Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Čikaga (Ilinojus, JAV)

Čikagos aglomeracija - maždaug 80 000 lietuvių namai ir gerą šimtmetį pats svarbiausias lietuvybės centras už Lietuvos ribų. XIX a. pabaigoje ir iki XX a. 4 dešimtmečio Čikagoje gyveno daugiau lietuvių nei bet kuriame Lietuvos mieste (Lietuvoje tuo metu dauguma lietuvių gyveno kaimuose, o miestuose gyveno kitataučiai – žydai, lenkai, vokiečiai). Lietuvių skaičius Čikagoje XX a. pirmajame dešimtmetyje buvo 14 000, o XX a. trečiajame dešimtmetyje - jau net 80 000.

Dalis lietuvių, prakutusių Čikagoje, grįžo į Europą, kiti liko ir savo šeimas kūrė ten. Buvo pastatytos didingos lietuvių bažnyčios, mokyklos, vienuolynai, muziejai, klubai ir kitos institucijos. Lietuvybės centras pamažu judėjo – XX a. pr. iš Bridžporto ir Skerdyklų rajono (Back of the Yards), XX a. vid. į Market Parką (Marquette Park). Po to, kai Market Parke ėmė dominuoti juodaodžiai, Čikagoje nebeliko lietuvių rajonų, bendruomenės centras įsikūrė Lemonte.

Lietuviško rajono centras su bažnyčia, mokykla, vienuolynu Skerdyklų rajone

Lietuviško rajono centras su bažnyčia, mokykla, vienuolynu Skerdyklų rajone (Back of the Yards)

Svarbiausios lietuviškos lankytinos vietos Čikagoje yra šios:
1.Įspūdingiausios lietuviškos bažnyčios - Šv. Kryžiaus (žr. "Skerdyklų rajonas") ir Švč. Mergelės Marijos gimimo (žr. "Market Parkas", taip pat Šv. Antano (žr. "Siseras") ir Nekaltojo prasidėjimo (žr. "Braiton Parkas").
2. Svarbiausi lietuviški muziejais ir kultūros centrai – Pasaulio lietuvių centras (žr. "Lemontas"), Balzeko muziejus (žr. „Vestlonas“ („West Lawn“), Lietuvių jaunimo centras („Geidž Parkas“).
3.Lietuviškos kapinės – Šv. Kazimiero kapinės (vietinių vadinamos ir Kazimierinėmis) ir Tautinės kapinės (žr. "Lietuviškos kapinės").
4.Lietuviški paminklai – Lemonto kryžių kalnas (žr. "Lemontas"), paminklas Dariui ir Girėnui (žr. "Market Parkas").
5.Kitos dėmesio vertos vietos – Šv. Kazimiero moterų vienuolynas, gatvė „Lithuania Plaza“ (abu žr. "Market Parkas").

Lietuvių jaunimo centras, po kurio stogu – gausybė muziejų, archyvų, paminklų

Lietuvių jaunimo centras, kuriame – gausybė lietuviškų muziejų, archyvų, paminklų

Deja, Ilinojuje jaučiamas lietuvybės saulėlydis. XX a. pab. keletas lietuviškų bažnyčių nugriautos arba lietuviškų Mišių šventimas jose nutrauktas. Vyresnieji lietuviai („antrabangiai“) pamažu išeina amžinybėn, o toli gražu ne visi „trečiabangiai“ ar jų vaikai susidomėję lietuvybės tęstinumu.

Skerdyklų rajonas ir pati įspūdingiausia lietuviška bažnyčia JAV

Pati įspūdingiausia Čikagos lietuvių bažnyčia - neobarokinė Šv. Kryžiaus, esanti Skerdyklų rajone (Back of the Yards). Ji įtraukta ir į bendras knygas apie Čikagos architektūrą.

Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia Čikagoje (Back of the Yards)

Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia Čikagoje (Back of the Yards)

Bažnyčia statyta lietuvių skerdyklų darbininkų - aplinkiniame rajone jų gyveno itin daug. Daugėjant atvykėlių iš Lotynų Amerikos 8-ajame dešimtmetyje bažnyčia tapo nebelietuviška, lietuviškos Mišios panaikintos apie 2005 m. Vis dar likęs kertinis akmuo su užrašu "Lietuvių Rymo katalikų bažnyčia", frontone galima rasti Gediminaičių stulpus.

”Šv.

Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčios frontonas Čikagos skerdyklų rajone, matyti Gediminaičių stulpai

Bažnyčios vidus taip pat labai įspūdingas, pranokstantis daugelį katedrų ir bažnyčių tiek Čikagoje, tiek pačioje Lietuvoje. Viduje – ir Šiaulių kryžių kalnas, ir Vilniaus Aušros Vartai, Mindaugo karūnavimas. Ant nuostabių vitražų - lietuvių rėmėjų pavardės. Deja, bažnyčia atvira tik sekmadieniais mišių (ir tik ispaniškų) metu.

Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčios Čikagoje vidus

Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčios Čikagoje vidus

Vitražai Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčioje Čikagoje

Vitražai Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčioje Čikagoje

Kryžių kalno paveikslas Šv. Kryžiaus bažnyčioje Čikagoje

Kryžių kalno paveikslas Šv. Kryžiaus bažnyčioje Čikagoje

Bažnyčios projekto autorius - čekas Joseph Molitor (tuo metu JAV nebuvo tokio lygio architektų lietuvių). XX a. 6 dešimtetyje bažnyčią smarkiai sulietuvino Adolfas Valeška, įkurdinęs čia lietuviškus paveikslus ir dekorą. Tos pačios renovacijos metu net grindys padabintos lietuviškais motyvais.

Greta bažnyčios stovi lietuvių vienuolynas, padabintas tradiciniu lietuvišku kryžiumi–saule ir lietuviška mozaika (autorius – Valeška, architektas – Kova-Kovalskis).

Šv. Kryžiaus lietuvių veinuolynas

Šv. Kryžiaus lietuvių vienuolynas

Lietuvių, vargusių skerdyklose, gyvenimai smulkiai aprašyti grožiniame romane „Džiunglės“ (autorius Upton Sinclair). Ši knyga ir toliau išlieka labai svarbi Čikagos ir JAV literatūros istorijai. Būtent šios skerdyklos iš esmės pakeitė viso pasaulio suvokimą apie mėsą. Pirmąkart gyvuliai apskritai imti skersti vienoje vietoje, tarsi kokiame skerdimo miestelyje, o jų mėsa paskui pardavinėta net šimtus kilometrų nutolusiose vietovėse – Niujorke, Bostone... Iki Čikagos skerdyklų atsiradimo „nusipirkti mėsos“ reikšdavo „apsilankyti pas vietinį skerdiką“, o paskui skerdyklos pradėjo veikti kaip pramonė, pritraukė tūkstančius darbininkų imigrantų. Ir vienu metu negu lietuvių daugiau jose dirbo tik lenkų.

Žymiosios Čikagos “Union Stockyards” skerdyklos uždarytos 1971 m. ir praktiškai nugriautos. Telikę tik keli pastatai, tokie kaip paradiniai skerdyklų vartai (W Exchange gatvė). Šalia vartų yra atminimo lenta su skerdyklų istorija. Paminėtas ir „Džiunglių“ romanas. Lentoje rašoma ir tai, kad čia didžiulę dalį darbininkų sudarė būtent lietuviai.

Paradiniai skerdyklų vartai Čikagoje

Paradiniai skerdyklų vartai Čikagoje

2021 m. Čikagoje įkurtas nedidelis Skerdyklų muziejus (Packinghouse Museum). Jis veikia istorinėje skerdykloje, tačiau ne "Union Stockyards", bet vienoje iš gretimų mažesnių "nepriklauosmų" skerdyklų, kurios irgi užsidarė. Dabar ta skerdykla konvertuota į kitus verslus, o dalyje patalpų įkurtas muziejus. Jame ir nemažai informacijos apie skerdyklose dirbusius lietuvius (ypač "Džiunglių" dėka).

Bridžportas – pirmasis lietuvių rajonas Čikagoje

Čikagos Bridžporto rajonas kiekvieną iš tolo pasitikdavo milžinišku didžiuliu 1902 m. neogotikiniu Šv. Jurgio bažnyčios bokštu . Tai būta seniausios Čikagoje lietuvių parapijos ir seniausios lietuvių parapijos apskritai į vakarus nuo Apalačų kalnų. Deja, vyskupo sprendimu banyčia 1990 m. nugriauta. Dabar ten – tuščias žemės plotas, o bažnyčioje buvę meno dirbiniai ir baldai padovanoti Lietuvoje po nepriklausomybės statytoms bažnyčioms. Pradėjus gęsti JAV lietuvių paveldui, šie daiktai simboliškai grįžo į Lietuvą.

Bridžporto Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia (nugriauta; kairėje ir centre), parapijos mokykla (viršuje dešinėje) ir zakristija (apačioje dešinėje).

