Sen Katerinsas (Ontarijas)
Sent Katrinso [St. Catharines] lietuvių bendruomenė buvo nedidelė, tačiau sugebėjo įrengti vieną lietuviškiausių bažnyčių Kanadoje. Nors lietuviai ja nebesinaudoja, šalia šventovės vis dar tebestovi paminklas Lietuvai, ant kurio išraižytas dedikaciją nurodantis žodis („Lietuvai“), o viršų puošia tradicinis lietuviškas kryžius su spinduliais. Be to, ant kertinio akmens yra lietuviškas užrašas (retas atvejis Kanadoje).
Paminklas Lietuvai Sent Katrinse
Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia pradėjo veikti 1949 m., įkurta paprasčiausiame name. 1955–1964 m. ją rekonstravo žymiausias Kanados lietuvių architektas A. Kulpa-Kulpavičius, pavertęs pastatą tikra bažnyčia ir papildęs etnografiniais elementais.
Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės lietuvių bažnyčia po rekonstrukcijos
Bažnyčios kertinis akmuo (išlikęs)
Viso to nebūtų buvę, jei ne lietuviai pranciškonai. XX a. 5-ajame dešimtmetyje Lietuvą okupavusi Sovietų Sąjunga uždraudė vienuolijas, tad tuo laikotarpiu lietuvių vienuolių gretos užsienyje sparčiai augo. Lietuvoje pasilikusiems vienuoliams grėsė mirtis arba kankinimai, o tęsti veiklą galimybių praktiškai nebuvo. Taigi dauguma jų pabėgo ir dirbo lietuvių emigrantų bendruomenėse tolimuose kraštuose, tarp jų ir Sent Katrinse Ontarijuje, o tam reikėjo vienuolynų.
Paminklo dedikacija „Lietuvai“ iš arti
Oficialiai ši bažnyčia tebuvo minėto vienuolyno koplyčia, tačiau Sent Katrinso, Velando [Welland], Niagara Folso [Niagara Falls] ir kitų aplinkinių miestelių bendruomenėms ji buvo vienintelė lietuviška bažnyčia ir vieta lietuviškoms veikloms. Pavyzdžiui, nuo 1949 m. iki 1964 m. joje pakrikštyti 87 vaikai, o parapijiečių skaičius siekė 356.
Kaip ir daugumoje užsienio lietuvių bažnyčių, Sent Katrinso maldos namuose buvo skatinama tautinė veikla: veikė Lietuvos skautai, lietuvių liaudies dainų bei šokių ansamblis ir pan.
Tad ir koplyčioje buvo visiškai pasaulietinė freska ties įėjimu, kurioje buvo pavaizduotas Lietuvos vėliavos iškėlimas Gedimino kalne (autorius S. Šetkus), taip pat dar viena freska, kurioje buvo nutapytos Lietuvos kaimo moterys, besimeldžiančios už nužudytus lietuvius (taip pat S. Šetkaus darbas). Pastato durys buvo modernaus stiliaus su dvikalbiais užrašais („Franciscan Fathers - Šv. Marijos koplyčia“ ir „Franciscan Fathers – St. Mary chapel“), o virš trikampio pagrindinio įėjimo stiebėsi tradicinis lietuviškas kryžius su spinduliais.
Lietuvos vėliavos iškėlimas Gedimino kalne (dail. S. Šetkus; freska neišliko)
Lietuviška koplytėlė (dail. S. Šetkus; freska neišliko)
Originaliosios bažnyčios durys po renovacijos
Deja, nei šie, nei daugelis kitų lietuviškų interjero elementų bei eksterjero religinių motyvų neišliko, nes lietuvių bendruomenei labai sumažėjus pastatą apie 2011 m. įsigijo Antiochijos stačiatikių bažnyčia. Kurį laiką pamaldos lietuvių kalba dar buvo laikomos, tačiau dabar jau nebevyksta. Anot naujųjų savininkų, meno kūrinius prieš perduodami pastatą nuėmė patys lietuviai (tiksliau, Romos katalikų vyskupija). Šiuo metu maldos namai vadinasi Antiochijos stačiatikių šv. Ignoto bažnyčia.
Dabartinis buvusios Sent Katrinso lietuvių koplyčios interjeras
„Paminklą Lietuvai“ naujieji savininkai paliko. Kai kurie jo religiniai simboliai (Švč. Mergelės Marijos atvaizdas) buvo nuimti, tikriausiai prieš parduodant pastatą, tačiau išliko lietuviškas kryžius su spinduliais.
