Gabalėliai Lietuvos Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje

Seinų ir Punsko kraštas: Lenkijos Lietuva

Lenkijos šiaurės rytuose esantis Punsko regionas - unikalus pasaulyje. Tai liko vienintelė vieta už Lietuvos ribų, kur lietuviai tebesudaro daugumą (~80%). Lietuvybė jaučiasi net smarkiau, nei Lietuvoje: ant tvorų, net ant sukiužusios degalinės sienos kabo Gedimino stulpai. Daug lietuviškų ar dvikalbių iškabų (prieš kiekvieną miestelį). Lenkijoje, priešingai nei Lietuvoje, tokie užrašai mažumų dominuojamuose regionuose - teisėti. Lietuvoje rašyta, kad lietuviškus užrašus uždažė vandalai, bet lankant kraštą (2013 m.) suniokotų iškabų neteko matyti.

Punsko kraštas- vienintelė užsienio vieta kur oficialūs vietovardžiai rašomi ir lietuviškai. ©Augustinas Žemaitis.

Lietuviško krašto centras - Punskas (~1200 gyv.). Jo Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios šventoriuje - paminklas Lietuvos partizanams. Mišios kasdien vyksta tik lietuviškai ir tik sekmadieniais vienerios iš trijų - lenkiškos. Bažnyčios vidus - kiek lenkiškesnis, auksuotos šventųjų statulos. Greta - lietuviškas muziejus. Jų yra du: Juozo Vainos etnografinis, Punsko istorijos.

Punsko bažnyčia. ©Augustinas Žemaitis.

Didžiausia nauja Punsko krašto pažiba - Prūsų-Jotvingių gyvenvietė Ožkiniuose (2 km į pietus nuo Punsko). Čia pastatyta medinė pilaitė apsupta vandens griovio, kaimelis, gynybos bokštai (dabar su mediniais staleliais ir kėdėmis poilsiui), aukurai, akmenys su mistiškom runom, baltų valdovų šlovės alėja. Visa tai - Punsko lietuvio verslininko, save vadinančio ir jotvingiu-prūsu, kūrinys, kurio nuolatinei statybai šis pašventė laisvalaikį nuo pat 2001 m. Kaimas nėra autentiškas, bet labai skoningas, susiliejantis su mišku, pievomis. Vieta tokia, kad kone niekur nesimato elektros stulpų, daugiabučių, fermų ar kitų šiuolaikinio pasaulio dalykų. Gali jaustis beveik kaip praeityje - ekskursijas čia veža ir lenkai, ir lietuviai, vietą savo apeigoms pasirinko net neopagonys (Romuva).

Improvizuota medinė pilaitė - tik maža Prūsų-jotvingių sodybos komplekso dalis. ©Augustinas Žemaitis.

Dar vienas "muziejus po atviru dangumi" (skansenas) yra nuo Punsko Seinų link - čia atkelta XIX a. penkių pastatų sodyba su ekspozicijomis, pastatyta klėtelė ir karčiama, vyksta kasmetinis klojimo teatrų festivalis. Ant kalvelės greta - paminklas Žalgirio mūšiui (medinis kardas). Už pastatų įrengtas naujas parkas: medžio formos labirintas, vedantis prie parašyto "Eglės, žalčių karalienės" pasakojimo trimis kalbomis (lietuvių, lenkų, baltarusių), kalva su "dviejų meistrų" (muzikos ir kalbos) palapinėmis.

Užeiga - dalis Punsko muziejaus po atviru dangumi. Akmuo priešais dedikuotas lietuviškam vaidinimui. ©Augustinas Žemaitis.

Kitos įdomybės aplink Punską yra akmuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 1990 m. (Kampuočiuose), paminklas knygnešiui P. Matulevičiui (1956 m., Kreivėnuose), 1930 m. paminklas Vytautui Didžiajam (Burbiškuose). Daug akmeninių kryžių su lietuviškais užrašais.

Dar vienas prūsų-jotvingių sodybos vaizdas. Čia pilna simbolių: kai kurie (Gedimino stulpai ar Jogailos kryžiai) puikiai žinomi, kiti mistiški. ©Augustinas Žemaitis.

