Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Melburnas (Viktorijos valstija)

Antrasis pagal dydį Australijos miestas Melburnas turi pačią aktyviausią šalies lietuvių bendruomenę.

Jos centras - Lietuvių namai. Iš išorės jie atrodo kaip kuklios durys į dviaukštį namą, esantį gerame Šiaurės Melburno rajone, adresu 44 Errol St. Tačiau viduje - milžiniškos atmosferos nestokojančios puošniai senovišku stiliumi įrengtos erdvės, kurias lietuviai įsigijo ~1960 m.

Įėjimas į Melburno lietuvių klubą / namus, papuoštas Gedimino stulpais. ©Augustinas Žemaitis.

Didžiausia salė - Lietuvių teatras su ~300 vietų (salėje gera akustika, Melburno Fringe festivalio metu patalpas nuomojasi ir su lietuviais nesusiję garsūs Australijos muzikantai).

Melburno lietuvių teatras žvelgiant iš balkono. ©Augustinas Žemaitis.

Taip pat yra sekmadieniais veikiantis lietuviškas restoranėlis, šokių salė, daug lietuviškos simbolikos ir dalykų, menančių Lietuvos ir Australijos lietuvių įvykius. Veikia įvairios lietuvių organizacijos. Klubas nuomoja patalpas dar vienam restoranui.

Lietuvybe dvelkiantis menas Melburno lietuvių klubo patalpose. Kairėje ir dešinėje - paveikslai trispalvės tematika, viduryje - paminklas žuvusiems ir ištremtiems lietuviams. Nuotraukų autorius ©Augustinas Žemaitis.

Iki lietuvių patalpas naudojo krikščionys metodistai. Lietuviams savo bažnyčios Melburne Australija, skatindama juos asimiliuotis, neleido pastatyti (lietuviška bažnyčia Australijoje yra tik Adelaidėje).

Melburno lietuvių klubo koridoriuose - tautinės detalės, kaip lietuviškas kryžius. Nuotraukos autorius ©Augustinas Žemaitis.

Tačiau lietuviai turi savo parapijos namus ir lietuvių koplyčią (18 Henry Street), kur vyksta lietuviškos mišios. Ji įsigyta 1956 m. spalio 14 d., o mišios, kurios iki tol laikytos gretimoje (nelietuvių) bažnyčioje, ten perkeltos 2021 m. Kukliame interjere - lietuviškas koplytstulpis, Aušros Vartų Marijos paveikslas.

Melburno lietuvių parapijos namuose (koplyčioje)

Melburno lietuvių parapijos namuose (koplyčioje)

Lietuviškų eksponatų yra ir Melburno imigracijos muziejuje. Netoli jo ant Sandbridge tilto per Jaros upę trumpai aprašomos visos Melburno imigrantų bendruomenės, tarp jų ir imigrantai iš Lietuvos. Tarp jų paminėti ir iš Lietuvos prieškariu imigravę žydai, kurių palikuonių Melburne taip pat nemažai (ypač St. Kilda rajone), tačiau jie yra įsilieję į platesnę vietos žydų bendruomenę.


Taip pat skaitykite bendrą straipsnį apie Melburną ir jo lankytinas vietas.

Click to learn more about Lithuania: Okeanija, Viktorija Leave a comment
Comments (6) Trackbacks (0)
  1. Jei tai aktyviausia, tai labai liudna. Nera jaunu, tik pensininkai. gridim vaiku organizacijas stume lauk baisiai negraziai, nenori priimti is kitur atvaziavusiu. Vadina rusais. Jie cia nepriklauso. O lietuviu vaikai tai dar labiau. Kai numirs seni, nebus sios Bendruomenes. Man ir kitiems is lietuvos cia nera ko eiti.

    • Deja, panašus susiskaldymas, kokį įvardijote, tarp antrosios ir trečiosios bangos imigrantų būdingas daugeliui vietų.

