Gabalėliai Lietuvos Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje

Hamiltonas (Ontarijas)

Hamiltone [Hamilton] gyvena trečia pagal dydį Kanados lietuvių bendruomenė (po Toronto ir Monrealio). Čia lietuviškas paveldas ypač įvairus: bažnyčia, jaunimo centras, senjorų pensionatas, kredito unija ir medžiotojų klubas, be to, visi jie labai lietuviškai apipavidalinti.

Lietuviškas kryžius (kairėje), bažnyčia ir jaunimo centras (dešinėje) Hamiltone

Lietuviškas koplytstulpis (kairėje), bažnyčia ir jaunimo centras (dešinėje) Hamiltone

Hamiltono lietuvių bažnyčia

Dabar nepasakytume, kad Hamiltono lietuvių bažnyčia iki 1948 m. tebuvo nenaudojama koplyčia. Kai vyskupija koplyčią atidavė lietuviams, šie ją pavertė ne tik krikščionių tikėjimo, bet ir lietuvybės šventove. Nes tai buvo lietuviai, 1944 m. bėgę nuo Sovietų okupacijos; dauguma jų troško grįžti namo, tačiau negalėjo, taigi šioje bažnyčioje atkūrė dalelę prarastosios Tėvynės.

Hamiltono lietuvių bažnyčia

Hamiltono lietuvių bažnyčia

Lietuviškas maldos namų pavadinimas – Aušros Vartų bažnyčia - pagal garsųjį stebuklingą Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje laikomą Dievo Motinos atvaizdą. Šio paveikslo kopija čia kaba virš altoriaus. Angliškas šventovės pavadinimas bendresnis – Gailestingosios Dievo Motinos (angl. Our Lady of Mercy) bažnyčia.

Ontarijo provincijos Hamiltono miesto lietuvių bažnyčios altorius

Ontarijo provincijos Hamiltono miesto lietuvių bažnyčios altorius

Iš pradžių lietuviai nelabai turėjo pinigų, todėl bažnyčią kūrė pamažu: pirmą kartą ji perstatyta 1953 metais. Tada iškilo bokštas ir priekinis priestatas su itin dailiais vitražiniais langais; kai kurių iš jų siužetai pasaulietiniai, skirti Lietuvos istorijai. Viename vaizduojama „vargo mokykla“: slaptos lietuvių kalbos pamokos tais laikais, kai šalį valdžiusi carinė Rusija buvo uždraudusi mūsų kalbą (1865–1908 m.). Kitame vitraže matomas Lietuvos karys ir užrašas „Žuvome už Tėvynę“.

Lietuvos karį vaizduojančio vitražo Hamiltono lietuvių bažnyčios priestate fragmentas

Lietuvos karį vaizduojančio vitražo Hamiltono lietuvių bažnyčios priestate fragmentas

Religinių siužetų vitražai taip pat glaudžiai susiję su Lietuva ir sunkia jos dalia. Dviejuose languose pavaizduoti arkivyskupas Teofilius Matulionis (kurį nužudė sovietai) ir palaimintasis Jurgis Matulaitis. Vitraže virš choro yra šv. Kazimiero, vienintelio Lietuvos šventojo, portretas su užrašu „Šv. Kazimierai, melskis už mus“, kurį supa tautinės vėliavos spalvų juosta.

Vitražas, kuriame vaizduojamas šv. Kazimieras

Vitražas, kuriame vaizduojamas šv. Kazimieras

Net tų vitražų, kurie nėra tiesiogiai susiję su Lietuva, užrašai lietuviški: po visais tiek vitražuose, tiek skliautų freskose matomų šventųjų atvaizdais nurodyti jų vardai lietuvių kalba, užrašai po Kryžiaus Kelio stotimis taip pat lietuviški. Švč. Mergelę Mariją vaizduojančio vitražo apačioje rašoma „Marija, gelbėk Lietuvą“.

Hamiltono lietuvių bažnyčios vitražas, kuriame pavaizduota Švč. Mergelė Marija

Hamiltono lietuvių bažnyčios vitražas, kuriame pavaizduota Švč. Mergelė Marija

Šalia altoriaus esantys Švč. Mergelės Marijos atvaizdai yra garsių Lietuvoje (Krekenavoje ir Žemaičių Kalvarijoje) esančių Dievo Motinos paveikslų kopijos.