Didžiausias apylinkių miestas - Seinai (6000 gyv.). Tai - senas vyskupijos centras, kurio širdis - 1632 m. Švč. Mergelės Marijos, Šv. Jurgio ir Šv. Jackaus bažnyčia. Greta jos - pilį primenanti kunigų seminarija (buvęs vienuolynas). Kadaise Seinai buvo lietuviškas miestelis - seminarijos steigėjai skundėsi, kad Seinuose ir aplink žmonės lenkiškai nemoka. Seinai tautinio atgimimo (XIX a.) metu buvo svarbus lietuvybės centras, čia nuo 1906 m. leistas "Šaltinio" laikraštis, Seinų vyskupu nuo 1897 m. buvo Antanas Baranauskas (jam priešais katedrą 1999 m. Lietuva pastatė paminklą, po bažnyčia jis ir palaidotas), seminarijoje mokėsi Vincas Mykolaitis-Putinas, Vincas Kudirka. 1829 m. iš 25 klierikų 21 buvo lietuvis. Vyko lietuviškos spaudos platinimas.

Seinų seminarija. ©Augustinas Žemaitis.

Seinų (o ir Punsko) likimą galutinai nusprendė 1919-1920 metai. Ir Lietuva, ir Lenkija tada buvo tapusios nepriklausomomis ir dalinosi buvusios Lenkijos-Lietuvos valstybės žemes. Tais metais Seinų valdytojas keitėsi daug kartų, bet 1920 m. lietuviai priversti iš ten trauktis, seminarijos klierikai išvaryti (vėliau lenkai užėmė ir Vilnių). Ano meto įvykių atgarsių pilnos Berznyko kapinės į rytus nuo Seinų. Čia 1920 m. mūšyje žuvusiems kariams Lietuva pastatė paminklą su užrašu "Žuvusiems už tėvynės laisvę". Kai kurie lenkai tokiam užrašui nepritarė - esą lietuviai žuvo puldami Lenkiją. Vietos klebono iniciatyva lietuvių kapus užgožė didžiulis "Panerių kryžius" "lietuvių Vilniuje išžudytiems lenkų civiliams" (nors Berznyke nė vienas toks nėra palaidotas). Iš kitos pusės atsirado paminklas su lenkų užimtų miestų sąrašu tarp kurių - Druskininkai. Maža to už kapinių tvoros pastatytas "alternatyvus" "paminklas lietuvių kariams" - kryžius su įrašu, kad lietuviai padėjo rusams pulti Lenkiją (būtent prie šio paminklo dabar ir deda gėles oficialūs lenkų asmenys). Visi šie įvykiai sukėlė diplomatinį skandalą ir Lenkijos lietuvių raštą Vatikano nuncijui.

Trispalvėmis perrišti lietuvių karių kapai Berznyko memoriale. ©Augustinas Žemaitis.

Tikrieji ano meto įvykiai buvo tokie: "lietuvis" ar "lenkas" buvo ne ką mažiau politinio apsisprendimo, nei etninė kategorija, nes daug Vilnijos žmonių geriau kalbėjo lenkiškai, nors buvo kilę iš lietuvių. Lietuva tokius žmones traktavo kaip lietuvius, Lenkija - kaip lenkus (kai kada ir visus lietuvius laikė lenkų "gentimi"). Tarp šalių kilo karas, o dėl jo padarinių iki šiol tarp kai kurių lietuvių ir lenkų yra abipusė neapykanta. Ji buvo prasiveržusi ir per Antrąjį pasaulinį karą, kuomet pasitaikė ir lenkų, žudžiusių lietuvių civilius, ir lietuvių, žudžiusių lenkų civilius - tiesa, Berznykų kryžius atmena tik pastaruosius. Kadangi Lenkijos-Lietuvos karo dalis sutapo laike su Lenkijos-Rusijos karu, lietuvių kariai kryžiaus įraše kaltinami ir pagalba rusams.

Dabar lietuvių Seinuose liko ~17% ir lietuviškų užrašų beveik nesimato, bet tai svarbus lietuvybės centras. Katedroje laikomos ir lietuviškos mišios, netoli jos yra Lietuvos konsulatas, lietuviška "Žiburio" mokykla (2005 m.), kultūros centras Lietuvių namai (1999 m.), dvisavaitraštis "Aušra".

