Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Indiana ir jos Lietuviškoji Rivjera

Šiaurinę Indianą "prarijo" Čikagos - JAV lietuvių sostinės - priemiesčiai. Tiek daug Čikagos lietuivų važiuodavo ilsėtis ir galiausiai persikėlė gyventi į pietines Mičigano ežero pakrantes, kad kai kas tą regioną pakrikštijo "Lietuviškąja rivjera". Didžiuma "Lietuviškos rivjeros" yra Indianoje, tačiau ji ištįsusi ir į Mičiganą. Jos miesteliuose - daug lietuviškų paminklų ir lietuviškų institucijų.

"Lietuviškoji rivjera" pasiekė savo viršūnę, kai pokariu Čikagos lietuviai pasirinko šį regioną savo atostogoms - nes Mičigano ežero kopos jiems priminė Palangą, kurią daugelis priverstinai pasitraukusių nuo Sovietų okupacijos lietuvių prisiminė itin nostalgiškai. Dauguma vietos lietuvių paminklų apylinkėse yra iš tų laikų, tačiau šias vietas vasaros poilsiui rinkdavosi ir ankstesnės lietuvių imigrantų į Čikagą kartos - dar prieš Antrąjį pasaulinį kartą ten ilsėdavosi pirmabangiai.

XX a. viduryje Amerikos lietuviai vyrai į "Rivjerą" atvykdavo vasaros savaitgaliams, o jų žmonos ir vaikai, būdavo, čia praleisdavo visas vasaras (to meto JAV moterų dirbo gana mažai). Kai šie lietuviai išėjo į pensiją, daugybė jų "su visam" persikėlė į Lietuviškąją Rivjerą. Be to, sunykus Čikagos lietuvių rajonams, čia atsikėlė gyventi ir kai kurios jaunos šeimos - ir važinėja kasdien į darbą Čikagoje. Jiems "Lietuviškoji Rivjera" tiesiog Čikagos priemiesčiai. Dėl šių priežasčių kai kurie "Lietuviškosios Rivjeros" miesteliai - tarp lietuviškiausių visose JAV.

Junjon Piro kurorto paplūdimys

Junjon Piro kurorto paplūdimys

Tačiau kaip vieta poilsiui Lietuviškoji Rivjera ilgainiui populiarumą prarado, nes pigūs skrydžiai ir augančios algos įgalino čikagiečius atostogauti šilčiau: Floridoje, Havajuose, Karibuose. Tuo pačiu dauguma moterų pradėjo dirbti ir "gražus vasarnamis žmonai ir vaikams" neteko prasmės.

Be ramių kurortų ir priemiesčių, Indianos Mičigano ežero pakrantėje yra ir keli istoriniai pramoniniai miestai, kur lietuviškas paveldas taip pat gana gausus (Geris, Rytų Čikaga).

Lituanica parko atminimo akmuo Beverli Šoro kurorte

Lituanica parko atminimo akmuo Beverli Šoro kurorte

Indianos lietuviška Rivjera - Beverli Šoras, Mičigan Sitis

Indianos ir Lietuviškosios Rivjeros lietuvybės širdis - Beverli Šoro kurortas prie garsių Mičigano ežero Indianos kopų. Iš ~700 gyventojų Beverli Šore - 12,5% lietuviai. 1968 m. vietos parkas pavadintas Lituanica parku ir ten pastatytas Paminklas Dariui ir Girėnui (simbolizuojantis lūžusį sparną; 1971 m.; autorius Juozas Bakis). Beverli Šore veikia ir lietuvių klubas, bet jis savo pastato neturi.

