Gabalėliai Lietuvos Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje

Meinas

Viena šiauriausių JAV valstijų Meinas garsėja Kenebunko kurortu - viena įspūdingiausių lietuviškų vietų JAV.

Naktį žibanti Jono Muloko koplytėlė žuvusiems už Lietuvą - dalis lietuviško parko

Naktį žibanti Jono Muloko koplytėlė žuvusiems už Lietuvą - dalis lietuviško parko

Ramus pajūrio miestelis pirmiausiai atkreipė dėmesį lietuvių pranciškonų, bėgusių nuo sovietinio genocido Lietuvoje 1947 m. Tada jie įkūrė vienuolyną. Jis veikia Tudorų stiliaus dvare su medžio dekoru. Jį 1908 m. pastatė pagal Bufalo pramonininko Viljamo A. Rodžerso užsakymą (projekto autoriai Grynas (Green) ir Viksas (Wicks)). Lietuviai pranciškonai jį įsigijo 1947 m. Greta pastato 1953 m. jie prijungė koplyčią - jos gražius ekspresionistinius vitražus, metalinį dekorą ir bareljefus sukūrė V. K. Jonynas. Vitražai - ypač lietuviški; visi užrašai lietuviški, lietuviški ir daug siužetų (Aušros Vartai, Šv. Kazimieras, Vilniaus herbas).

Lietuviško vienuolyno rūmai

Lietuviško vienuolyno rūmai

Vienuolyno koplyčios vitražai su Šv. Kazimieru, Vilniaus Aušros vartais

Vienuolyno koplyčios vitražai su Šv. Kazimieru, Vilniaus Aušros vartais

Vėliau aplink vienuolyną išaugo ištisas lietuviškas parkas, pritraukiantis daugybę amerikiečių turistų. Jame - įspūdinga Jono Muloko kryžiaus kelio koplytėlė, skirta žuvusiems už Lietuvą (1957 m.). Naktį ji didingai apšviečiama, o jos liaudiškos, kaimų varpines menančios formos - dalis Jono Muloko eksperimento siekiant sukurti modernų tautinį lietuvišką stilių. Koplyčia išpuošta Vytauto Kašubos religinėmis skulptūrėlėmis.

Jono Muloko koplytėlė iš arčiau - matosi dedikacija žuvusiems už Lietuvą

Jono Muloko kryžiaus kelio koplytėlė iš arčiau. Po kryžiumi parašyta 'In memory of those who died for freedom of Lithuania'

Parke gausu ir kito lietuviško religinio meno: medinis Lietuviškas koplytstulpis, puošęs Lietuvos paviljoną 1939 m. pasaulinėje parodoje Niujorke, V. K. Jonyno Trigubos bažnyčios skulptūra iš Vatikano paviljono 1964-1965 m. pasaulinėje parodoje, kur ant kryžiaus pavaizduota triumfuojanti bažnyčia (rojuje), kovojanti bažnyčia (žemėje) ir kenčianti bažnyčia (pragare). Lietuviai interpretuodavo - tikriausiai, ne be pagrindo - kad kenčianti bažnyčia tai vėl - parodymas to, kas Sovietų okupacijos laikais dėjosi Lietuvoje.

V. K. Jonyno trigubos bažnyčios kryžius

V. K. Jonyno trigubos bažnyčios kryžius

Kitas didelis Jono Muloko kūrinys - Lurdas (dirbtinė ola su Marijos skulptūra, 1953 m.), ant kurio viršaus - maža lietuviška koplytėlė, sienoje įrašytas prašymas Marijai ginti Tėvynę, pavaizduotas Vytis. Priešais Lurdą būdavo laikomos mišios, tačiau tikinčiuosius išvaikė ir uodai, tad dabar mišios laikomos tik vienuolyno koplyčioje.

Kenebunko Lurdas

Kenebunko Lurdas

Pranciškonų parke galima ir gyventi, mat čia veikia Pranciškonų svečių namai - pats lietuviškausias Amerikos viešbutis (65 kambariai). Tenai dirba daug lietuvių, gausu lietuviškų užrašų ir skelbimų. Svečiams nemokamai dalinami ir angliški visų lietuviškų vienuolyno parko objketų aprašymai, kviečiama juos aplankyti. Parke yra ką veikti ir be to: Pranciškonų parko pasivaikščiojimo takų atsiveria gražūs vaizdai į upę, Kenebunkporto kurortą, yra suolelių pasėdėti, indėnės šventosios Kateri Tekakvitos statula. Parko ir svečių namų vieta puiki - į vieną pusę lengvai pėsčias nueisi iki paplūdimio, į kitą - iki kurorto centro (nepilnas kilometras).