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčios vieta Bridžporte

Šv. Jurgio lietuvių bažnyčios vieta Bridžporte

Netoliese – anksčiau čia gyvavusi 3 aukštų Šv. Jurgio parapijos mokykla (1908 m.), 1916 m. Amerikos lietuvių almanache įvardyta kaip geriausia JAV lietuvių mokykla. Dabar ten – nebelietuviška Philip Armor mokykla (tačiau lietuviškas pavadinimas "MOKYKLA ŠV. JURGIO K." tebėra iškaltas fasade). 1916 m. joje mokėsi 450 mokinių, o jos salėje buvo 1500 vietų (tuo metu parapija buvo viena turtingiausių JAV lietuvių parapijų).

Šv. Jurgio lietuvių mokykla Bridžporte

Šv. Jurgio lietuvių mokykla Bridžporte

Šv. Jurgio lietuvių mokykla Bridžporte

Šv. Jurgio lietuvių mokykla Bridžporte

Bridžporte 1925 m. patatyta ir didelė Lietuvių auditorija (3133 So. Halsted gatvė), dabinta Vyčiu. Ji buvo Čikagos lietuviškų veiklų širdis. Deja, ji nugriauta pačioje XX a. pab., kai lietuviai paliko rajoną. 1000 vietų lietuviškas teatras Milda (įkurtas 1914 m.), vienu metu priklausęs lietuviams komunistams, irgi nugriautas panašiu metu (dabar jo vietoje – policijos pastatas). Kitas teatras – tiksliau, kino teatras "Ramova" – įkurtas 1929 m., vis dar stovi. NUo 1986 m. jis buvo apleistas, bet 2021 m. prasidėjo rekonstrukcijos darbai: bus restoranas, alaus darykla ir vieta koncertams. Didinga senovinė iškaba su lietuvišku žodžiu "Ramova" puošia visą S Halsted gatvę (pats ženklas siekia 1944 m.), ir visiems primena tuos laikus, kai dauguma čia kalbėjo lietuviškai.

Ramovos kino teatras Bridžporte

Ramovos kino teatras Bridžporte

Viena Bridžporto gatvių nuo pat XX a. 4 dešimtmečio ir toliau vadinama Lituanica gatve. Tuo metu legendiniai lietuviai pilotai S. Darius ir S. Girėnas pakilo savo liūdnai pasibaigusiam skrydžiui ir tapo amžinais kankiniais - 1933 m. jų lėktuvas sudužo perskridęs Atlantą, dabartinės Lenkijos teritorijoje, telikus vos keletui šimtų kilometrų iki Kauno. Steponas Darius ir Stasys Girėnas buvo oro pašto pradininkai ir jų skrydis tais laikais buvo antras pagal trukmę visame pasaulyje (6 411 km.), bet Amerikos lietuviams nemažiau imponavo ir tai, kad tai buvo pirmieji "savi" didbyriai.

Lituanica gatvė

Lituanica gatvė

Vakarinė Bridžporto rajono riba - Morgan gatvė, už kurios jau gyveno lenkai.

Atminimo lentos pilotams Dariui ir Girėnui skirtinguose Čikagos oro uostuose

Pilotai Darius ir Girėnas, žuvę garsindami Lietuvos vardą skrydžiu per Atlantą, yra vienos gerbiamiausių JAV lietuvių tarpe asmenybių. 1993 m. jiems buvo atidengta atminimo lenta Midvėjaus oro uoste, pačiame praeities ir dabarties lietuviškų rajonų centre - tame oro uoste jiedu savo lėktuvą pakrikštijo "Lituanica". 2008 m. ši lenta didžiulių vietos lietuvių pastangų dėka sugrąžinta į vietą. Lenta yra terminalo dalies A pradžioje, kairėje pusėje - kadangi tai išvykimo zona "anapus saugumo patikros", ten gali patekti tik turintieji skrydžio bilietus.

Atminimo lenta Dariui ir Girėnui Midvėjaus oro uoste

Atminimo lenta Dariui ir Girėnui Midvėjaus oro uoste

2013 m. (švenčiant 75-ąsias Dariaus ir Girėno skrydžio metines) atidengta ir dar viena memorialinė lenta, - Palvokio (dabar Čikagos Executive) oro uoste . Darius ir Girėnas lemtingam skrydžiui iš ten nekilo (jie kilo iš Niujorko), tačiau būtent šiame oro „Lituanica“. Polvokio oro uosto ženklelį dažnai galima pamatyti su Dariumi ir Girėnų susijusiuose renginiuose, jis taip pat buvo pavaizduotas ir ant 10 litų banknoto. Lenta pakabinta prieangyje, vos įėjus į oro uostą (ant pastato užrašyta „Signature“).

Atminimo lenta Dariui ir Girėnui Polvokio oro uoste

Atminimo lenta Dariui ir Girėnui Polvokio oro uoste

Market Parkas (Marquette Park) – didžiausias lietuvių rajonas už Lietuvos ribų

Čikagoje lietuvių rajonų - ne vienas, bet kai kas be papildomų paaiškinimų pasako "Čikagos lietuvių rajonas", paprastai jis turi omenyje būtent Market Parką Marquette Park. XX a. 6 – 8 dešimtmečiuose tai buvo didžiausias lietuviškas rajonas už Lietuvs ribų, ir daugelis dabar žymių JAV lietuvių savo vaikystę praleido būtent čia. Tuo metu prie pirmosios bangos (prieškario) emigrantų jungėsi "antrabangiai", pasitraukę iš sovietų okupuotos Lietuvos. Daugelis jų buvo inteligentai; jie sukūrė gražią ir turtingą bendruomenę, besispietusią apie Lithuania Plaza gatvę. Per patį pakilimą Market Parke gyveno 30 000 lietuvių (iš 45 000 rajone gyvenusių žmonių) - taigi, Market parkas buvo tarsi Marijampolės dydžiu lietuviškas miestas viduryje Čikagos.

Lithuanian Plaza“ gatvės pavadinimas

„Lithuanian Plaza“ gatvės pavadinimas

Virš Market Parko kyla Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčios didingi bokštai. Bažnyčia statyta milžiniška tarsi prieškariu, tačiau architektūra gerokai santūresnė - išskyrus tautines detales, kurių tiek, kad toks architektūros stilius vadinamas "Moderniu tautiniu". Savo laiku sulaukęs ir kritikos, šis architekto Jono Muloko ir interjerą kūrusio Vytauto Kazimiero Jonyno bendras darbas padarė didelę įtaką tolimesnei lietuviškų bažnyčių JAV raidai. Bažnyčioje viskas pulsuoja prarastos Tėvynės ilgesiu. Čia tebešvenčiamos lietuviškos Mišios.

Švč. Mergelės Marijos gimimo lietuviška bažnyčia

Švč. Mergelės Marijos gimimo lietuviška bažnyčia

Lauke prie bažnyčios nuolat plazda trispalvė. Bažnyčios šonines sienas puošia dvi istorinės mozaikos – „Mindaugo karūnavimas“ ir „Šv. Kazimiero stebuklas prie Dauguvos upės“ (autoriai - Adolfas Valeška, Dalia Juknevičiūtė). Šiose temose patriotizmas ir Tėvynė ne mažiau svarbi, nei religija – Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos karalius, pripažintas Vakarų (nes buvo pirmasis valdovas katalikas), o Šv. Kazimiero stebukle Kazimieras pasirodo kaip jaunas karys, 1518 m. parodantis lietuvių kariuomenei kur bristi per Dauguvą bei taip nugalėti rusus. Abi šios temos – Lietuvos valstybingumo gili istorija ir kova su rusais – buvo itin svarbios Amerikos lietuviams XX a. viduryje, kai Lietuvą buvo okupavę sovietai.

Šv. Kazimiero stebuklo mozaika ant bažnyčios

Šv. Kazimiero stebuklo mozaika ant bažnyčios

Mindaugo karūnavimo mozaika ant bažnyčios

Mindaugo karūnavimo mozaika ant bažnyčios

Virš įėjimo – bareljefai, įkūniją Lietuvos Marijos kulto vietas (Vilnius, Žemaičių Kalavarija, Pažaislis). Dailūs vitražai taip pat atkartoja šią temą, kiekvienas talpinantis po Mariją ir atvaizduojantis Lietuvos bažnyčias (galima rasti ir tų, kurios uždarytos Sovietų). Kai kuriuose vitražuose – net ir su religija nesusijusios vietos, pvz. Trakų pilis, bei patriotinė simbolika – Vytis, Gediminaičių stulpai. Daugelį vitražų sukūrė V. K. Jonynas, o likusius - kitas labai garsus kūrėjas Kazys Varnelis.

Marijos kultas lietuvių Šv. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje

Marijos kultas lietuvių Šv. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje

Taip pat įdomios ir dvi sienos bažnyčios viduje, viena kurių tapyta vienuolės kazimierietės Mercedes Mickevičiūtės iš gretimo lietuvių vienuolyno ir skirta Šiluvos Marijai – anksčiausiam bažnyčios pripažintam Marijos apsireiškimui Europoje. Kitos freskos autorius - garsus JAV lietuvių tapytojas Kazimieras Žoromskis. Apie bažnyčios meninę reikšmę ir svarbą daug pasako tai, kad net trims iš ją kūrusių dailininkų Lietuvoje įkurti muziejai (K. Varneliui, K. Žoromskiui ir V. K. Jonynui).

