šventovė
Jauki ir išvaizdi ant kalvos pastatyta Kanados kankinių šventovė Midlande [Midland], 35 km nuo Vasagos, skirta Jėzuitų misionieriams, žuvusiems nuo Amerikos indėnų rankos, atminti; ji mėgstama piligrimų iš visos Kanados.
Tačiau 1957 m. lietuviai nusprendė šioje vietoje pastatyti ir savo kryžių Lietuvos kankiniams, primindami Kanadai, kad gal Amerikoje mirtis dėl tikėjimo ir yra tik tolima liūdna praeitis, bet tai vis dar realybė „už geležinės uždangos“ Sovietų režimo persekiojamiems religingiems lietuviams. Iš pradžių kryžius buvo medinis, bet 1972 m. buvo pakeistas patvaresniu metaliniu.
Lietuvos kankinių kryžius Midlande (už jo – Kanados kankinių šventovė). Tai pirmoji ir viena iš nedaugelio etninių šventviečių, esančių taip arti pagrindinės šventovės.
Senasis lietuviškas kryžius (nuotrauka saugoma lietuvių muziejuje-archyve Misisagoje)
Taigi lietuviškasis kryžius tapo kasmet Kanados lietuvių piligrimų lankoma vieta. Nuostabiausia tai, kad šio kryžiaus atsiradimas paskatino ir kitas Kanados etnines mažumas įrengti savo šventvietes šalia Kanados kankinių šventovės, kol visa teritorija pavirto savotišku tarptautiniu religiniu parku, kuriame galima pamatyti, kokie įvairūs simboliai naudojami to paties krikščionių tikėjimo atstovų ir kaip nevienodai jie interpretuojami skirtingose šalyse.
Kanados kankinių šventovės vaizdas nuo kelio
Dar vienas įdomus faktas: lenkų šventovėje prie Kanados kankinių šventovės stovi Dievo Gailestingumo skulptūra, kuri yra Vilniuje nutapyto (ir iki šiol ten kabančio) Dievo Gailestingumo paveikslo kopija. Taip yra todėl, kad šis paveikslas buvo sukurtas pagal lenkų vienuolės Faustinos Kovalskos, kuri tuo metu gyveno Vilniuje, regėjimus. Be to, pamaldumas Dievo Gailestingumui Lenkijoje didesnis nei Lietuvoje.
Dievo Gailestingumo skulptūra prie Kanados kankinių šventovės
Lietuviško paveldo vietų Vasagoje žemėlapis
Visos Vasagos lietuviškos vietos yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):
Interaktyvus lietuviškų vietų Vasagoje žemėlapis
"Gabalėliai Lietuvos" LRT laida apie Vasagą
Tikslas - Amerika 2019 ekspedicijos į Vasagą dienoraštis
|
Vasagos lietuvių kurorto bažnyčioje kėdės ir lauke „Vasaga yra Kanados Palanga“ – sakė ten pasitikęs parapijietis. Kanados Palanga Vasaga buvo visiems. Tiems dipukams, kurie, prasigyvenę, čia, prie Hurono ežero kranto, nusipirko vasarnamius, leido vasaras, o paskui, išėję į pensiją, išsikėlė su visam. Ir tiems vaikams, kurie čia turėjo net dvi lietuviškas stovyklas. „Kurortas nyksta, po 10 metų jo jau nebus“ – vėliau kalbėjo nostalgiškų nuotaikų apimtas rašytojas Antanas Šileika, prisiminęs bingo žaidimus ir tūkstančius lietuvių Vasagoje vaikystėje. Galbūt. Naujos kartos poilsiauja Karibuose ir dar kur. Nors keli „trečiabangiai“ pasiekė Vasagą, to per mažai. Panašus likimas ištiko ir Beverli Šorą ar Junjon Pirą prie Čikagos. „Aš paskutinis gyvas iš vyrų choro“ – sakė vienas parapijiečių. Jam virš 90 metų. Ir visgi mus Vasagoje pasitiko dar gausi – nors ir senstanti – lietuvių bendruomenė. Apie 30 žmonių mišiose, o vasaromis, prisijungus vasarotojams, sakė, ateina