Vaizdas į upę iš lietuviškojo vienuolyno pasivaikščiojimo tako

Vaizdas į upę iš lietuviškojo vienuolyno pasivaikščiojimo tako

Svečių namų pastatas statytas 1959 m. kaip lietuvių gimnazija - vietoje dvaro arklidžių. Tačiau ji 1969 m. užsidarė. Mat lietuvių regione labai mažai, o moksleiviams tekdavo, atvažiavus iš Čikagos, Niujorko ar Bostono, gimnazijoje ir gyventi. Šiaip ar taip, lietuviai pranciškonai pasirinko Kenebunką savo vienuolynui ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad daugelis "lietuviškesnių" vyskupijų nenorėjo pas save priglausti "vienuolių tremtinių" iš Lietuvos. Tačiau, atrodo, iš blogo viskas galiausiai išėjo į gerą, nes gauta labai rami, populiari tarp turistų vieta, toli nuo miestų šurmulio, mažumų getų, nusikalstamumo ir kitų problemų, kurios "sudraskė" ne vieną Amerikos lietuvių vietą.

Kenebunko lietuviški svečių namai

Kenebunko lietuviški svečių namai

Kenebunko lietuviški svečių namai

Kenebunko lietuviškuose svečių namuose klientai sveikinami ir lietuviškai

Visas kompleksas išplėtotas Amerikos lietuvių lėšomis, kurių pavardės puošia visus jos objektus. Tačiau šiandien jis domina ir amerikiečius - gal net labiausiai tarp visų Amerikos lietuvių objektų Naujojoje Anglijoje. Ir "Lonely Planet" knygose ji aprašyta. Dažnas vienuolyno svečias būdavo net prezidentas Dž. V. Bušas, kuris Kenebunko kurorte turi vasarnamį. Beje, kai Lietuvoje vyko "dainuojanti revoliucija", pranciškonai organizavo žygį iki Bušo namo, prašydami paramos.

Lurdo rėmėjų lenta

Lurdo rėmėjų lenta

Atsivėrus Lietuvai, religinė veikla Kenebunkporte kiek menko, nes lietuviai pranciškonai perkėlė savo centrą atgal į Lietuvą. Dar XX a. šeštajame dešimtmetyje neisšilaikė dabartinių svečių namų vietoje gyvavusi mažoji seminarija, septintajame dešimtmetyje - rekolekcijų namai. Tačiau lietuvybė išliko, lietuviški paminklai ~2004 m. restauruoti. Didžiausios plėtros laikais vienuolyne gyveno apie 30 pranciškonų, o pradžioje, kaip ir dabar - keturi. Nuo 2001 m. svečių namus prižiūri pasauliečiai.

V.K. Jonyno kūryba vienuolyno koplyčioje

V.K. Jonyno kūryba vienuolyno koplyčioje

Gerokai šiauriau Meine Aleksanderio (Alexander) miestelio Meniniame take, kurį, pašvęstą medinėms skulptūroms, sukūrė latvis menininkas Rolandas Paeglė su žmona Gražina, yra ir lietuvių miškų deivės Medeinės statula, sukurta panaši į originalą, esantį Antokolskio g. 6 Vilniuje.

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Meine žemėlapis

 


Tikslas - Amerika ekspedicijos į Meiną dienoraštis

Tikslas: Amerika dienoraštis. Kenebunkportas
Pirmąkart išvydus Kenebunko lietuviškąjį kompleksą širdis tiesiog džiūgavo. Štai taip galėtų atrodyti visos lietuviškos Amerikos vietos, užuot iš lėto nykusios! Atvažiavę į svečių namus, vos radome kur pastatyti automobilį. Vadovas aiškino, kad paprastai jų būna dar daugiau, bet dabar viena studentų grupė atvažiavo autobusu.

Tolumoje spindėjo Muloko lietuviška koplyčia ir Lurdas, nuostabiai ryškiai apšviesti žibintų šviesa. Amerikiečiai studentai vaikščiojo aplink, skaitė dedikacijas už Lietuvą žuvusiems ir tyliai kalbėjosi apie mūsų šalį. Kas gal pirmąkart išgirs jos vardą, kas gal pirmąkart sužinos apie Lietuvos okupaciją, jai grąsančias bėdas - ir atminties kertelėje tai išliks. Svečių namų registratūroje pilna lankstinukų, angliškai aiškinančių, kas, kaip ir kodėl pastatyta parke.

Svarbiausia, kad kompleksas, rodos, išsilaiko iš savo pajamų: kainos ten 'komercinės', vertos prestižinio kurorto. Nors daug darbuotojų nusamdyta iš Lietuvos (vienas sutiktas vaikinas - per Work and Travel, pora moterų - dešimtmečius vasaromis ten atvažiuoja), yra ir ne Amerikos lietuvių, įskaitant vadovą. Dėl to svečių namų išlikimas nepriklauso nuo pavienių 'senųjų' lietuvių savanorystės, nei nuo lietuvių aukų - kurios kitose vietose, keičiantis kartoms, deja, tirpsta.