Tarp kitų Market Parko žinomiausių lietuviškų vietų - didžiulis Dariaus ir Girėno memorialas. Jo atidarymo metu 1935 m. čia susirinko 60 000 žmonių, apie 100 ten kasmet sugrįžta atšvęsti skrydžio metines. Beje, Steponas Darius, didelis sporto entuziastas, taip pat pasižymėjo tuo, kad vienas pirmųjų Lietuvoje parašė knygą apie krepšinį (1922 m.), ir dėjo daug pastangų jam tapti Lietuvos nacionaline sporto šaka.

Memorialas Dariui ir Girėnui Market Parke

Memorialas Dariui ir Girėnui Market Parke

Memorialas Dariui ir Girėnui Market Parke

Memorialas Dariui ir Girėnui Market Parke

Pačiame Market Parko rajone šiuo metu daugumą sudaro juodaodžiai, pradėję čia kraustytis XX a. 7 – 8 dešimtmečiuose ir taip pakeisdami senbuvius lietuvius. Juodaodžiamsšis rajonas didelės istorinės reikšmės neturėjo, tačiau jis tapo judėjimo už segregacijos panaikinimą Čikagoje taikiniu. 1966 m. pačiame Market Parke daug juodaodžių pasistatė palapines. Nusikalstamumo lygis pakilo, dėl to nukrito nekilnojamojo turto kainos, prasidėjo rimti nesutarimai tarp senbuvių lietuvių ir naujai atsikėlusių juodaodžių. Abi pusės turėjo savų palaikytojų, laikiusių, kad kovoja „rasių karą“ - jie net specialiai atvykdavo iš kitų rajonų į "kovą". Priešingai nei kitiems baltiesiems, lietuviams tai apskritai buvo mūšis dėl išlikimo – jie suprato, kad praradęšį rajoną nebeturės jokios vietos visose JAV, kur kiekvienas gali kalbėti lietuviškai ir būti suprastas. Juodaodžiams, tuo tarpu tai buvo tiesiog "baltas rajonas" ir todėl savotiškas segregacijos simbolis - jiems nebuvo skirtumo, kad ten gyvenę baltaodžiai buvo lietuviai, atsikėlę į JAV po vergovės panaikinimo ir nebuvę vergvaldžiais, o priešingai - tuo metu, kol JAV vyravo juodaodžių vergovė, patys kentę panašią savo esme baudžiavą.

Ilgainiui lietuviai karą pralaimėjo ir ėmė trauktis į priemiečius, pigiai išparduoti savo Market Parke turėtą turtą. Kito lietuviško rajono Čikagoje jie niekad nebesukūrė ir tai buvo didis smūgis ietuvių kultūrai ir istorijai. Vis tik negalima ir teigti, jog šį karą laimėjo juodųjų teisių aktyvistai – segregacija Čikagoje neišnyko, baltaodžiai ir juodaodžiai nepradėjo gyventi tuose paiuose rajonuose. Tiesiog segregacijos fronto linija buvo pastumta šiauriau nei anksčiau, o Market Parkas virto juodaodžių getu. Nepaisant to 2016 m. Market Parke iškilo memorialas Martinui Liuteriui Kingui , kur pristatyta tik juodaodžių istorijos versija. Siekiant įvardyti multikultūrinę rajono istoriją ant memorialo kolonų įvairiomis kalbomis įrašytas žodis „namai“ (viršuje – ir lietuvių kalba), tačiau paminklo aprašuose lietuviai neminimi, minimi tik juodaodžiai.

Memorialas Martinui Liuteriui Kingui Market Parke

Memorialas Martinui Liuteriui Kingui Market Parke

Kai kurie Market Parko pastatai dabar apleisti, tačiau Lithuanian Plaza gatvėje, taip pavadintoje 1970 m., vis dar galima pamatyti Lietuvos trispalvę, Vytį, išlikusius kai kurių lietuviškų verslų pavadinimus: "Antano kampas", "Gintaras Club" (tai - „Gintaro klubas“ apdainuotas Vytauto Kernagio dainoje „Gastrolės Amerikoj“), "Lithuanian Plaza kepykla", "Plaza Pub" (abiejų pastarųjų fasaduose - lietuviškos detalės).

Plaza klubo ženklas

Plaza Pub smuklės ženklas

Lietuvai atgavus nepriklausomybę Market Parko lietuvybę kiek atnaujino nauji iš Lietuvos atvykusių emigrantai, nes čia buvo galima pigiai įsikurti, be to, atvykėliai neturėjo jokios išankstinės nuomonės apie rajone dominuojančius juodaodžius. Vis tik ilgainiui įsitikinę, kad rajone nesaugu, dauguma jų, užsidirbę pinigų, išsikraustė, paskutiniai lietuviški restoranai užsidarė XXI a. pradžioje. O ir tie keli resoranai jau buvo tik kadaise didžiulės lietuvių bendruomenės šešėlis…

Didelė dalis lietuviškų institucijų buvo įsikūrusios stačiakampyje, ribojamame 63rd st., 73rd st., Western Avenue, ir California Avenue.

Antano kampas Lithuanian Plaza

Antano kampas – vieta, atidaryta į JAV po Nepriklausomybės atkūrimo atvykusio lietuvio. Dabar nebeveikia.

Market Parke stūkso ir didžiulis Šv. Kazimiero lietuvių vienuolynas (pirmas pastatas pastatytas 1909 m., rekonstruotas 1982 m.), kuris ir toliau palaiko ryšius su Lietuva. Pirmame aukšte – nedidukas, bet jaukus Šv. Kazimiero seserų muziejus, kuriame pasakojama iš Ramygalos į JAV atvykusios ir moterų vienuolyną įkūrusios Marijos Kaupaitės (Kaupas, 1880-1940) istorija. Patekti į muziejų galima darbo metu paskambinus į duris.

Šv. Kazimiero seserų vienuolynas

Šv. Kazimiero seserų vienuolynas

Šv. Kazimiero seserų muziejėlis

Šv. Kazimiero seserų muziejėlis

XX a. pradžioje Šv. Kazimiero seserys prižiūrėjo lietuviškas parapijų mokyklas, ligonines, senelių namus visose JAV. Ilgainiui, plečiantis socialiniam draudimui, daugelį jų pareigų perėmė valstybė, tad vienuolių paslaugų reikalingumas sumažėjo, sumažėjo ir jų vienuolynas (nuo 600 seselių XX a. viduryje iki 59 2018 m., jauniausiajai – 65 m.). Nutrūko dešimtmečius vyravusi tradicija, kad dalis lietuvių mergaičių, mokomos, gydomos lietuvių vienuolių, ir pačios nutardavo stoti į vienuolyną.

Gretima Mergelės Marijos gimimo lietuviška mokykla (išlikęs lietuviškas kertinis akmuo) ir Šv. Kryžiaus ligoninė (kabo lietuviškas užrašas su 1928 m. data), kadaise įkurti seselių, dabar naudojami nebe lietuvių. Savo gyvavimo pradžioje daugelis jų darbuotojų ir klientų buvo Market Parko lietuviai

Pats didžiulis vienuolynas taip pat dabar daugiausiai naudojamas kitiems katalikiškams užsiėmimams, labdarai, ir tik dalyje jo dar gyvena keletas seserų.

Švč. Mergelės Marijos gimimo lietuviška mokykla

Švč. Mergelės Marijos gimimo lietuviška mokykla

Šv. Kryžiaus ligoninė Market Parke

Šv. Kryžiaus ligoninė Market Parke

Viena įspūdingiausių vietų vienuolyne - neobarokinė koplyčia, kur kasdien vyksta pamaldos. Prie įėjimo sarkofage guli pati Marija Kaupas. Seserų siekia, kad Vatikanas Mariją Kaupas pripažintų šventąja. Jei tai pavyktų, jos relikvijos, gali būti, būtų išsiuntinėtos bažnyčioms po visą pasaulį.

Vienuolyno vitražai taip pat išpuošti lietuviškais motyvais. Jie sukurti XX a. trečiajame dešimtmetyje.

Šv. Kazimiero vienuolyno seserų koplyčia

Šv. Kazimiero vienuolyno seserų koplyčia

Marijos Kaupas sarkofagas Šv. Kazimiero seserų vienuolyne

Marijos Kaupas sarkofagas Šv. Kazimiero seserų vienuolyne

Lauke prie vienuolyno stūkso lietuviški paminklai. Didžiausias jų – kunigo Antano Staniukyno statula (1865-1918) su užrašu "Jis mirė, bet jo darbai gyvena"; jis padėjo Marijai Kaupas įkurti seselių vienuolyną. Kieme – 1957 m. pastatytas paminklas Šv. Kazimierui . Gretima gatvė pavadinta " Marijos Kaupas garbės keliu " (Čiakgoje gatvės turi po du pavadinimus: pagrindinį ir garbės; garbės pavadinimas paprastai skiriamas toms gatvių atkarpoms, kurios itin susijusios su konkrečiu žmogumi). Vienuolyno kieme yra ir dar viena lietuviškai užrašyta Šv. Kazimiero skulptūra.