Lituanica parkas Beverli Šore

Lituanica parkas Beverli Šore

Lituanica paminklas (lūžęs sparnas) Beverli Šoro Lituanica parke

Lituanica paminklas (lūžęs sparnas) Beverli Šoro Lituanica parke

Beverli Šoras taip pat gana unikalus tarp JAV miestų tuo, kad, nors čia nėra ir nebuvo lietuvių bažnyčios, vietinėje parapijoje laikomos mišios lietuvių kalba. Kai lietuviai persikėlė į Bevelri Šorą, dauguma jų jau buvo vyresni ir nesistatė savo bažnyčios - užtat smarkiai pakeitė vietinę Kopų Šv. Onos bažnyčią. Ji pastatyta 1950 m., tačiau dabartinį vaizdą suteikė lietuvio architekto Erdvilo Masiulio rekonstrukcija - jis sugalvojo už altoriaus įrengti stiklą, per kurį matytųsi Dievo kūrinija (medžiai, voveraitės). Bažnyčios interjere įkurdintas lietuviškas Rūpintojėlis (autorius Daugvila), gintarinis kryžius.

Kopų Šv. Onos bažnyčia su Erdvilo Masiulio langu už altoriaus

Kopų Šv. Onos bažnyčia su Erdvilo Masiulio langu už altoriaus

Lietuviškos atmosferos Beverli Šore priduoda ir gausa tradicinių lietuviškų kryžių, kurie stovi palei lietuvių namus, ar kitų lietuviškų simbolių. Vienas garsiausių Amerikos lietuvių kryždirbių Jurgis Daugvila Beverli Šore turėjo namą ir daug kūrė.

Namas su lietuvišku kryžiumi Beverli Šore

Namas su lietuvišku kryžiumi Beverli Šore

Beverli šoro paveldo tako lentelėje ant ežero kranto surašytos visos buvusios miestelio poilsinės - ir didelės dalies jų pavadinimai lietuviški. Vienos vadintos pagal Lietuvos pajūrio vietas (Baltic, Nida, Palanga), kitos - savininkų pavardėmis, kurios, kadangi savininkai dažnai būdavo senieji Amerikos lietuviai, atvykę dar XIX-XX a. sandūroje, iškraipytos ir suanglintos. Visų tų poilsinių neliko ne tik todėl, kad pasikeitė poilsio poreikiai, bet ir todėl, kad daug jų nugriovė valdžia, apsisprendusi saugoti paežerės kopas - dabar tai jau nacionalinis parkas.

Lentelė su Beverli Šoro poilsinėmis

Lentelė su Beverli Šoro poilsinėmis

Gretimo Mičigan Sičio Tarptautiniame sode - įvairių tautybių sodeliai. Ten yra ir Lietuviškas sodelis. Ilgus dešimtmečius jis stovėjo kiek apleistas, tačiau ~2010 m. sodai sutvarkyti, dabar ten vyksta ir tautinės šventės, tarp jų lietuviška. Lietuviškojo sodelio centre - istorinis Paminklas Lietuvos prezidentams, pradėtas 1941 m. kai prezidentas Smetona (1940 m. pasitraukęs nuo Sovietų okupacijos į JAV) čia pasodino medelį. Vėliau Smetonai pastatytas stulpas papildytas stulpais Aleksandrui Stulginskiui ir Kaziui Griniui. Mičigan Sityje taip pat yra lenkų, rumunų, norvegų, indėnų, vokiečių ir škotų sodeliai.

Lithuanian garden in Michigan City

Mičigan Sičio lietuvių sodelio Prezidentų stulpai

Antanas Smetona plaque on one of the posts

Antano Smetonos lenta ant vienos Mičigan sičio Prezidentų stulpų

Neseniai Lietuviškas sodelis išplėstas, pastatytas tradicinis lietuviškas koplytstulpis, kurį 2016 m. paaukojo Lietuvos Vyčių organizacija.

Lietuviškos vietos Gerio, Rytų Čikagos ir Saut Bendo pramoniniuose miestuose

Gerio ir Rytų Čikagos miestai plyti tarp Lietuviškosios Rivjeros ir Čikagos, bet jų istorija kitokia. Čia klestėjo pramonė, kurioje prieškariu triūsė lietuviai, bet pokariu į miestus atsikėlė juodaodžiai, o lietuviai, jiems tapus nesaugiais, isšikraustė.

