Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Oseola Milsas

Oseola Milsas [Osceola Mills] yra 1 500 gyventojų turintis miestelis Pensilvanijoje. Jis įsteigtas kaip angliakasių ir lentpjūvės darbininkų gyvenvietė ir apie 1900 m. čia įsikūrė nemaža lietuvių bendruomenė. Jų įkurtas Oseola Milso lietuvių klubas veikia iki šiol.

Įvažiavimas į Oseola Milso miestelį

Įvažiavimas į Oseola Milso miestelį

Lietuvių klubas įsikūręs baltame mediniame pastate be jokių išorinių ženklų. Viduje yra salė su baru ir didesnė renginių salė. Čia esama dekoro elementų, primenančių apie lietuviškas klubo šaknis, pavyzdžiui, lietuviškų simbolių ir vėliavų, kurie pavaizduoti ir ant klubo marškinėlių. Tačiau maždaug nuo 7-ojo dešimtmečio į klubą pradėta priimti ir nelietuvių kilmės narius, o šiuo metu, turint galvoje, kaip seniai miestelis įkurtas, dauguma jo gyventojų yra mišrios kilmės arba apie savo šaknis žino palyginti nedaug.

Oseola Milso lietuvių klubas

Oseola Milso lietuvių klubas

Oseola Milso lietuvių klubas

Oseola Milso lietuvių klubas

Oseola Milso lietuvių klubo marškinėliai

Oseola Milso lietuvių klubo marškinėliai

Be to, Oseola Milso lietuvių klubui priklauso ir didelės lietuvių kapinės. Deja, didžioji sklypo dalis tuščia, nes bendruomenė taip ir neišaugo tiek, kiek tikėtasi, greičiausiai dėl 1929 m. prasidėjusios Didžiosios depresijos, sunaikinusios miestelio angliakasybos pramonę (ji taip iki galo po krizės taip ir neatsigavo, todėl nebetraukė naujų imigrantų). Kapinėse palaidota mažiau nei 50 žmonių. Iš pradžių teisę būti ten palaidoti turėjo tik tie, kurie į klubą įstojo būdami jaunesni nei 40 metų, bet vėliau ši amžiaus riba padidinta iki 50 metų. Kiti lietuviai palaidoti miestelio lenkų kapinėse arba bendrose katalikų kapinėse.

Oseola Milso lietuvių kapinės

Oseola Milso lietuvių kapinės

Lietuvių klubas buvo įsteigtas 1907 m. kaip šv. Antano šelpimo draugija (lietuvių kapinėse yra ir šv. Antano šelpimo draugijai dedikuotas kryžius). Tokios religinės brolijos buvo kuriamos daugelyje to meto istorinių lietuvių bendruomenių; vėliau jos dažniausiai tapdavo lietuviškomis parapijomis ir pasistatydavo nuosavas bažnyčias, bet vykdydavo ir pasaulietines veiklas, steigdavo mokyklas. Deja, kadangi Oseola Milsas labai nukentėjo nuo Didžiosios depresijos, lietuviška bažnyčia taip ir nebuvo pastatyta, o pats klubas pamažėle neteko pirminio pusiau religinio pobūdžio ir šiomis dienomis veikiau atlieka baro funkciją.

Originalūs draugijos dokumentai rodo, kad apie 1919 m. narių sąraše buvo maždaug 100 asmenų. Ant klubo sienos kabančiame 1916 m. datuotame dokumente taip pat nurodyta, kad organizacija (arba keli pagrindiniai jos nariai) priklauso „Susivienijimui lietuvių Amerikoje“ kaip 256-oji kuopa. Maždaug iki XX a. 5-ojo dešimtmečio draugijos dokumentai buvo rengiami lietuvių kalba, vėliau – jau angliškai.

Be lietuvių klubo, miestelyje dar yra slovakų klubas, o lenkų klubas jau nebeveikia. Miestelyje yra lenkų kapinės, rusų stačiatikių cerkvė bei kapinės, taip pat bendrosios katalikų kapinės (pačios didžiausios). Tikėtina, kad lietuviškų kapų esama ir lenkų, ir bendrosiose katalikų kapinėse.

Oseola Milsas yra nutolęs nuo kitų Pensilvanijos miestelių, kuriuose esama lietuviško paveldo objektų. Artimiausias šios valstijos miestelis, kuriame įrengtos lietuvių kapinės, yra Portidžas [Portage] už beveik 100 km. Nors ten gausu kapų su akivaizdžiai lietuviškomis pavardėmis, tik ant vieno asmens antkapio nurodyta, kad velionis lietuvis. Daugelis čia palaidoti daugmaž Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu.

Vienintelis kapas Portidžo lietuvių kapinėse, ant kurio antkapio paminėta Lietuva

Vienintelis kapas Portidžo lietuvių kapinėse, ant kurio antkapio paminėta Lietuva

Tais laikais dažnai pasitaikydavo, kad lietuviškos pavardės Amerikoje pasikeisdavo. Šiuo atveju tos pačios moters duomenys nevienodai užrašyti ant skirtingų tą patį kapą žyminčių antkapių: ant pagrindinio antkapio ji įvardyta kaip "Agota Ambrazevicze", o ant mažesnio stulpelio – kaip "Agata Ambrazatas". Tikrasis jos vardas ir pavardė greičiausiai buvo Agota Ambrazevičienė arba Agota Ambrazaitienė.

Tais laikais dažnai pasitaikydavo, kad lietuviškos pavardės Amerikoje pasikeisdavo. Šiuo atveju tos pačios moters duomenys nevienodai užrašyti ant skirtingų tą patį kapą žyminčių antkapių: ant pagrindinio antkapio ji įvardyta kaip „Agota Ambrazevicze“, o ant mažesnio stulpelio – kaip „Agata Ambrazatas“. Tikrasis jos vardas ir pavardė greičiausiai buvo Agota Ambrazevičienė arba Agota Ambrazaitienė.

Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Pensilvaniją dienoraščiai

 


Click to learn more about Lithuania: Pensilvanija, JAV Leave a comment
Comments (0) Trackbacks (0)

No comments yet.


Leave a comment

No trackbacks yet.