Kunigo Staniukyno skulptūra prie vienuolyno

Kunigo Staniukyno skulptūra prie vienuolyno

Šv. Kazimiero skulptūra prie Šv. Kazimiero seserų vienuolyno

Šv. Kazimiero skultūra prie Šv. Kazimiero seserų vienuolyno

Dar viena gyva lietuviška vieta rajone - Seklyčia. Tiesa, šis dviaukštis pastatas primena savo paties šešėlį. Seniau tai buvo pagrindinis štabas, iš kur JAV lietuviai organizavo pagalbą Lietuvai. 1990-1991 m., kai Lietuva kovojo dėl nepriklauosmybės, JAV lietuviai iš čia informuodavo JAV žiniasklaidą apie tai, kas ten vyksta. Kai Lietuva iškovojo laisvę bet buvo neturtinga, iš čia organizuotos JAV lietuivų paramos Lietuvos našlaičiams, sergančių vaikų gabenimo į JAV nemokamam gydymui, pagalbos nusenusiems partizanams kampanijos. Lietuvai praturtėjus, labdara apnyko. Iki 2011 m. "Seklyčioje" veikė ir lietuvių restoranas, bet tuomet jis užvėrė duris, o jo buvusioje salėje kas savaitę tik vyksta senų rajono lietuvių susitikimai. Iškabos "Seklyčia" irgi nebeliko.

Seklyčia building

Seklyčia building

Vestlono lietuviškos įstaigos – Balžeko muziejus ir „Draugo“ redakcija

Vetslono rajonas (į vakarus nuo Market Parko) glaudžia dvi iš svarbiausių Čikagos lietuviškų įstaigų. Balzeko lietuivų kultūros muziejus įkurtas 1966 m. ir yra didžiausia tokio pobūdžio institucija už Lietuvos ribų. Nuo 1986 m. jos adresas – South Pulaski Rd. 6500.

Balzeko lietuviškasis muziejus Čikagoje

Balzeko lietuvių muziejus Čikagoje

Bazleko lietuvių muziejaus Čikagoje eksponatai

Balzeko lietuvių muziejaus Čikagoje eksponatai

Muziejus trijų aukštų – pirmame yra bendra ekspozicija apie Lietuvą, antrame vyksta renginiai, trečiame – laikinos parodos. Pirmo aukšto nuolatinėje ekspozicijoje – daug Lietuvos kultūros ir istorijos eksponatų, tarp jų – ir kaip JAV lietuviai kūrėsi Amerikoje, kaip jie prisidėjo, kad Lietuva taptų laisva 1918 m., kad baigtųsi sovietinė jos okupacija (1940-1990).

Balzeko lietuvių muziejaus Čikagoje eksponatai

Balzeko lietuvių muziejaus Čikagoje eksponatai

Paveikslas Balzeko muziejuje – moteris, nešanti Vilniaus Gedimino bokštą

Kazio Šimonio paveikslas Balzeko muziejuje – moteris, nešanti Gedimino bokštą

Muziejaus įkūrėjas – Stanley Balzekas, prieškario imigrantų iš Lietuvos sūnus. Jo siekis - sukurti tiltą tarp amerikiečių ir lietuvių, lietuvius priartinti prie amerikiečių bendruomenės. Pats Balzekas, verslininkas ir kolekcionierius, surinko daug reikšmingų eksponatų ir sugebėjo pasiekti, kad Lietuva (ir muziejus) sudomintų daugiau žmonių, ypač apie 1990 m., kai Lietuva dar tik atkūrinėjo nepriklausomybę. Balzeko muziejus taip pat padeda puoselėti ryšį su Lietuva, lietuvių kilmės asmenims kasmet organizuoja ekskursijas į Lietuvą. Greta esanti Pulaski gatvės atkarpa jo garbei net pavadinta Stanley Balzekas keliu.

Balzeko lietuviškasis muziejus Čikagoje

Balzeko lietuviškasis muziejus Čikagoje ir užrašas „Stanley Balzekas kelias“

Visai netoli nuo muziejaus - "Draugas" redakcija. Tai ilgiausiai be perstojo leidžiamas lietuviškas laikraštis (pirmas numeris išleistas 1909 m.). Jis orientuotas į JAV lietuvius. Iki 2011 m. buvo dienraštis, dabar leidžiamas triskart per savaitę. Jo tiražas taip pat sumažėjęs – nuo 7000 egzempliorių XX a. 7 dešimtmetyje iki 2000 2018 m. 60% jo skaitytojų gyvena Čikagoje, tačiau jis skaitomas visose JAV. „Draugas“ leidykla taip pat leidžia anglišką kasmėnesinį lakraštį "Draugas News", parduoda savo spausdintas lietuviškas knygas. Spaustuvė erdvi, dar mena tuos laikus, kai vienam laikraščiui išspausdinti būdavo reikalingas nemažas žmonių būrys. Kompiuteriai šį darbą palengvino ir dabar erdvė atrodo potuštė, tačiau persmelkta pokario lietuvybės dvasios.

Draugo spaustuvė

Draugo leidykla

Draugo spaustuvė (naujas numeris siunčiamas prenumeratoriams)

Draugo leidykla (naujas numeris siunčiamas prenumeratoriams)

„Draugą“ įkūrė vienuoliai marijonai, gyvenę Marijonų vienuolyne visiškai šalia ir dirbę laikraščiui veltui. Jono Kovos-Kovalskio projektuotas vienuolynas priskirtingas moderniajam lietuviškam architektūros stiliui, būdingam svarbiausiems pokario JAV lietuvių pastatams - net bokštas primena (koplytstulpį). Dar gerokai iki tol, pačią Marijonų kongregaciją nuo išnykimo išgelbėjo Palaimintasis Jurgis Matulaitis ir ji buvo populiari tarp lietuvių. Šiais laikais lietuvių marijonų yra tik Lietuvoje, o JAV marijonų dauguma yra lenkai. Jie daugiau lietuvių marijonų vienuolynu nebesinaudoja, jį nuomoja savaitgalio renginiams.

Lietuvių Marijonų vienuolynas Čikagoje

Lietuvių Marijonų vienuolynas Čikagoje

Lietuvių Marijonų vienuolyno Čikagoje vidus

Lietuvių Marijonų vienuolyno Čikagoje vidus

.

Burbanke, į vakarus nuo Vestlono, 2018 m. įsikūrė nauja lietuviška institucija - Amerikos lietuvių šlovės galerija, kur įrašinėjami žymūs Amerikos lietuviai. Joje vyks įvairūs renginiai ir čia galės lankytis įvairi publika.

Amerikos lietuvių šlovės galerija

Amerikos lietuvių šlovės galerija

Lietuvių jėzuitų jaunimo centras – muziejai, galerijos bei archyvai

Kitas didelis lietuvybės centras Čikagoje - lietuvių jėzuitų jaunimo centras (tikslus adresas - 5620 S Claremont Avenue, 3 km į šaurę nuo Market Parko), oficialiai dabar - tiesiog Lietuvių centras. Jis pastatytas 1958 m., Šaltojo karo metais, ir jį fundavo Amerikos lietuviai, siekę, kad taptų tikru lietuvių kultūros židiniu, kad lietuvių kultūra būtų perduodama vaikams ir jaunimui.

Lietuvių jėzuitų jaunimo centro fasado Vytis ir memorialas žuvusiems už Lietuvos laisvę pastato priekyje

Lietuvių jėzuitų jaunimo centro fasado Vytis ir memorialas žuvusiems už Lietuvą pastato priekyje

Šio masyvaus pastatų komplekso architektūra – patriotinė, su didžiuliu moderniu Vyčiu fasado priekyje. Kieme stovi memorialas žuvusiems už Lietuvos laisvę, kuriame ir visi tradiciniai lietuviški simboliai – Vyčio kryžius, Gediminaičių stulpai ir Vytis. Jis pastatytas žymiojo architekto Jono Muloko 1959 m.; iki rekonstrukcijos ant jo būta dar daugiau lietuviškų įrašų. Greta - tradicinis lietuviškas koplytstulpis, pastatytas tėvo jėzuito Jono Raibužio garbei (skaučių dovana) ir kryžius Kražių skerdynėms atminti (Paskočimų šeimos dovana). Kražių skerdynės vyko 1893 m., kai rusai ten išžudė lietuvius civilius, viso labo siekusius, kad jų bažnyčia nebūtų nugriauta. Šis įvykis nuskambėjo plačiai pasaulyje ir taip Vakarai išgirdo apie Rusų Imperijos valdžios Lietuvoje diskriminuotus katalikus, siekiant populiarinti stačiatikybę. Tuo metu, kai pastatytas šis kryžius, rusai Lietuvoje vėl diskriminavo katalikus - šįkart po komunizmo kauke. Todėl kryžiuje įrėžtas įrašas, liudijantis, jog moksleiviai 1976 m. čia rinkosi ir skaitė Katalikų bažnyčios kronikas – slapta Lietuvoje leistą leidinį, liudijantį apie žmonių kančias sovietų okupacijos metu. Tas skaitymas truko 40 valandų be perstojo.