Geryje būta Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios (statyta 1927 m., uždaryta 1998 m.) bei Šv. Kazimiero mokyklos (veikusios pastate, kuriame anksčiau veikė ir bažnyčia; pastatyta 1918 m.). Abudu pastatai išlikę (1368 West 15th Avenue) ir naudojami tai pačiai paskirčiai - tik jau juodaodžių Galios ir Šviesos bažnyčios. Bažnyčioje likę du lietuviški vitražai (kairėje pusėje su užrašu "Moterų dovana", dešinėje - "Vyrų dovana"). Šie du vitražai buvo vieninteliai, kurie išliko per bažnyčią dar lietuvių laikais nuniokojusį gaisrą (1970 04 12). 1974 m. atkuriant bažnyčią po gaisro naujus vitražus sukūrė A. Valeška, taip pat buvo pakabintas unikalus lietuviškas medinis dirbinys virš įėjimo (su tradiciniu lietuvišku kryžiumi-saule) ir medinis bokštas. Tačiau jokia šių detalių neišliko pardavus bažnyčią.

Gerio Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Gerio Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia

Gerio lietuvių mokykla (senoji bažnyčia)

Gerio lietuvių mokykla (senoji bažnyčia)

Daugeliui lietuvių išsikėlus iš miesto ir bažnyčiai patyrus 1970 m. gaisrą, parapijiečiai mėgino perkelti parapiją į priemiesčius ir netgi gavo pažadus suaukoti reikiama sumą bei pirkėją "senąjai" bažnyčiai. Tačiau vyskupas uždraudė persikėlimą, tokiu būdu pasmerkdamas parapiją sunykimui ir užsidarymui.

Rytų Čikagoje kadaise irgi veikė lietuvių bažnyčia (pastatyta 1913 m., bet paskui nugriauta, 3903 Main Street). Tame mieste vis dar yra Lituanica gatvė.

Rytų Čikagos lietuvių bažnyčios vieta

Rytų Čikagos lietuvių bažnyčios vieta

Nugriautoji Rytų Čikagos lietuvių bažnyčia. Nuotrauka iš Lituanistikos tyrimų ir studijų centro

Nugriautoji Rytų Čikagos lietuvių bažnyčia. Nuotrauka iš Lituanistikos tyrimų ir studijų centro

Gilyn į žemyną stūksantis pramoninis Saut Bendo miestas niekad neturėjo lietuvių bendruomenės, tačiau vienas pavienis lietuvis ten buvo pakankamai reikšmingas, kad jo garbei būtų pavadinta gatvė, jam pastatyta statula. Tai - Edvardas Kriaučiūnas, Lietuvos krepšinio rinktinės nario, 1937-1939 m. Europos čempiono, Felikso Kriaučiūno brolis. Edvardas treniravo vietinio Notre Dame universiteto komandą. Amerikoje universitetų sportas labai svarbus, tad universitetas savo žymiems treneriams pastatė statulas, tarp jų Kriaučiūnui. Tiesa, vietoje lietuviškojo jo vardo, vartojamas amerikietiškas slapyvardis Moose Kraus (Briedis Krausas), kurį jis pasirinko, nes studijų Amerikoje metais jo paties treneris neištardavo jo pavardės. Kriaučiūno paminklas sėdi ant suolelio rytinėje didingo universiteto stadiono pusėje.

Edvardo Kriaučiūno statula Saut Bende (Notre Dame)

Edvardo Kriaučiūno statula Saut Bende (Notre Dame)

Junjon Piras ir Mičigano Lietuviškoji Rivjera

Vienas garsiausių Lietuviškosios Rivjeros kurortų Junjon Piras yra pačiame jos gale, toliausiai nuo Čikagos - Mičigane. Vienu metu miestelyje veikė septynios lietuviškos poilsinės. Lietuviams ėmus atostogauti kitur ar nusipirkus vasarnamius, liko tik vienas paskutinis Gintaro kurortas prie ežero, o ir jis 2019 m. parduotas nelietuviams ir uždarytas. Taip Junjon Pire paskutinė lietuviška vieta liko nuo 2001 m. veikianti Mildos kampo parduotuvė, kur pardavinėjamos lietuviškos prekės, plazda trispalvė.