Kartkartėmis bažnyčioje atsiranda naujų puošmenų: dar yra likęs ne vienas skaidraus stiklo langas, kurį galima pakeisti vitražu. Tačiau paskutinis vitražas čia buvo sumontuotas apie 2001 metus.

Šv. Mišios Hamiltono lietuvių bažnyčioje

Šv. Mišios Hamiltono lietuvių bažnyčioje

Bažnyčioje yra nedidelė atminimo lenta su 1991 m. sausio 13-ąją Sovietų kariuomenės nužudytų aukų portretais, taip pat kryžius, dedikuotas Lietuvos krikšto (1387 m.) 600-ajam jubiliejui ir Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo (1918 m.) 70-ajam jubiliejui.

 Lenta su 1991 01 13 aukų portretais (kairėje) ir vitražas, kuriame vaizduojama „vargo mokykla“ – slaptos pamokos lietuvių kalbos draudimo laikotarpiu, Lietuvą valdant carinei Rusijai (1965–1904 m.)

Lenta su 1991 01 13 aukų portretais (kairėje) ir vitražas, kuriame vaizduojama „vargo mokykla“ – slaptos pamokos lietuvių kalbos draudimo laikotarpiu, Lietuvą valdant carinei Rusijai (1965–1904 m.)

Bažnyčios šventoriuje stovi tradicinis lietuviškas koplytstulpis. Jis skirtas Lietuvos kankiniams (Sovietų nužudytiems lietuviams).

Hamiltono lietuvių bažnyčia dažnai būna atrakinta.

“Hamiltono

Hamiltono koplytstulpio fragmentas

Šalia bažnyčios stovi Hamiltono lietuvių jaunimo centras, kuriame anksčiau vykdytos jaunimui skirtos veiklos ir buvo įsikūrusios įvairios lietuviškos organizacijos. Tuos laikus primena tik senos lietuvių šokių festivalių nuotraukos, nes šiuo metu erdvi salė daugiausia naudojama lietuvių bendruomenės susibūrimams po pamaldų. Daugeliui tautiečių tuokiantis su kitataučiais ir daugumos jų palikuonims geriau kalbant angliškai nei lietuviškai, parapijiečių nuolat mažėja, o jų amžiaus vidurkis auga.

Hamiltono lietuvių jaunimo centro salė per kavos pertraukėlę po sekmadienio Mišių

Hamiltono lietuvių jaunimo centro salė per kavos pertraukėlę po sekmadienio Mišių

Tarp jaunimo centre esančių lietuviškų elementų – lietuviška daržinė, t. y. nedidelis šio tradicinio statinio fs.

Lietuviška daržinė Hamiltono lietuvių jaunimo centre

Lietuviška daržinė Hamiltono lietuvių jaunimo centre

Senjorų pensionatas „Rambynas“

Šį daugiabutį, papuoštą patriotiniu Gedimino stulpų simboliu, Hamiltono lietuvių bendruomenė 1982 m. pastatė vyresnio amžiaus tautiečiams, kuriems per sunku vieniems gyventi individualiuose namuose.

Hamiltono senjorų namai „Rambynas“

Hamiltono senjorų namai „Rambynas“

Nors statinio funkcija ir proziška, nuo kitų panašių projektų „Rambynas“ skiriasi siekiu sukurti lietuvišką atmosferą. Aplinkos lietuviškumas buvo ypač svarbus dipukams, t. y. XX a. 5-ajame dešimtmetyje nuo Sovietų režimo pabėgusiems žmonėms. 1982 m. dauguma jų buvo peržengę vidutinį amžių ir norėjo toliau senti kuo lietuviškesnėje atmosferoje.

Tiesa, dabar dauguma pastato gyventojų jau kitų tautybių, tačiau vis dar gausu ir lietuvių, be to, išlikę ir lietuviški aplinkos elementai.

Lietuviški simboliai prie „Rambyno“ įėjimo

Lietuviški simboliai prie „Rambyno“ įėjimo

Kredito kooperatyvas „Talka“

Gedimino stulpai puošia ir dar vieną Hamiltono pastatą, kuriame įsikūręs kredito kooperatyvas „Talka“ – viena iš daugelio lietuvių įsteigtų nacionalinių kredito unijų, kurių tikslas buvo padėti vieni kitiems sutaupyti pinigų ir prireikus teikti paskolas.