Lietuviškas kryžius Kražių skerdynių aukoms

Lietuviškas kryžius Kražių skerdynių aukoms

Lietuvių mergaičių koplytstulpis

Lietuvių mergaičių koplytstulpis

Kai Lietuva buvo sovietų okupuota ir religija ten persekiota, lietuvių jėzuitų provincijos pasaulinis štabas buvo Čikagoje. Todėl dalis pastatų komplekso yra Jėzuitų vienuolynas. Šiuo metu ten daugiau nei vienuoliai, nei kunigai nebegyvena, lietuvių Jėzuitų širdis grįžo į Lietuvą. Tačiau vienuolyno koplyčioje ir toliau kartą per mėnesį aukojamos lietuviškos Šv. Mišios. Vienuolyno koplyčią iš išorės puošia bareljefas „Jėzuitai atvyksta į Vilnių 1569 m.“, taip pat Lietuvos herbas.

Lietuvos herbas Lietuvos jėzuitų koplyčios išorėje

Lietuvos herbas lietuvių jėzuitų koplyčios išorėje

Lietuvių jaunimo centro patalpose – daug lietuviškų institucijų, 1981 m. suvienytų į Lituanistikos tyrimų ir studijų centrą, kuris yra didžiausia tokio pobūdžio tyrimų institucija už Lietuvos ribų. Jame - ir pasaulio lietuvių archyvai, taip pat kiti susiję archyvai (muzikologijos, medicinos, fotografijos, audiovizualinių menų, dailiųjų menų), kuriuose dominuoja Amerikos lietuvių darbai, tačiau yra ir Lietuvos lietuvių darbų.

Kaip ir dauguma tokio pobūdžio Amerikos lietuvių institucijų, Lituanistikos tyrimų ir studijų centras išsilaiko iš aukų, palikimų (neretai paliekamų senų lietuvių, nebeturinčių lietuviškai kalbančių atžalų). Itin daug Lituanistikos tyrimų centrui paliekama lietuviškų kūrinių, knygų - tad net didžiulės dabartinės Jaunimo centro patalpos jau perpildytos. 2018 m. Lituanistikos tyrimų ir studijų centras įsigijo naujas patalpas Lemonte.

Lituanistikos tyrimų ir studijų centro mokslinė sekcija (atsakinga už studijas, lavinimą ir leidybą) susideda iš Lietuvos studijų instituto, Lietuvos genocido tyrimų instituto, Lietuvos pedagogikos instituto.

Lituanistikos tyrimų ir studijų centras talpina tris muziejus: Ramovėnų lietuviškos karybos muziejų, Lietuvių muziejų ir Lietuvos medicinos muziejų. Visus galima aplankyti darbo dienomis, bet patartina tai daryt iš anksto susitarus.

Amerikos lietuvių brolijų narystės ženkleliai Lietuvių jaunimo centro muziejuje

Amerikos lietuvių brolijų narystės ženkleliai Lietuvių jaunimo centro muziejuje

Muziejuose eksponuojami:
* Lietuviškosios kryždirbystės pavyzdžiai (UNESCO nematerialusis paveldas).
* Daiktai, priklausę lietuviams partizanams (uniformos, vėliavos, kita) ir kita informacija, susijusi su ilgiausiu XX a. Europoje trukusiu partizaniniu karu [Ramovėnų lietuviškos karybos muziejus].
* Lietuviški pašto ženklai.
* Istoriniai lietuviški banknotai.
* Lietuvių pabėgėlių stovyklų Vokietijoje spaudai.
* XX a. lietuviškųjų organizacijų vimpilai.
* XX a. viduryje lietuvių gydytojų naudoti instrumentai [Medicinos muziejus].

Tradiciniai lietuviški metaliniai kryžiai Lietuvių jaunimo centro muziejuje

Tradiciniai lietuviški metaliniai kryžiai Lietuvių jaunimo centro muziejuje

Lietuvių jaunimo centre taip pat veikia ir dvi institucijos, nepriklausančios Lituanistikos tyrimų ir studijų centrui. Tai lietuviška šeštadieninė mokykla bei Čiurlionio meno galerija, kur rengiamos laikinos lietuvių menininkų parodos. Pagrindinėje jaunimo centro salėje vyksta renginiai, tačiau po truputį jų mąžta, nes dauguma lietuvių šį rajoną jau palikę.

Lietuvių liuteronų bažnyčios Čikagoje

Nors šiandien lietuviai daugiausia katalikai, prieš Antrąjį pasaulinį karą apie 15 proc. etninių lietuvių buvo liuteronai (9 proc. žmonių pačioje Lietuvos Respublikoje). Į JAV daugelis jų atvyko iš Mažosios Lietuvos, tuo metu Vokietijos valdyto regiono. Lietuvoje jie beveik visi buvo tragiškai išžudyti ar ištremti per sovietų vykdytą Mažosios Lietuvos genocidą (1944-1949).

Vis dėlto dvi didelės liuteronų grupės, spėjusios pasitraukti iš Lietuvos, Čikagoje įkurė dvi lietuvių liuteronų parapijas. Priešingai nei katalikų parapijos, liuteronų parapijos, parapijiečiams persikeliant gyventi į priemiesčius, persikėlė arčiau jų, tad šiuo metu abidvi įsikūrusios į vakarus nuo oficialaus Čikagos miesto. Abu liuteronų bažnyčių pastatai kuklūs, tačiau viduje verda veikla.

Siono lietuvių liuteronų bažnyčia yra senesnė, įkurta 1910 m. iš Tauragės atvykusio kunigo Martyno Keturakaičio. Jos pastate Ouk Lone [Oak Lawn] telpa ir bažnyčia, ir lietuviškas vaikų darželis. Pastatas įsigytas iš kitos protestantų bendruomenės 1973 m., kai parapija persikraustė į šį rajoną. Todėl pastato išorėje lietuviškų detalių nėra, bet interjere jų nestinga. Lietuviai pastatą 1983 m. išplėtė (taip atsirado didesnė erdvė renginiams).

Siono lietuvių liuteronų bažnyčia

Siono lietuvių liuteronų bažnyčia

Siono lietuvių liuteronų bažnyčia (kunigų portretai)

Siono lietuvių liuteronų bažnyčia (kunigų portretai)

Siono liuteronų bažnyčios bendruomenė smarkiai išsiplėtė XX a. viduryje, kai Čikagos lietuviai parašė per 800 kvietimų atvykti į JAV lietuviams liuteronams, kurie tuo metu kaip karo pabėgėliai glaudėsi Europoje. Tačiau greitai tarp prieškario ir pokario JAV lietuvių liuteronų išryškėjo skirtumai – pirmiesiems jų JAV jau buvo tapusi antraisiais namais, ir Siono parapija prisijungė prie JAV liuteronų bažnyčios (Misūrio sinodo). Po Antrojo pasaulinio karo atvykę lietuviai savo būtį JAV dažniausiai laikė tremtimi, kuri truks tik tam tikrą laiką, vienintelė Tėvynė jiems buvo Lietuva ir vienintelis logiškas ryšys - su Lietuvos, o ne JAV liutertonų bažnyčia.

Siono lietuvių liuteronų bažnyčios pagrindinė salė

Siono lietuvių liuteronų bažnyčios pagrindinė salė

Po to, kai senieji JAV lietuviai nesutiko su kunigo Trakio ragininimu nutraukti Siono liuteronų bažnyčios santykius su JAV liuteronų bažnyčia, kunigas Trakis įkūrė atskirą liuteronų parapiją, žinomą „Tėviškės parapijos” vardu. Ši parapija pradžioje buvo įkurdinta lietuvių liuteronų bažnyčios pastate netoli Market Parko, įsigytame iš žydų XX a. 6 dešimtmetyje, ir parduotame juodaodžių bažnyčiai „Heart church ministries“ XXI a. pačioje pradžioje, kai rajono gyventojai pasikeitė (šiuo metu tame pastate niekas lietuvių liuteronų bažnyčios nebeprimena). DabarTėviškės liuteronų bažnyčia nuomojasi savo patalpas Dariene, Šv. Jono liuteronų bažnyčioje. Ir vis tik, nors patalpos nuomojamos, lietuviškų detalių ir ženklų viduje ir prieigose tikrai esama.

„Tėviškės“ parapija yra lietuviškesnė už Siono lietuvių parapiją, nes, pavyzdžiui, „Tėviškės“ parapijoje vyksta tik lietuviškos Mišios, o Siono parapijoje – taip pat ir angliškos. Pastarojoje taip pat vyksta ir angliški Biblijos skaitymai. Penkis dešimtmečius, nuo 1950 m. iki pat XXI a. pradžios Siono parapijoje Mišios vykdavo ir vokiškai - Mažosios Lietuvos lietuviams, kurie vokiškai kalbėjo geriau nei lietuviškai. Ilgainiui jų gretos mažėjo ir vokiškų Mišių atsisakyta - tačiau kai Siono parapijoje giedamos giesmės, kiekvienas tikintysis gali pats laisvai pasirinkti kalbą, kuria nori giedoti – angliškai, lietuviškai ar vokiškai.