Lietuviškų vietų Kanadoje žemėlapis
Visos Kanados lietuviškos vietos yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):
Interaktyvus lietuviškų vietų Kanadoje žemėlapis
Tikslas - Amerika 2019 ekspedicijos į Niujorką dienoraštis
|
Palikdami Hamiltoną patekome į kitokį lietuvių pasaulį. Palikome tą, kur pakakdavo parašyti lietuvių organizacijoms ir po kelių laiškų jau būdavo sutarta dėl susitikimo. Ir patekome į tokį, apie kurį šiandienos Kanados lietuviai jau beveik nebežino. Ir visgi ten gyveno tūkstančiai lietuvių, turi būti tūkstančiai jų vaikų ir anūkų... Sent Katerinse, kur "viskas išnykę", radome paminklą LietuvaiDaug mums padėjęs Toronto kunigas Aurelijus Kasparavičius iš pradžių sakė, kad į Sent Katarinsą važiuoti išvis nėra ko: lietuvių mišios ten seniai nebevyksta, viskas išnykę, bažnyčia turbūt nugriauta. „Turime įsitikinti savo akimis“ – rašiau. „Net jei bažnyčia ir nugriauta, jos vieta svarbi tiems, kieno ten krikštyti tėvai ar seneliai, svarbi išeivijos tyrėjams. Be to, dažnai pasirodo, kad ten, kur nieko nebesitiki, kai kas visgi išlikę“. Ir tikrai: Sent Katarinse buvusi lietuvių koplyčia tebestovi, o prie jos durų – paminklas Lietuvai. Naujųjų savininkų Antiochijos apeigų stačiatikių kunigas David Graham Scott sakė – „Nežinojau, ką su juo daryti, bet man jis gražus“. Išlikęs ir kertinis akmuo lietuvių kalba. Kaip padėjome atrasti Lietuvą savame miestePrie koplyčios susitikome su vietos lietuviu Vincentu Girčiu. Kontaktą užmezgėme per alplink: Vincentas Girčys yra mūsų klientas, mes jam padėjome rasti informaciją apie protėvius, atkurti Lietuvos pilietybę. „Tikslas – Amerika“ – tai mūsų savanorystė, algos už ekspedicijas neimame. Tuo tarpu genealogijos paieška Lietuvos archyvuose, pilietybės atkūrimas, kelionių po Lietuvą organizavimas yra pagrindinė mūsų veikla, iš kurios uždirbame pinigus. Vincentas Girčys – žmogus iš kitos pusės, nei daugelis sutiktųjų. Tėvams liepus eiti į lietuvišką mokyklą, griežtai atsisakė: „Aš kanadietis“. Dabar gailisi, o jo automobilį puošia lipdukas su Vyčiu. Bet sunku atkurti ryšį kai neišklausei visko iš senelių. Padeda ir „Tikslas – Amerika“, „Gabalėliai Lietuvos“: Vincentas nustebo išvydęs Sent Katarinse paminklą Lietuvai. Gyvena ten jau keli dešimtmečiai, važiuodavo pro tą vietą į darbą, bet nežinojo. Mat gimė jis Toronte, vaikystėje tėvai vesdavosi į tenykštę lietuvių parapiją, o paskui ryšio su lietuviais nebeliko. Važiuodami toliau, sutikome dar vieną „šaknų ieškotoją“, klientą ir mūsų projektų gerbėją: Ryan Dutkus. Į Kanadą pokariu imigravo jo seneliai. Užmezgęs ryšį su Lietuvoje likusiais giminėmis jis susidomėjo Lietuva: važiavo mokytis lietuvių kalbos, o dabar irgi siekia Lietuvos pilietybės. Kelsis gyventi į Lietuvą, mokys lietuvius žaisti lakrosą – tokia jo svajonė. Augustinas Žemaitis, 2019 09 24 |
Sertifikato, kad bažnyčia įtraukta į 'Tikslas - Amerika' žemėlapį, įteikimas dabartiniams jos šeimininkams
Su Vincentu Giričiu prie buvusios lietuvių bažnyčios
Aistė su Rajanu Dutkumi Niagara Folse, Ontarijuje
Leave a comment