Hamiltono kredito kooperatyvas „Talka“

Hamiltono kredito kooperatyvas „Talka“

Šią bendrovę įsteigė lietuvis bankininkas Ernestas Lengnikas, pabėgęs nuo Sovietų okupacijos ir atvykęs į Kanadą, kai suprato, kad čia negaus panašaus darbo, kol nemokės angliškai. Tad jis ėmė ir įsteigė nuosavą banką, aptarnavusį lietuviakalbius. Viduje vis dar kabo jo portretas.

Tarp „Talkos“ darbuotojų ir dabar daug lietuvių, tačiau paslaugos jau teikiamos ir kitų tautybių žmonėms. Dabartinis jos pastatas iškilo 1983 metais.

E. Lengniko portretas „Talkos“ pastate

E. Lengniko portretas „Talkos“ pastate

Klubas „Giedraitis“

Tikras Hamiltono lietuvių užmiesčio klubas! 30 akrų (12 ha arba apie 400x200 m) žemės sklypas buvo įsigytas 1966 metais. Oficialiai klubas vienija žvejus bei medžiotojus, jame yra dvi šaudyklos. Tačiau čia vyksta ir renginiai bei šventės, dažniausiai vasaromis, nes sklypą supa gražus kraštovaizdis: laukai, miškai, ežeras su sala.

Klubo „Giedraitis“ vartai su Gedimino stulpais

Klubo „Giedraitis“ vartai su Gedimino stulpais

Šiam tikslui 1985 m. buvo pastatytas klubo pastatas, kuriame yra nedidelė rūsio salė ir erdvi salė pagrindiniame aukšte. Šioje salėje laikomi ir klubo sportiniai trofėjai.

Klubo „Giedraitis“ teritorija

Klubo „Giedraitis“ teritorija

7-ajame dešimtmetyje klubas buvo tikras Hamiltono lietuvių pasididžiavimas. Panašių klubų turėjo ir daug kitų Hamiltono etninių bendruomenių, tačiau retai kuriai priklausė nuosavas sklypas ar didelė šaudykla. Šios bendruomenės varžydavosi tarpusavyje etniniuose šaudymo čempionatuose.

Varžybų trofėjai klubo „Giedraitis“ patalpose

Varžybų trofėjai klubo „Giedraitis“ patalpose

Deja, XX a. 10-ajame dešimtmetyje Kanados valdžiai apribojus teisę turėti ginklą ir sugriežtinus šaudykloms taikomas taisykles, tokių klubų aukso laikai baigėsi. Dėl biurokratizmo vis mažiau žmonių rinkosi šaudymą kaip pramogą, be to, ši veikla prarado populiarumą jaunimo tarpe. Taigi 2019 m. klubui „Giedraitis“ priklausė vos apie 50 narių, nors geriausiais laikais jis vienijo daugiau nei 200.

“Klubo

Klubo „Giedraitis“ šaudykla

Kitos lietuviškos Hamiltono vietos

Seniau Hamiltone buvo ir Lietuvių namai. Jie įkurti 1956 m. lietuviams nupirkus kino teatrą. Pastatas tebestovi, bet nebėra lietuviškas: lietuvių tikslas buvo nuomoti patalpas ir pasistatyti geresnį pastatą, tačiau ~1979 m. suvokta, kad nepavyks, ir bendrovė likviduota. Pastatas yra King St. netoli sankryžos su Main St., fasade yra iškaltas užrašas "Deltonia Building".

Lietuviško paveldo vietų Hamiltone žemėlapis

Visos Hamiltono lietuviškos vietos yra tiksliai pažymėtos interkatyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Hamiltone žemėlapis

Tikslas - Amerika 2019 ekspedicijos į Hamiltoną dienoraštis

Lietuviškų vietų lavina: nuo kredito unijos iki senelių namų

Hamiltonas man buvo švelni paslaptis. Pažiūrėjus į žemėlapį jis atrodo it Toronto priemiestis. Nuo seno žinojau tik apie Hamiltono lietuvių bažnyčią ir kryžių šalia. Kunigas Aurelijus Kasparavičius, svarbus informacijos šaltinis apie Torontą, irgi nepasakė daugiau. O Hamiltono lietuvis klebonas Paulius Rudinskas buvo išvykęs.