Taip pat dvi liuteronų parapijas skiria ir parapijiečių laidojimo vietos – „Tėviškės“ parapijonys laidojami Lietuvių tautinėse kapinėse, o Siono dažniausiai atgula bendrose Amerikos kapinėse.

Tačiau abi parapijos padėjo Lietuvai po Nepriklausomybės atgavimo, abiejų jų kunigai buvo pakviesti iš Lietuvos. Abi bažnyčios oficialiai palaiko sąsają su Lietuvos liuteronų bažnyčia - tačiau „Tėviškės“ parapijos priklausomybė nuo Lietuvių liuteronų bažnyčios yra tiesioginė, o Siono bažnyčia taip pat priklauso ir Misūrio sinodui, jos sąsaja su Lietuvių liuteronų bažnyčia labiau dvasinė.

Pilseno lietuviškasis paveldas

XX a. 3 dešimtmetyje Čikagoje būta 12 lietuvių katalikų parapijų, aplink kiekvieną kurių būrėsi po lietuvišką bendruomenę. Vienas Čikagos rajonų – Pilsenas (į šiaurę nuo Bridžporto) – vienu metu turėjo net dvi bažnyčias.

Neoromaninė Dievo apvaizdos bažnyčia (1927) – arčiausiai Čikagos centro esanti lietuviška bažnyčia (nuo XX a. 7 dešimtmečio rajono sudėtis pasikeitė ir daugumą ėmė sudaryti lotynų amerikiečiai, tad renginiai dabar ten vyksta ispanų kalba). Ji buvo įkurta Šv. Jurgio bažnyčios parapijiečių iš Bridžporto. Nemažas bažnyčios vidus talpina autentiškus vitražus ir lietuviškas kryžiaus kelio stotis. Deja, patekti vidun ne taip paprasta, nes reguliarių Mišių ten nebėra (reikia sekti parapijos biuletenį). Lauke, šalia lietuviško kertinio akmens yra kitas akmuo, primenantis, jog Dievo Apvaizdos bažnyčia buvo vienintelė lietuviška bažnyčia Čikagoje, kurią aplankė Popiežius. Tai įvyko 1979 m.

Šalia bažnyčios stovi anksčiau šia veikusios lietuviškos mokyklos pastatas su kertiniu akmenimi, liudijančiu jo pradinę paskirtį.

Dievo Apvaizdos lietuviška bažnyčia (dešinėje) ir mokykla (kairėje)

Dievo Apvaizdos lietuviška bažnyčia (dešinėje) ir mokykla (kairėje)

Dievo Apvaizdos lietuvių bažnyčia

Dievo Apvaizdos lietuvių bažnyčia

Lietuviškos kryžiaus kelio stotys Dievo Apvaizdos bažnyčioje

Lietuviškos kryžiaus kelio stotys Dievo Apvaizdos bažnyčioje

Dievo Apvaizdos lietuviškos bažnyčios kertinis akmuo

Dievo Apvaizdos lietuviškos bažnyčios kertinis akmuo

Pilseno antroji lietuvių bažnyčia buvusi kuklesnė, ji vadinasi Aušros Vartų Marijos bažnyčia (2327 W 23rd Place). Dviejų aukštų atrodantis kaip gyvenamasis namas pastatas dar mena tuos laikus, kai čia pagrindiniame aukšte buvo bažnyčia, viršuje jos – mokykla. Pastatas visų pirma buvo skirtas mokyklai, ir bažnyčia čia turėjo glaustis tik laikinai, kol bus pastatytas didesnis pastatas, tačiau taip niekuomet neatsitiko. Visgi, visi įrašai ant pastato skelbia apie mokyklą – „Lithuanian Catholic School“ virš įėjimo, "Lietuviška mokslaini Vilniaus Austros Vartu Š. M. P. Parakvijes". 1906 m. taip pat įrašyti, nes tai metai, kai pradėtos pastato statybos. Po to, kai parapija uždaryta, parapijos pavadinimas dar buvo likęs mokyklos (jau veikusios kitame pastate) pavadinime, kol ir ji buvo galutinai uždaryta.

2013 m. Čikagos „Sun Times“ laikraštyje buvo parašyta įdomi istorija apie tai, kaip 2013 m. metalo laužo rinkėjas ant varpo pamatė lietuvišką užrašą. Tada vyskupija pareikalavo varpą grąžinti mat paaiškėjo, jog šis buvo pavogtas iš Aušros Vartų Marijos bažnyčios po to, kai bažnyčia uždaryta. Dabar tas varpas kviečia melstis Tinley Park rajono gyventojus ir taip it įkūnija XX a. Amerikos kaitą – iš miestų į priemiesčius ir nuo savos tautinės kultūros prie bendros amerikietiškos. Užrašas ant varpo skelbia: „Varpe, varpeli, liūdnai skambėdamas priminki stebuklingą Aušros Vartų Madoną Lietuvoje, kur priešai mus persekioja. Guosk mūsų priespaudą kenčiančius tautiečius. Šauk mus maldai, į Bažnyčią, jos vardu, kad jaustumėmės Dievo avinėliais. Šauk tris kart į dieną, nepailsdamas vesk mirusiuosius savo garsu. Nuo šitos dienos kalbėk gyviesiems ir vesk į kapines mirusiuosius.“. Kitų šaltinių duomenimis, varpas buvo pavogtas, o vagys reikalavo išpirkos, kurią vyskupija sumokėjo. Tinley Park varpas kabo Šv. Julijos bažnyčioje, ten varpai kabo atvirai bokšte ir yra matomi.

Aušros Vartų Marijos bažnyčia ir mokykla Čikagos italų rajone

Aušros Vartų Marijos bažnyčia ir mokykla Čikagos italų rajone

 Aušros Vartų Marijos bažnyčia ir mokykla Čikagos italų rajone (kertinis akmuo)

Aušros Vartų Marijos bažnyčia ir mokykla Čikagos italų rajone (kertinis akmuo)

Braiton Parko lietuvių bažnyčia, mokykla, vienuolynas ir Šaulių namai

Braiton Parko rajonas - į Vakarus nuo vietos, kur anksčiau būta Čikagos skerdyklų, dabar taip pat daugiausia gyvenamas lotynų amerikiečių. Ten tebestovi modernaus stiliaus lietuvių Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčia, pastatyta 1964 m., adresu 2745 W. 44th St. Jos interjere – dauglietuviškų detalių, tarp kurių įspūdingiausios - Aušros Vartų Marijos koplyčia bažnyčios dešinėje, Dievo Gailestingumo koplyčia (dedikuota Vilniuje esančiam paveikslui) šalimais ir Šiluvos Marijos vitražas iš Lietuvos trispalvės spalvų stikliukų. Ant kitų vitražų taip pat matyti lietuvių rėmėjų pavardės. Vitražai nėra įprastinio "lengvo" europietiško stiliaus, pagaminti iš masyvaus stiklo gabalų.

Braiton Parko Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo lietuvių bažnyčia

Braiton Parko Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo lietuvių bažnyčia

Šiluvos Marijos koplyčia Braiton Parko Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje

Šiluvos Marijos koplyčia Braiton Parko Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje

Braiton Parko Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo lietuvių bažnyčios vitražai su Šiluvos Marija, tapyti trispalvės spalvomis

Braiton Parko Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo lietuvių bažnyčios vitražai su Šiluvos Marija, tapyti trispalvės spalvomis

Parapijos pradžia laikytini 1914 m., tačiau kaip daug kitų bažnyčių, tokia, kokia yra dabar, ji pastatyta po Antrojo pasaulinio karo, kad joje sutilptų po Antrojo pasaulinio karo suplūdę pabėgėliai iš Lietuvos. Lietuviams čia tarnavo visas pastatų kompleksas, įskaitant lietuvišką mokyklą (1915 m.) ir lietuvišką vienuolyną (1925 m.). Ant abiejų užrašyta pastato paskirtis (angliškai ir lietuviškai), nors tam jie ir nebenaudojami. Šiandien parapija daugiausia lankoma lotynų amerikiečių, dauguma Mišų laikomos ispaniškai, tačiau tebevyksta ir Mišios lietuvių kalba. Bažnyčia papildyta ir Lotynų amerikiečių tikėjimo detalėmis, kaip antai – Gvadelupės Mergelės koplyčia.