Gintaro kurorto prie ežero ženklas

Gintaro kurorto prie ežero ženklas prieš uždarymą

Gintaro kurorto prie ežero kambarys

Gintaro kurorto prie ežero kambarys prieš uždarymą

Viena garsiausių "Rivjeros" poilsinių nė nebuvo pakrantėje, o palei upę. Tai - Tabor ferma, priklausiusi Valdo Adamkaus šeimai. Ten rinkdavosi JAV lietuvių elitas. Tačiau Taborfarma buvo parduota ir nugriauta. Taip greitai keičiasi JAV vietos.

Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Indianą dienoraščiai

Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų pietiniame Mičigano ežero krante žemėlapis

LRT laida apie Indianos lietuvių paveldą

Click to learn more about Lithuania: Indiana, JAV Leave a comment
Comments (21) Trackbacks (0)
  1. This is a great collection of historic facts, an extensive fact sheet for young people interested in their heritage.
    Is there any consideration in compiling a similar collection of Canadian communities which are numerous throughout the provinces, during all three waves of immigration?

  2. Augustinas, Yours is one very thorough paper about Lithuanian-Americans. I was disappointed to not read more about Jewish emigration from Lithuania, mostly, I believe from the first wave. Your country lost over 95% of its Jewish community to the Nazis. Did you know that 2/3’s of American Jews are from Eastern Europe and many of those from Lithuania?

    • yes mate, we Lithuanians know that, but I do not know why, a lot of people forget to mention that..

    • Thanks. The goal of Global True Lithuania website is not to document migration from Lithuania as such, but rather Lithuanian heritage abroad (i.e. buildings, plaques, parks, etc.). For heritage to be documented here, it has to have some association to Lithuania, such as its name, Lithuania-related architectural details, plaques detailing history of Lithuania or migration from it, the usage of building (historical or current) exclusively by a Lithuania-originated community.

      While the number of Jewish migrants from Lithuania was indeed large, as my research has often pointed, it was common practice for Jewish emigrants from Lithuania to integrate into the Jewish communities at their place of destination without establishing a separate Lithuanian-Jewish community or leaving heritage anyhow related to Lithuania (the mere fact that emigrants from Lithuania participated in construction or development of the building is not enough for that building to be included in Global True Lithuania; if it would be otherwise, we would have to include also, for example, every building in USA designed by a Lithuanian architect, which would clearly be beyond our scope).

      Of course, there are exceptions where Jews who emigrated from Lithuania has created something that could also be considered Lithuania’s heritage abroad, and we try to document them. For instance, the article on Boston includes an image and history of Vilna Shul, a synagogue named after the capital of Lithuania. I know of also Telshe Yeshiva in Cleveland and Ponevezh Yeshiva in Israel named after Lithuanian cities by Jews who once lived in Lithuania. These are on my plans to be added. If you know more similar locations, you are welcome to write in comments and they will be added to respective articles.

      As for massive Jewish emigration before World War 1, you are correct; the emigration was such that Jewish share in Lithuania more than halved in decades before 1918. However, the idea that 95% of the remaining population were lost in 1940s alone is an often-cited oversimplification. Such a decline actually happened over the period a century. While the Holocaust was the largest post-WW1 loss-triggering event, there was much Jewish emigration after World War 1 as well. We provide census data on how the Lithuania’s Jewish numbers declined in the article Jews of Lithuania at our sister site. The decline between censae of 1923 and 1959 was around 88%; however, even in this period there were many who succesfully emigrated before the WW2 (1920s-1930s) or were helped to flee the Nazi occupation by righteous-among-nations people. USA was a regular destination of Jewish emigrants throughout the two centuries. However, USA was joined by South Africa and Palestine as popular destinations after World War 1. After World War 2 Lithuania still had ~25 000 Jews, most of whom emigrated afterwards (especially to Israel). If you have any information on Lithuania-related heritage in other places Lithuania’s Jews emigrated after World War 1, you are also welcome to provide it.

  3. Very impressive compilation on Lithuanians in America. There is so much left to learn about Lithuanian culture, and I appreciate your careful efforts to educate those who have not yet become fully involved within the community.