Paminklas Antanui Baranauskui Seinuose. Prie jo kojų - itin populiarūs šiame krašte Gedimino stulpai. ©Augustinas Žemaitis.

Punsko ir Seinų gretimi kraštai sudaro tik mažą dalį Palenkės Vaivadijos. Ši 1 200 000 gyventojų turinti teritorija kartu su sostine Balstoge (lenk. Bialystok) iki Liublino unijos (1569 m.) priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Ir žodis "Palenkė" reišia, kad tai - Lietuvos žemė greta Lenkijos. Vaivadija įkurta 1999 m., bet jai parinktas istoriją atspindintis herbas: Lenkijos Baltasis erelis ir Lietuvos Vytis viename skyde. Vytis naudojamas ir pačios Balstogės, Bransko, Sedicos, Pulavų miestų, Palenkės Bialos, Semiatičės, Pulavų apskričių herbuose.

Click to learn more about Lithuania: Lenkija Leave a comment
Comments (26) Trackbacks (2)
  1. Hello, I am trying to find information about my grandparents who emigrated from Punsk to the U.S. in 1896. Can you help or direct me to someone who can? I do not know the name of the ship or where they landed in the U.S. And I don’t know if I have relatives still in Punsk. Any details would be appreciated.

    • I think you may contact the local Lithuanian communities and church, perhaps they could help you (if you know at least names and surnames of your grandparents). http://punskas.pl/ is the website of Punsk Lithuanians with links to other ethnic institutions (it is in Lithuanian language).

    • Elissa, There is a Lithuanian genealogy discussion group on Yahoo. It’s a large group with many active members. They help each other out all the time with problems just like yours. They’ve helped me with all sorts of questions, and I’ve learned a lot! To subscribe and join the group, write to: lithuaniangenealogy-subscribe@yahoogroups.com Good luck in your search!

  2. Would like to visit during my next time w/family in Lithuania

  3. I read that most Lithuanians in Shenandoah, Pa. (where my family is from) came from Suvalkai. Is this true? And, does anyone know, is the spelling of my last name CORRECT? I have seen Petrulis before. Or, should it really be something like Michiulius? As truckers say: COME BACK.

    • I am not sure about the origin of Shenandoah Lithuanians. However, it is rather likely that they came from Suvalkai governorate (rather than Suvalkai town which was rather small at the time, ~20 000 inhabittants). This former Suvalkai governorate of the Russian Empire is now divided between Poland and Lithuania. Lithuanian areas of it are commonly known as “Sudovia” today (click here for True Lithuania article on Sudovia). Back in 19th century the entire Suvalkai governorate was Lithuanian-majority. The reasons why so many Pennsylvania Lithaunains came from the area may be because in this area the serfdom of ethnic Lithuanians was abolished earlier then elsewhere; as the peasants were no longer considered the property of local nobles they could save up and emigrate. As you may know, Lithuanian communities in Pennsylvania Coal Region were the first in the USA (serfdom was not yet abolished long enough outside Sudovia for a massive migration from there).

      The surname may indeed be changed somewhat as was common with early Lithuanian migrants to Shenandoah area.

      • THANK YOU! Anyone else?

        • My dad’s family was from Shenandoah, PA. At one time it had the most Lithuanians in the United States. Many were from the NE partition called Suwalska Gubernia. It was not a town. My Iwaszko family came from the Punsk Parish and lived in Shenandoah. The Lithuanians in NE PA worked the coal mines.

        • You can find the graves of the cemeteries of Shenandoah online with Find a Grave. You may find your ancestors names in any one of the cemeteries listed. Not all of them are buried in St. George’s Lithuanian, they are in the Polish National, St. Stanislaus, and Annunciation etc.

          • My relatives are in Saint Stanislaus and some of a few aunts and uncles are in Annunciation.

    • Hello Raymond – My maiden name is Metrules but I’ve also seen it spelled Mitrulis and Metrulis. I believe my grandfather Adam grew up in Mahanoy City, PA. Do you think we might have common ancestors?

      • Sorry. Just saw this. Yes, we probably related. My grandfather, Charles, had relatives (brothers?) I don’t know about? Saw marriage certificate from church, his name listed as Casimir Mitrulevicius. Let me know you find anything, or anyone. Am on Facebook. Good luck.