Braiton Parko lietuvių mokyklos kertinis akmuo

Braiton Parko lietuvių mokyklos kertinis akmuo

Įėjimas į Braiton Parko lietuvių vienuolyną

Įėjimas į Braiton Parko lietuvių vienuolyną


Vis tik lietuviškų detalių čia daugiausia. Virš įėjimo - tradicinis lietuviškas kryžius , pastatytas 1987 m., krikščionybės 600-osioms metinėms Lietuvoje atminti. Ant jo – ir lietuviškas herbas.
Braiton Parko lietuviškas kryžius

Braiton Parko lietuviškas kryžius

Čikagoje, adresu W 43rd (greta S Western Ave), stovi patriotiniais simboliais išpuoštas pastatėlis. Tai – Šaulių Namai. Jie anksčiau priklausė Lietuvos Šaulių sąjungai, paskui juos įsigijo lietuvis Linas Marganavičius. Tarp naujojo savininko – ir pareiga išlaikyti galimybę jame veikti Šauliams. Ši tradicija čia ir tęsiama. Patriotinė sukarinta organizacija Šauliai buvo itin svarbi tarpukario Lietuvoje, o paskui uždrausta Sovietų (jos nariai – persekioti ir žudyti). Tie Šauliai, kurie sugebėjo pasitraukti į JAV, savo veiklą tęsė ten. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Šauliai atsikūrė ir Lietuvoje, tačiau tokio populiarumo kaip tarpukario metu jau nebepasiekė. Amerikoje Šaulių gretos retėjo, nes senieji Šauliai išmirdavo, o jų vaikai ne visada prisijungdavo prie šio judėjimo. Dabar Šauliai JAV vėl kiek plečiasi, nes prisijungė kai kurie naujieji imigrantai. Taip 2005 m. Šaulių Namai įsigyti vieno iš naujųjų imigrantų Lino Marganavičiaus, kuris ir pats prisijungė prie Šaulių. Pastatas dabar naudojamas nebe tik šios organizacijos veiklai, bet ir nuomojamas kaip pokylių salė. Pati organizacija šiandien taip pat kitokia – kadaise jai priklausė tūkstantis, dabar – apie 20 žmonių.

Šaulių Namai Čikagos Braiton Parke

Šaulių Namai Čikagos Braiton Parke

Braiton Parke taip pat buvo ir Dariaus ir Girėno Amerikos legiono 271 postas. Nors Amerikos legionas - JAV veteranų organizaciją, šis postas unikalus tuo, kad jį sudaro JAV lietuviai. Postas pardavė savo didelį pastatą (adresu W 44th and S Western Ave kampas), kuriame kadaise vykdavo galybė renginių, ir dabar susitinka vis skirtingose vietose. Pastate, priklausiusiame postui, dabar įsikūrusi bažnyčia pavadinimu "Way church".

Lietuviškasis paveldas Sisere

Toliau į Vakarus nuo Čikagos centro esančiame Sisero priemiestyje stūkso didelė Šv. Antano lietuvių bažnyčia. Ten šiandien laikomos lietuviškos, angliškos ir ispaniškos Mišios.

Sisero Šv. Antano lietuvių mokykla ir bažnyčia

Sisero Šv. Antano lietuvių mokykla ir bažnyčia

Neoromaninė bažnyčia statyta tarpukariu, pašventinta Palaimintojo Jurgio Matulaičio (tikriausiai tai vienintelė Čikagos bažnyčia, pašventinta palaimintojo). Viduje yra šoninis altorius, skirtas Matulaičiui, taip pat vitražai su Matulaičiu (dešinėje, netoli lubų). Taip pat yra ir vitražas su Vyčiu, Lietuvos herbas (kairėje, netoli stogo), paaukotas Lietuvos Vyčių organizacijos, lietuviškas koplytstulpis ir daug lietuviškų užrašų (po kiekviena kryžiaus kelio stotimi, virš Marijos statulos). Kertiniame akmenyje įrėžti 1925 metai.

Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčia

Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčia

Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčios vidus

Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčios vidus

Lietuviškos kryžiaus kelio stotys Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčioje

Lietuviškos kryžiaus kelio stotys Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčioje

Vitražai su lietuviškomis rėmėjų pavardėmis Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčioje

Vitražai su lietuviškomis rėmėjų pavardėmis Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčioje

Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčios vidus

Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčios vidus

Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčios vidus

Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčios vidus

Priešais bažnyčią stovi plastmasinis koplytstulpis, paaukotas monsinjoro Albavičiaus ir pastatytas žymiojo JAV lietuvio architekto Jono Muloko 50-osioms Lietuvos Nepriklausomybės metinėms 1968 m. (be abejo, tai buvo skaudi data, nes Lietuva tuo metu dar gyveno Sovietų priespaudoje ir nebuvo jokio vilties šešėlio, kad bus kitaip). Lietuviški koplytstulpiai – UNESCO pripažinta tautiško meno forma, tačiau tradiciškai jie būna mediniai. Tačiau ankstesnis medinis kūrinys, šioje pat vietoje pastatytas 1950 m., jau buvo surytas parazitų - kad naujasis tarnautų ilgiau, pasirinktas plastikas. Pati bažnyčia XX a. šeštajame dešimtmetyje taip pat praplėsta, padidintas jos priekis.

Plastikinis Jono Muloko koplytstulpis prie Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčios

Plastikinis Jono Muloko koplytstulpis [rie Sisero Šv. Antano lietuvių bažnyčios

Netoli bažnyčios stovi neįtikėtino dydžio Šv. Antano lietuvių mokykla. Ant jos įėjimo didelėmis raidėmis įrėžtas jos lietuviškas pavadinimas. Bažnyčios ir mokyklos kompleksas atrodo ypač didingai žvelgiant nuo S 49-tosios ir 15-tosios gatvių sankirtos.

Sisero Šv. Antano lietuvių mokykla

Sisero Šv. Antano lietuvių mokykla

Trečias Sisero pastatas, kurio fasade dar matosi lietuviška istorija - Lietuvių laisvės salė (1921), sieta su komunistais. Kadaise lietuviai komunistai buvo reikšminga Sisero lietuvių bendruomenės grupė ir net protestavo prieš bažnyčios statybas (tai vėliau teismas jiems uždraudė). Lietuvių laisvės salė naudota iki XX a. 7 dešimtmečio. Kai sovietų okupacija parodė tikrąjį komunizmo veidą, komunistų skaičius tarp JAV lietuvių drastiškai sumažėjo. Dėl šios priežasties salė parduota, o dabar iš dalies ir apleista.

Lietuvių laisvės salė Sisere

Lietuvių laisvės salė Sisere

Lietuvių laisvės salė Sisere

Lietuvių laisvės salė Sisere

Taip pat rajono 15-ojoje gatvėje galima rasti pastatą kurio fasade prie pat viršaus ryškiai matyti raidės "P. JUKNIS 1912", daugiau nei šimtmečiui įamžinančios pastato statytoją. Jos mena laikus, kai dauguma aplinkinių pastatų priklausė lietuviams ir vien aplinkui buvo per 10 lietuviškų karčemų.

P. Juknio pastatas

P. Juknio pastatas

Tolimųjų Čikagos pietų lietuviškasis paveldas

Tolimesniuose Čikagos pietuose – mažesnės lietuvių bendruomenės, taigi ir mažesnės bažnyčios, nei tos, primenančios katedras arčiau centro. Tačiau tai teneapgauna – kai kurių bažnyčių architektūra ir istorijos įdomios. Tos teritorijos šiuo metu beveik visiškai gyvenamos vien juodaodžių. Mažos lietuvių bendruomenės ten sunyko labai greit ir labai anksti (dauguma bažnyčių uždarytos XX a. 8-9 dešimtmečiuose, po to, kai lietuviai išsikėlė; kitos institucijos, tokios kaip lietuvių mokyklos, taip pat uždarytos dar anksčiau).

Pati įdomiausia tolimuosiuose Čikagos pietuose - Visų Šventųjų lietuvių bažnyčia Rouzlande su pusiau atviru metaliniu bokštu, įkvėptu tradicinių koplytstulpių. Jis sukurtas žymaus lietuvių tarpukario modernisto architekto Stasio Kudoko kuris, kaip daugelis kitų pokario JAV lietuvių architektų, paliko Lietuvą traukdamasis nuo sovietų.

Kudokas Lietuvoje buvo modernistas, atsakingas už daug svarbių pastatų tarpukario Kaune. Po atvykimo į Ameriką Kudokas net kritikavo savo kolegą Joną Muloką, siekusį sukurti tautinį lietuvišką stilių vietoje tarptautinio funkcionalizmo. Tačiau Visų Šventųjų bažnyčioje jau pats Kudokas, pastatydamas nemedinį koplytstulpį bokštą, atkartojo Muloko stilių.

Visų Šventųjų bažnyčios istorija iliustruoja ir visos Pietų Čikagos istoriją – parapija pastatė naują bažnyčią 1960 m., vis dar tikėdamasi ilgo jos gyvavimo čia. Tada prasidėjo baltųjų traukimasis iš šio rajono ir 1972 m. lietuviška parapija jau buvo uždaryta. Ji parduota baptistų bažnyčiai 1989 m. (tai – gerokai populiaresnis tikėjimas tarp juoadodžių nei katalikų bažnyčia). Tačiau lietuviškos detalės likusios, taip pat ir tautinis menas, nors lietuviškas pavadinimas virš bažnyčios durų ir buvo paslėptas. Bažnyčios išlikimas taip pat sunkus, jau iki šiol ji buvo apiplėšta daugybę kartų. Šiuo metu baltaodžiai tesudaro 0,42 proc., o lietuvių, tikėtina, išvis nebėra.