ir 100, neišsitenka pastato viduje, todėl siena anapus altoriaus atveriama ir likusieji sėdi lauke ant suoliukų. Po mišių visi smagiai klausėsi „Tikslas – Amerika“ pristatymo – paties pirmojo – ir vėliau jau per pristatymus Toronte girdėjome: „atėjau, nes draugei iš Vasagos labai patiko“. Kretingos stovykloje - Kanados lietuvių jaunimo susirinkimas Ir „Kretinga“ – vienintelė Vasagos vaikų stovykla po to, kai Gerojo ganytojo stovykla užsidarė – maloniai nudžiugino. Mums sakė, kad bus tuščia, bet jei lydės kunigas Nerijus Šmerauskas, tai policijos niekas neiškvies. Tačiau stovyklą radome pilną: 50 paauglių, Kanados lietuvių jaunimo susitikimas. Vadovė Audra Stančiūtė maloniai nuvedė į koplyčią, pranciškonų gyvulėlių kapines, mistiškai atrodantį Kretingos kryžių kalną, paskui grįžo pas kolegas. Tiesa, tarpusavy jie kalbėjo angliškai – nors ir moka lietuviškai, bet angliškai paprasčiau. Įdomu, kad daugiausiai puikiai lietuviškai kalbančio jaunimo per visas savo ekspedicijas Amerikoje sutikau Argentinoje bei Urugvajuje. Atrodytų, keista – juk ten žmonės emigravo dar ~1926 m., o ir nebuvo nusiteikę taip patriotiškai, kaip dipukai. Tačiau lietuviškai tas Pietų Amerikos jaunimas išmoko Vasario 16 d. gimnazijoje, padedami ir Lietuvių fondo (beje, parėmusio ir „Tikslas – Amerika 2019“ projektą). Šios gimnazijos koziris: ten susirenka lietuviai iš viso pasaulio – anglakalbių, ispanakalbių, portugalakalbių šalių, pačios Vokietijos. Jie negali susišnekėti tarpusavy niekaip kitaip, kaip lietuviškai. „Ne pamokose lietuviškai išmokau, o su gimnazijos draugais“ – pasakojo ne vienas Lotynų Amerikos lietuvis. Deja, JAV ar Kanadoje panašią aplinką sudaryti sunku: juk visi lanko angliškus darželius, mokyklas. Kaip ten bebūtų, ir tai, kad lietuvių jaunimas prisimena kilmę – puiku, o tokiose lietuviškose erdvėse kaip „Kretinga“ tai – daug paprasčiau. Kaip lietuviai pradėjo visų Kanados tautybių tradiciją Vasagoje užtrukome ilgiau, nei planavome, saulė suko vakarop. Prasidėjo lenktynės su laiku: spėti nuvažiuoti 40 km iki Midlando kur Kanados kankinių šventovėje stūkso lietuvių kryžius. Spėjome. Į videokamerą įrašėme kunigo Nerijaus pasakojamą įdomią kryžiaus istoriją: lietuviai jį pastatė tam, kad prilygintų komunistų žudytus Lietuvos kankinius Kanados kankiniams, atkreiptų dėmesį į save. Metai iš metų prie to kryžiaus vyksta lietuvių piligrimystės, o dar žaviau, kad kryžius įkvėpė kitas tautas irgi pastatyti panašius. Dabar visas šventovės šventorius jų pilnas – o lenkai pastatė net kelis religinius statinius, tarp jų Dievo gailestingumo skulptūrą. Pagal Dievo gailestingumo paveikslą, kurio originalas – Vilniuje. Pasukome link Toronto. Iš viso tą dieną „sukorėme“ apie 350-400 kilometrų. Kunigas Nerijus Šmerauskas beveik tiek suvažinėja kas šeštadienį, važiuodamas laikyti Mišių į Vasagą. Kanados tai – tik mažytė dalelė. Lietuvoje tai atstumas skersai visą šalį. Augustinas Žemaitis, 2019 09 21 |
Su kunigu Nerijumi Šmerausku ir Audra Stančiūte prie Vasagos kryžių kalno
Su Kanados lietuvių jaunimu Kretingos stovykloje
Paskutinis Vasagos choristas
Leave a comment