  4. Impressive amount of information. Congratulations. A correction on the Cleveland entry. St. George parish and Our Lady of Perpetual Help parish were both closed in 2009 and merged to form a new parish – St. Casimir. Although Bishop Lennon could have simply closed both existing Lithuanian parishes, he bent the rules of the diocesan reorganization and merged the geographically separated parishes into one, and appointed a Lithuanian (St. George parish pastor) priest to head the new parish. Tahnk you.

  5. Thanks for the almost thorough information. I picked up on the article reprinted in VYTIS (Knights of Lithuania magazine). With regards to Pennsylvania, I find it disappointing that you did not include St. Joseph Church in DuBois, PA, which is currently recognized as the oldest still-functioning Lithuanian church in the United States. The Erie Diocese is currently weighing what churches to close in Diocese and is anticipated to make an announcement in the Spring of 2016. Let’s hope St. Joseph’s doesn’t lose it’s current status among Lithuanian churches.

  6. Hallo. This is fantastic. Who knows if there is a hockeyrink close by. Lithuanian Boys would like to play there for a season. Please write back. Bernd Haake Nationalteam Coach

  7. Hello my family was members of that small church in gary indiana.my grandfather helped build it his name was simon baltrukonis and we lived across the street from the church.father urbanus was the priest it was the most beautiful church i ever neen in if u have any pics u can post would greatly appreciate ot thank you very much.

  8. In fact, we would very much so welcome anyone in Indiana to reach out to our school- we do lots of events, honor tradition and most importantly- enjoy each other’s company and make sure our kids grow up to love and be proud of their heritage! https://www.facebook.com/IndianapolioLituanistineMokykla/

  9. The Lithuanian Church in East Chicago was named St. Francis. It was not on Main St, but at 3803 Fir Street. It closed in 1987 and was demolished two years later.

  10. Thank you,aciu, for such an impressive work of history. It is history alive since you are able to update and change based on new knowledge.

  11. My grandmother Baroness Teophillia Kazis Zlatarinskas used to take me to bob a link sp? in miller beach. This was a Lithuanian resort owned by her friend from the old days . I think ti was started in the 1930.s.
    thank you

    Mark

  12. There is a significant error in the beginning of this article where it says that the northern Indiana “Lithuanian Riviera” began in the 1950s and 1960’s. It was instead in the 1930’s and 1940’s that Chicago’s Lithuanians established a vacation destination in Beverly Shores, Indiana with summer resorts/rentals there which were even advertised in Chicago’s Lithuanian newspapers.

    When the post World War II Lithuanian arrivals started coming to Beverly Shores in the summers of the early 1950’s, we found a Lithuanian community, with Lithuanian owned summer resorts/rentals, already there.

    “Baltus”, “Raudondvaris”, are only two of the summer rentals owned by the pre-World War II, i.e., first wave, Lithuanian immigrants. There was also artist Kaciarauskas’ concrete and steel half finished structure on the shore of the lake, which eventually was demolished or washed away. Kaciarauskas’ other property was purchased by Lithuanian first wave soloist Algirdas Brazis who ran it as summer rentals for a while.

    Just as, we post-World War II Lithuanian arrivals, found Lithuanian established parishes, churches and neighborhoods in Chicago, so in Beverly Shores, Indiana we found an existing Lithuanian summer vacation community.

    There were also a few scattered Lithuanian owned homes in several adjoining communities, but it was in the 1960’s that the trend from summering in Beverly Shores began, at that time mostly to Union Pier, Michigan, and eventually saw the decline of Beverly Shores as a Lithuanian summer destination.

    • Thank you for the correction. Now I have corrected the article.

      We gather the data from the memories of local Lithuanians and, often, there is a certain limitation when Lithuanians came in later and only heard some stories from other Lithuanians. E.g. a Lithuanian whose family started to visit Beverly Shores long after 1960s may have a limited knowledge about its history before that. However, older people with that knowledge are not necessarily available for a talk in every location.

      Nevertheless, this is internet rather than a book and so corrections are always possible, while readers, like you, may read and correct the information even if they live further away from the areas in question.


Cancel reply

No trackbacks yet.