Pamėginusį patyrinėti giliau mane it lavina užliejo papildomos lietuviškos Hamiltono vietos: jaunimo centras, „Talka“ kredito kooperatyvas, „Rambynas“ senelių namai. Na, galvojau, gal tik pavadinimas belikęs – bet štai pažiūriu „Google Street View“ ir matau: ir „Talkoje“, ir „Rambyne“ vien fasaduose didžiuliai Gedimino stulpai. O galutinį „smūgį“ pateikė hamiltoniečiai, su kuriais susirašinėjau: kokie 30 km nuo Hamiltono dar klesti didžiulis pulkininko Giedraičio klubas.

Laiką, numatytą programoje Hamiltonui, teko plėsti ir plėsti. Kunigas Kasparavičius siūlė tiesiog aplankyti 9 val. mišias, susitikti su parapijiečiais, ir grįžti į Torontą, Lietuvos kankinių parapiją (ten pristatymas būtų buvęs 11:30). Aš sutariau su Hamiltono parapijiete Aldona Stanaitiene susitikti 8 val. – kad pakalbėčiau, išgirsčiau daugiau. Netrukus supratau, kad ir to nepakaks: pristatymą Lietuvos kankinių šventovėje atidaviau Aistei, kuri ten po mišių išskubėjo su kunigu Nerijumi Šmerausku, o aš likau Hamiltone. Neužteko ir to: spėjau padaryti tik trumpą pristatymą ir privažiuoti su Aldona prie Rambyno.

Galvojau dar grįžti antradienį ryte pakeliui į Sent Katerinsą, bet supratau: vis tiek laiko pritruks. Kazimieras Deksnys, Kanados lietuvių bendruomenės pirmininkas, hamiltonietis, pakvietė atvažiuoti dar pirmadienį, pernakvoti pas jį – ir pažiūrėti Giedraičio klubą vakare, o „Talką“ – ryte.

Hamiltono lietuvių bažnyčios vitražai Facebook'ą nustebino patriotiškumu

Viskas pavyko kaip suplanuota ir nustebino. Hamiltono bažnyčia pribloškė lietuviškais vitražais, itin tautiniais: štai vienas su partizanu, kitas su vargo mokykla. Ji, sakė, ir atidaryta kasdien. O Giedraičio klubas nustebino didžiuliu 12 ha plotu, dviem šaudyklom. JAV tokių vietų nėra – lietuvių medžiotojų klubas, šaudymo konkursuose rungtyniaujantis su kitomis miesto tautybėmis (Deksnys pasidžiaugė ką tik laimėjęs lietuvių-latvių derbį).

O mūsų Facebook kanale „Gabalėliai Lietuvos“ Hamiltono lietuvių bažnyčia tapo tikra žvaigžde, ypač jos vitražas su Lietuvos kariu. Joks kitas lietuviškas objektas kol kas nesusilaukė tiek „like“. Tarp komentarų „kaip nuostabu!“ buvo ir „Gaila, kad apie šias vietas nežinojau, nors užaugau Hamiltone“. Tai mane visada stebina: atrodo, kaip gali būti lietuvis ir nežinoti apie lietuviškas vietas savo mieste? Bet informacija apie lietuviškas vietas dažniausiai sklisdavo „iš lūpų į lūpas“ bendruomenės viduje. Ir jeigu šeima gyveno „atsitraukusi“ nuo lietuvių bendruomenės ir veiklos, tai vaikai nieko net ir nesužinodavo.

Dabar kiti laikai – yra internetas, ir mūsų „Tikslas – Amerika“ bei „Gabalėliai Lietuvos“ projektai daro visas lietuviškas vietas ir paveldą pasiekiamas ne tik visiems to miesto gyventojams, lietuviakalbiams ir anglakalbiams, bet ir visam pasauliui.

Dilema: lietuvybė vien lietuviškai ar ir angliškai?

To reikia. Hamiltono Jaunimo centre, deja, dabar jaunimo nematyti, nors jaunas kunigas iš Lietuvos Paulius Rudinskas stengiasi. „Kur jaunimas?“ – klausiau. „Nebekalba lietuviškai“ – sakė Aldona Stanaitienė – „Buvo mišrios šeimos, eina į kitas bažnyčias“. „Ar bandėte daryti angliškas mišias?“ – klausiau. „Pavėlavome. Tuo metu jaunimas jau buvo susiradęs kitas parapijas“.