Lietuviška pranciškonų veikla Kenebunke, be abejo, kažkiek sumenko ir dar menks. Kiek mums pasakojo brolis Jonas Bacevičius, gyvenantis vienuolyne, dabar nauji pranciškonai mokomi (noviciatas) yra Lietuvoje - taip pareikalavo vyresnybė - juk Lietuva atsivėrė, juk sovietinė okupacija baigėsi, priežasčių plėstis tremtyje nebeliko. Amerikos lietuviai pranciškonai vis dar labai aktyvū, bet sensta, Amerikos lietuvių vyskupas pranciškonas Paulius Baltakis jau 92 m. Programas, tokias kaip ikonų tapybos, vykdo ir iš Lietuvos atvykę jaunesni vienuoliai.

Tačiau, nepaisant viso šito, Kenebunke gali justi, kad niekas čia greitai nesunyks, lietuvių meno šedevrai ir XXI a. dar ilgai džiugins žmonių akis - gal kitokių žmonių. Nors Kenebunke niekad nebuvo 'senųjų' lietuvių bendruomenės, vienuolynas pritraukė ir lietuvius: rytinėse mišiose, angliškose, sutikome iš Čikagos kilusį vietos lietuvį, pagaliau įgyvendinusį svajonę persikelti į Meiną, ir 31 m. 'meilės imigrantę' iš Lietuvos, kuri neseniai Kenebunke tapo viena Meino lietuvių bendruomenės steigėjų.

Štai taip - kitur Amerikos lietuvių bendruomenės sensta, nyksta, o čia gimė nauja, jaunosios kartos įkurta, vienijanti ~35 narius: kažin, kiek jų būtų, jei ne tasai lietuviškas kompleksas? O tėvas Bacevičius pasakojo net apie vienuolyno sužavėtą italą, kuris, kad galėtų prisijungti prie lietuvių pranciškonų, pramoko lietuvių kalbos. 'Kenebunke negali kalbėdamas lietuviškai tikėtis, kad tavęs niekas nesupras' - kartu eidama lietuviškojo vienuolyno miško takeliu pasakojo naujoji Meino lietuvių bendruomenės vicepirmininkė.

Augustinas Žemaitis, 2017 09 23-24.

Augustinas Žemaitis ir Jonas Bacevičius Kenebunkporto vienuolyne

Augustinas Žemaitis ir Jonas Bacevičius Kenebunkporto vienuolyne

Click to learn more about Lithuania: Meinas, JAV Leave a comment
Comments (9) Trackbacks (0)
  1. I found this very interesting. I think I might make this my next vacation destination. Do you know of any other Lithuanian sites to see in the Ne England states that we may visit also. Growing up we belonged to a Lithuanian Parish and school. I wish I paid more attention to learning the Lithuanian language. My father did not speak it at home. He only spoke it with my grandparents and his friends. I would love to take my grandchildren on a trip to visit these sites in the US. Thank you for sharing your research

    • Thank you. We are glad people wish to visit the Lithuanian sites. As part of the “Destination: America” project, we are doing a map of the Lithuanian sites in New England and Mid-Atlantic. This will be an interactive online map and it will be available for free since ~December 1st, 2017. It should make visiting these places much easier, as the exact GPS spot would be marked for every object.

      Some of the top sites in the New England that will be included are Putnam, Connecticut (a Lithuanian female monastery, a symbolic Mindaugas castle and the Lithuanian-American cultural archive that basically serves as a museum of Lithuanian-American art), Boston, Massachusetts (where a local Lithuanian club offers Lithuanian food every weekend in what is effectively the only Lithuanian restaurant in New England). There is significant Lithuanian heritage in Waterbury, Worcester (see here: http://global.truelithuania.com/worcester-massachusetts-314/ ), the Merrimack Valley area and more places. All will be thoroughly explained on this site in the coming weeks. In total, ~330 locations will be marked on the map.

  2. I am a third generation born American of Lithuanian heritages. I recently visited Lithuania and never knew about this place. I have hosted work and travel student for summer jobs twice over the past few years. I wish I could have visited with them. Now I know and will visit the area, for sure! Thank you for sharing!

  3. Do you rent rooms in the guest house for visitors, we are not far away..

  4. Great article and monastery especially in July and August.

    Happy 100 years of Lithuanian statehood. 2/16/2018

  5. This is an excellent diary entry and some great info about the site! Thank you!

  6. I can’t wait to visit.
    My father passed last year. He was 98 Victor Juskevicus
    I am trying to find the correct spelling for Victor in Lithuanian.
    I believe it is Viktoras but recently I saw Vardas as a possibility.
    Do you know? Would appreciate your advice.


Leave a comment

No trackbacks yet.