      Čia yra dvi pusės: kiek tenka pabendrauti su vyresniais žmonėmis iš senųjų klubų (antros bangios emigrantais ar dabar jau dažniau gimusiais ~1950 m. pabėgėlių stovyklose), jie neretai pasiskundžia, kad naujieji imigrantai nenori dalyvauti lietuviškoje veikloje.

      Manau, kalta geležinė uždanga, taip ilgai skyrusi Lietuvą nuo pasaulio. Per tuos 45 metus (1945-1990 m.) naujų emigrantų iš esmės nebuvo, taigi, užsienio lietuvių bendruomenės ėjo savo keliu, nepasipildydamos naujais nariais iš šalies. Kai po nepriklausomybės plūstelėjo trečiosios bangos emigrantai, atotrūkis tarp jų ir atvykusių prieš tuos 45 metus buvo didelis: “senieji emigrantai” vyresnio amžiaus, niekad negyvenę prie komunizmo (užtat praleidę dešimtmečius emigracijoje), labai religingi, patriotiški, tačiau iš esmės integravęsi ekonomiškai į naujasias šalis, puikiai mokantys kalbą, o “naujieji” – tikra to priešingybė (jauni, užaugę (post)sovietinėje erdvėje, pirmąkart kažkur išvažiavę). Ir nebuvo jokios “tarpinės grandies”, nebuvo emigravusių 1980 m., 1970 m., 1960 m. ar pan., taigi rasti bendrą kalbą buvo sunku.

      Bet manau, kad bandyti “griauti tas ribas” verta. Pabandykite ir jūs iš savo pusės, jei gyvenate Melburne. Šiaip ar taip, antrosios bangos imigrantų karta, net tų, gimusių pabėgėlių stovyklose, pamažu suka anapilin. Pasaulyje lietuviški klubai ir parapijos, puoselėtos senųjų migrantų kartų, pamažu uždaromos. Dėl to gaila, nes tai gera bazė (patalpos, pastatai), kur galėtų būti tęsiama lietuviška veikla, prisitaikanti prie naujo amžiaus realijų, populiarinama lietuviška kultūra, virtuvė ir kt. Viską, ką čia rašau, supranta ir vyresnio amžiaus minėtų klubų nariai (bent jau ne vienas iš tų, su kuriais bendravau, kalbėjo, kad reikalinga išspręsti įvairius praeityje kilusius tarpusavio konfliktus norint turėti žmonių veiklai tęsti ir ateityje) – todėl tikiuosi dar galima rasti bendrų taškų kol nevėlu. Prisijungus naujiems žmonėms, atsinaujinimas, matyt, įvyktų savaime – suprantu, kad pavieniui prisijungti prie vyresnio amžiaus žmonių gali neatrodyti įdomu, tačiau galbūt surinkus kitų “naujųjų imigrantų” įkurti kažkokias “trečiosios bangos” sekcijas prie senųjų klubų jau įmanoma ir tokia mintis jau susilauktų palaikymo.

  2. Ramona,
    Ar manote, kad malonu dažyti visus tą patį šepečiu? Jei kas nors iš Melburno įžeidė jus, labai apgailestauju, bet mes ne visi vienodi, IR mes ne visi seni pensininkai. Aš žinau daugel Melburno lietuvių, įskaitant save, kurie pasveikino naujus atvykusius ir studentus iš Lietuvos gyventi nemokamai mūsų namuose, savaičių, kol jie rado darbą ir apgyvendinimą. Prašau gerai pagalvok, kol ne sugadinti kažkieno vardo ar reputasija, tai nėra būdas, kuriuo lietuviai turėtų elgtis.