Kiek matau, tradiciškai stipriose lietuvių bendruomenėse dažnai kyla tokia dilema. Viena vertus, labai norisi išlaikyti kiek įmanoma daugiau lietuvybės: pavyzdžiui, viską daryti vien lietuvių kalba. Kita vertus, tai kartais veda į sunykimą, nes lietuviškoje veikloje pasilieka tik tie, kas arba gimę Lietuvoje, arba lietuvių šeimose greitai po imigracijos (t.y. apie 1950-1960 m.). Ir bendruomenės pamažu išmiršta. Tada jau visas lietuviškas paveldas – bažnyčios, paminklai, klubai – pakimba ant plauko. Ypač mažesniuose miestuose, kurie, priešingai nei Torontas, nesulaukia naujų imigrantų (bet ir Toronte jų ne stebuklai – šiais laikais lietuviai daugiausiai emigruoja į Vakarų Europą, ir į visą Kanadą kasmet teimigruoja iki 100).

Čia būtina rasti aukso vidurį. Ir tikiu, kad niekada, kol lietuviškas paveldas dar egzistuoja, nėra vėlu stengtis. Kanadoje, kaip ir JAV, populiaru ieškoti šaknų, ir galima rasti būdų įtraukti į lietuvišką veiklą ne tik tuos, kurie toms organizacijoms pašventė gyvenimus, bet ir savo kilmę naujai atrandančius, savo vaikų ir anūkų kartą. Kad tai jai įdomu, aš matau stebėdamas savo „Facebook“ paskyras: didelė dalis reakcijų, komentarų ten ne iš tų, kurie visą gyvenimą saugojo lietuvybę, bet tų, kurie labai džiaugiasi sužinoję, kad tokios lietuviškos vietos, pasirodo, yra arti jų namų.

Tiesiog, pastarųjų žmonių gerokai daugiau. Per Kanados gyventojų surašymą 46000 prisistatė kaip lietuvių kilmės – daugeliui jų, matyt, ta kilmė bent kažkiek svarbi, nes juk galėjo prisistatyti tik kaip kanadiečiai. Tuo tarpu gimtoji kalba lietuvių yra tik 7000 ir daugelis jų vyresni.

Deja, liūdna tiesa: jei lietuviškos institucijos, lietuviškas paveldas liks tik lietuviakalbių rankose, dauguma jo gali sunykti. O tada dar po keliolikos metų jau išvis niekas mieste lietuvių nebeprisimins: jie liks tik knygose. Mano nuomone, būtina įtraukti visus, kam bent kiek svarbi lietuvybė. Tada paveldas išliks ir, net jei neskambės lietuvių kalba, bus lietuviškas maistas, menas, šokiai, susidomėjimas Lietuva ir jos istorija.

O, jei išliks paveldas, organizacijos, tai lietuvių kalba, beje, gali net atgimti: taip atsitiko Beriso mieste Argentinoje, kurį lankėme 2019 m. balandį. Tenykštis lietuvių klubas įsteigtas 1909 metais. Daugelis lietuvių atvyko ~1930 metus. Tie imigrantai kalbėjo lietuviškai, jų vaikai ir anūkai – gerokai mažiau, klubas perėjo prie ispanų kalbos. O štai dabartiniai 20-40 metų amžiaus jų palikuonys lietuviškai kalba puikiai! Lietuviškai mokytis tarp jaunų klubo narių tapo madinga, nors tėvai jų ir neišmokė! Aišku, viso to nebūtų, jei nebūtų išlikę lietuvių klubo, į kurio veiklą tas jaunimas būtų galėjęs įsitraukti.

Augustinas Žemaitis, 2019 09 22, 2019 09 24

Kredito unijos "Talka" darbuotoja duoda interviu priešais įkūrėjo portretą

Kredito unijos "Talka" darbuotoja duoda interviu priešais įkūrėjo portretą

Kartu su Kazimieru Deksniu vaikštome po Giedraičio klubą

Kartu su Kazimieru Deksniu vaikštome po Giedraičio klubą

Kazimiero Deksnio interviu Giedraičio klube

Kazimiero Deksnio interviu Giedraičio klube

Vitražai Hamiltono lietuvių bažnyčioje

Vitražai Hamiltono lietuvių bažnyčioje

Click to learn more about Lithuania: Kanada, Ontarijas Leave a comment
Comments (0) Trackbacks (0)

No comments yet.


Leave a comment

No trackbacks yet.