    • Hi, I found in another blog that Petrulis is a short version of Petruskevicius. If that can help.

  4. Looking for information about kovalski family in senjy 1900-1945.
    Tanks

  5. My husband’s grandfather was a young (20 yr) soldier guarding the Lithuania/Polish Border in 1935. He was killed on duty and buried nearby. We would like to find his resting place and possibly bring him home to Szarwerow, Poland. Does anyone know where they might’ve buried Polish soldiers who died on the Lithuanian Border?

  6. Hi. I’m trying to track down a village called zovada where my great grandfather was born in December 1886. I believe it was a village in Seinai but can find no mention of it anywhere.

  7. Hi, My cousin Chris Mauro and I will be going to Punska,Poland October 17th 2019.
    We want to look for descendants of our grandparents Peter Cibulski and Catherine Liskowsky who came from Punska 1900 -1904. Peter’s brother Anthony Cibulski got married in Wilkes Barre, Pa. and went back to Punska in the 1920s.

  8. Hello Augustinas Žemaitis, I have been trying to research the surname Zimont/Zimontas/Zymontas. My great grandfather immigrated to the states from Lithuania his name was Walter Zimont and his father was Anthony Zimont and Walter’s mother was Ann Tropanski. Walter was born in Šiauliai. Do you know anything of the Zimonts? Your last name seems similar.

    Kindly,

    Erica

  9. How would I go about researching the Zimont’s in Lithuania?

    • Firstly, this is an anglicized version of the name so you need to know what is the original version. Lithuanian original version would be Žymantas, if this name would appear in Russian or Polish records it could be Russified/Polonized.

      If you just want to know who with that surname live in Lithuania today, you may just Google Žymantas.

      A single surname does not mean a single family in most cases (except for very rare surnames) so it is beneficial to know the general area where your family came from.

      Then you could search the records of the churches in the area – for baptisms, marriages, deaths. Some of the records are available online but most are only available in the Lithuanian archives. You may visit them if you are in Lithuania or hire an archive specialist to do so. Then when you (or the specialist) finds one record (e.g. your grandmother) he may continue searching for more as the birth record would list parents, then it would be possible to search for parents marriage records, their birth records, their siblings’ birth records and so on.

  10. Augustinas Žemaitis,

    My grandfather Charles Yuskavage always said his family was Lithuanian. I’m not sure if he meant the family surname or their cultural heritage.

    I’ve traced his father Marcin Juszkiewicz and Marcin’s brother Jozeph Juszkiewicz from Giby to Sugar Notch, PA 1896-1900. I’ve also traced his mother Michalena Zawadzki and her brother Kazimierz Zawadzki from Wygorzel to Sugar Notch about the same time. Marcin and Michalena were marred in Sugar Notch in 1901.

    The immigrant surnames appear Polish and U.S. census forms consistently indicate that Polish was the native language. Is it likely that Martin and Michalena (and their brothers) were Lithuanian?

    What is the best way of finding more information about Martin and Michalena? I have the first and last names (including maiden names) of both sets of parents.

    • The boundary between Polish and Lithuanian ethnicities was fluid at the time. Read more in our article “Poles of Lithuania” or “Ethnic relations in Lithuania“.

      To put it shortly, many people not only in the area described here (northeast Poland), but also in what is now eastern Lithuania and northwestern Belarus were of ethnic Lithuanian descent but drifted towards the Polish language over generations. Polish was regarded as a prestige language and literary language, so, typically, the elite was more prone to such linguistic shift. Some of these “Polonized Lithuanians” would eventually start to consider themselves “both Poles and Lithuanians” as, even though of full Lithuanian descent, they spoke Polish better than Lithuanian.

      • Thank you for that insight. It is quite helpful.

        I am now trying to associate parishes and churches with villages. I believe that Wigry or Sejny is the parish for Giby and Punsk is the parish for Wygorzel. Does this sound right?

        • It may be but it would be the best if you would ask the priests. Please note also that parish boundaries changed over the time. If you try to associate them for genealogical research purposes, for example, it may be more logical to check the archives of both churches or several churches just to be sure.


Cancel reply