  3. Kaip įdomu skaityti Ramonos komentarą, tik dabar jį užtikau, gaila kad taip pavėluotai! Kaip tos vaikų grupės, kuri MLK vadovų buvo išgrūsta iš klubo, vienas iš įkūrėjų bei dabartnės Melburno Baltijos lituanistinės mokyklos vadovų, galiu atsakingai patvirtinti, kad tas tikrai įvyko. Dar iki šiol “oficialieji” klubo asmenys skleidžia absoliutų melą apie mus, kad, atseit, mes buvome grėsmė klubo išlikimui (!!!?). Gera skaityti, kad Ramona girdėjo apie mūsų bėdas. O p. Melburniške, suprantama, yra puikių žmonių mūsų bendruomenėje, kas be ko. O ir mūsų mokyklos vaikai gi ir į klubą ateina ir koncertuoja ant scenos. Vis tai puiku. Didžiausia bėda, kad tada neatsirado stipraus stuburo bei užnugario Melburno bendruomenėje, kas būtų mus užstojęs, pasakęs MLK valdybai STOP, užteks, bet buvo leidžiama MLK valdybai mus bulliinti (nežinau lietuviško atitikmens), meluoti bendruomenei kad mes neapsidraudę, ir galų galę uždrausti vaikams mokytis lietuvių kalbos bei kultūros Lietuvių Kube. Jie gi net spyną buvo pakeitę, užrakinę mūsų asmeninius, daiktus, instrumentus. NEI VIENAS iš Melburno senosios bendruomenės iškiliųjų “oficialiųjų” asmenų mums į pagalbą tada neatėjo, nors buvo mandagiai prašomi ir asmeniškai ir atvirais laiškais spaudoje. Labai liūdna ir skaudu iki šiolei. Kaip nekeista būtų, bet vaikų švietimui klube buvo priešinamasi – nėra tam logikos.

    Bet mes, aišku, nesustojome ir veikėme kitur.

    Dabar mūsų moykla yra Viktorijos DET akredituota etninė mokykla (ar galima tai padaryti neturint draudimo ar kitaip neatitinkant Viktorijos valstijos įstatymų? – Klubo valdybai netiko tai, kas tinka DET!), puikiausiai veikiame Latvių Mokyklos patalpose Elwode, prie Latviu Namų. Ironiška, ar ne?

    O prisijungti prie dabartinių “oficialiųjų” valdybų ar tarybų nėra taip lengva! Patyriau savo kailiu. Jų sudėtyse nepamatysite nei vieno neperseniausiai atvykusio lietuvio. Senoji karta sako, reikia naujų, bet paprasčiausiai nėra instrumentų kaip naujiems ir jauniems ten papulti, o ir informacija apie susirinkimus yra arba spausdinama labai mažo tiražo laikraštėliuose, arba jau iš įpratimo žinoma tik tiems, kurie čia jau gyvena dešimtmečiais, nes “taip visada buvo”. Nesu matęs viešai skelbiamų kandidatųrų sąrašų, nei kandidatų veiklos aprašymų, programų ką nori nuveikti, pasiūlyti bendruomenei – nieko nėra. Tai ką čia bandoma apgauti, sakant, kad nauji nenori prisijungti? Kaip tai padaryti???

    Aš suprantu, kad kai kam skaudu tai skaityti, bet metas “senajai” diasporai pripažinti sau, kad taip, kaip LT bedruomenės Australijoje veikė iki šiol jau nebeužtenka. Mes, neperseniausiai atvykę, prieš tai gyvenę ir kitose vakarų šalyse, puikų ryšį su dabartine modernia Lietuva bei Europe išlaikę, vos ne kasmet ten patys besilankantys, nuo nieko nebėgę ir visai kitokį požiūrį turintys į lietuvybės puoselėijmą gyvenant užsienyje, esame čia, žinome kaip pasiekti jaunimą, stiprinti bei gausinti bendruomenė. Reikia tik jums nebijoti, kad mes “atimsim viską”, kas man i akis buvo pasakyta. O ką atimt? 🙂

  4. Geelong which is a city an hour’s drive from Melbourne, also has a small Lithuanian community, ( Facebook- Lithuanians in Geelong) a Lithuanian House at Pettitt Park, a weekly Monday radio program at 6pm on 94.7 The pulse which is streamed live, a choir called “Viltis”, several folk dancing groups and 4 basket ball teams which play under the name of VYTIS, which also has a Facebook page of the same name.


Leave a comment

No trackbacks yet.