Roslando Visų Šventųjų lietuvių bažnyčia

Rouzlando Visų Šventųjų lietuvių bažnyčia

Pietų Čikagoje baltieji sudaro tik 1,92% gyventojų. Maža vienaukštė Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia (adresu 8801 S Saginaw) uždaryta 1986 m. tapo dalimi McKinley valstybinės mokyklos (pati mokykla pastatyta 1953 m. kaip lietuvių parapijos mokykla). Vėliau ir mokykla uždaryta. Ankstesniojo kunigo namas stovi šalia, jis senesnis ir įdomesnis; kunigas Antanas Petraitis labai domėjosi mokslu ir turėjo antrą pagal dydį teleskopą visoje Iliojaus valstijoje. Taip pat tarp pastatų būta ir nedidukės gyvūnų prieglaudos. Net sakoma, kad bažnyčia buvo tokia maža todėl, kad kunigas daug labiau domėjosi mokslu ir pinigus skyrė jam.

Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia

Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia

Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčią Čikago Haitse (283 E 14th Street) ištiko toks pats likimas (ji uždaryta 1987 m.). Ji atrodo it būtų šimtametis gyvemnamasis namas. Jos dviejuose aukštuose buvo įsikūrusi tiek mokykla, tiek bažnyčia, kaip kad įprasta Čikagoje. Parapijos iš pradžių pasistatydavo mokyklą, kurioje iš pradžių veikdavo ir bažnyčia, tada rinkdavo aukas "tikrai bažnyčiai" šalimais. Bet Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia Čikago Haitse niekad neturėjo galimybės pasistatyti antrojo "tikros bažnyčios" pastato, nes dauguma lietuvių išsikėlė kitur. Išliko tik lietuviškas pavadinimas, kuris, kaip ir Šv. Kryžiaus bažnyčios atveju, buvo iškaltas kertiniame akmenyje. Dabar pastatą iš visų pusių supa tušti plotai.

Čikago Haitso Lietuvių bažnyčia

Čikago Haitso lietuvių bažnyčia

Čikago Haitso lietuvių bažnyčios kertinis akmuo

Čikago Haitso lietuvių bažnyčios kertinis akmuo

Paskutinė Čikagos tolimųjų pietų bažnyčia išsilaikiusiu katalikų rankose - Šv. Petro ir Povilo Vest Pulmane (12433 S Halsted St). Pastatas modernus, turi gotikai būdingų elementų, pastatytas 1959 m. Parapija įsteigta 1913 m. ir 2013 m. šventė savo šimtmetį, bet tada jau su ji su Lietuva nebeturėjo nieko bendra. 2022 m. ir ši bažnyčia uždaryta. Priešingai nei Rouzlande (Visų šventųjų bažnyčia), Vest Pulmano bažnyčia buvo pastatyta tuo metu, kai daugelis parapijiečių buvo jau nebe lietuviai, tad lietuviškų detalių net bažnyčiai dar veikiant nebebuvo nedaug – tai tik keletas buvusių klebonų lietuvių atvaizdų, laikraščių iškarpos prie įėjimo, kertinis akmuo, minintis kunigą Petrauską bei paskutinio kunigo lietuvio Binkio garbei pavadinta salė. Vest Pulmane – tik 0,56 proc. sudaro baltieji, lietuvių praktiškai nelikę. Pulmanas kadaise garsėjo kaip pasaulinio lygio traukinių vagonų gamybos miestas. Šiandienė situacija nuo 1900-1915 metų (kai buvo įsteigtos dauguma lietuviškų parapijų) skiriasi kaip diena ir naktis. Industrija sugriuvo XX a. 8 dešimtmetyje, pasikeitė ir etninė gyventojų sudėtis.

Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia West Pulmane

Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia West Pulmane

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vest Pulmane

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vest Pulmane

Dviejų kunigų paveikslai Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčioje – pirmasis - lietuvis, antrasis – afroamerikietis (po parapijos demografinių pokyčių)

Dviejų kunigų paveikslai Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčioje (nuotrauka daryta 2017 n.) – pirmasis - lietuvis, antrasis – afroamerikietis (po parapijos demografinių pokyčių)

Vest Pulmane taip pat yra senoji Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia–mokykla (kuri tapo tik mokykla po to, kai bažnyčiai pastatytas naujasis pastatas). Kertiniame akmenyje senąja lietuvių kalba mokykla įvardyta kaip "mokslainė". Viduje veikia nekatalikų bažnyčia.

Senoji Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia West Pulmane, tarnavusi kaip mokykla

Senoji Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia, tarnavusi kaip mokykla

Lietuviškos kapinės pietinėje Čikagoje

Mirę lietuviai dar gerokai iki Pirmojo pasaulinio karo jau laidoti atskirose savo kapinėse. Čikagoje yra dvejos lietuviškos kapinės – katalikiškosios Šv. Kazimiero ir Lietuvių tautinės kapinės (pastarosios prasidėjo kaip nekatalikiškos, tačiau šiandien jose laidojami ir katalikai). Abejos kapinės yra didingos, jose stovi įstabaus dydžio paminklai, šimtai kurių sukurti žymaus XX a. vidurio skulptoriaus Ramojaus Mozoliausko. Šie antkapiai – it didingos skulptūros, neretas puoštas lietuviška ornamentika ir simboliais, perteikia skausmingą Tėvynės praradimą. Net konkrečių citatų apie tremtį, okupaciją, yra. Ant senų antkapių taip pat labai įdomu pamatyti senas mirusiųjų nuotraukas, net senesnių už Pirmąjį pasaulinį karą. Tai dalykas, kurio Lietuvoje nepamatysi, nes fotografija tais laikais Lietuvoje dar buvo kur kas mažiau pasiekiama.

Lietuvos herbas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse

Lietuvos herbas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse

Abejos JAV lietuvių kapinės Čikagoje yra daug didingesnės už bet kurias kitas JAV lietuvių kapines, tad jose verta pasivaikščioti net ne lietuviams. Abejose palaidota daug žymių tautiečių – net daugiau, nei daugelyje kapinių pačioje Lietuvoje.

Šv. Kazimiero lietuvių kapinės yra seniausios ir didžiausios, įkurtos 1903 m. pačiuose Čikagos pietuose. Jos tokios didingos, jog net įtrauktos į knygą „199 kapinės, kurias privalu pamatyti iki numirštant pačiam“ (knygoje – ir Paryžiaus Perlašezo, Vašingtono Arlingtono kapinės ir pan.)

Šv. Kazimiero lietuvių kapinės Čikagoje

Šv. Kazimiero lietuvių kapinės Čikagoje

Įėjimo lenta „Lietuviškos kapinės“ nukabinta jau 1997 m. Tai – ne pirmas toks akibrokštas – 1965 m. kardinolas Kodis pašalino žodį „Lietuviškos“ iš kapinių oficialaus pavadinimo ir tai net sukėlė masines dėl Sovietų okupacijos iš Lietuvos pasitraukusių lietuvių demonstracijas. Tokie įvykiai buvo būdingi pokario Čikagos lietuvių istorijai, pvz. 1972 m. vietos lietuviai net skrido į Romą ir sukėlė protestą Šv. Petro aikštėje, taip išreikšdami savo poziciją apie tai, jog pirmoji Komunija lietuviams vaikams suteikinėta anglų kalba.

Dabar Kazimiero kapinėse laidojami ir Lotynų amerikiečiai (šiandien ši katalikų bendruomenė yra didžiausia Čikagoje), bet masyvūs lietuvių antkapiai, pastatyti per maždaug aštuoniasdešimt metų, savo didybe kaimynus smarkiai aplenka. Atrodo, lyg palaidotas būtų ištisas miestas, visur aplink lietuviškos pavardės, kartais tik sutrumpintos ar suanglintos. Netoli pagrindinio įėjimo – meniškai supiltas Lietuvos herbas, kuris subtiliai parodo, kad kapinės yra lietuvių. Šiaurrytiniame kapinių kampe - Memorialas dvylikai lietuviškų Čikagos parapijų, kurios ir įsteigė kapines (2018 m. jau tik šešios tų parapijų bažnyčios vis dar veikė kaip katalikų bažnyčios ir trijose tebelaikytos lietuviškos Mišios). Ant memorialo – tradiciniai lietuviški žirgeliai, kryžiai – saulės ir autentiškas lietuviškos bažnyčios varpas.

Memorialas 12-ai lietuviškų parapijų, įkūrusių Šv. Kazimiero lietuviškas kapines

Memorialas 12-ai lietuviškų parapijų, įkūrusių Šv. Kazimiero lietuviškas kapines

Tarp žymiausių lietuvių, besiilsinčių Šv. Kazimiero kapinėse, rasime šių žmonių kapus:

*Lietuvos generolas Povilas Plechavičius (1890-1973), kuris pasitraukė į JAV 1949 m. Jis 1926 m. vadovavo sukilimui, leidusiam įtvirtinti Smetonos režimą, vėliau – sėkmingai sabotavo nacistinės Vokietijos planus. Plechavičiaus dėka Lietuvoje nebuvo sukurta SS divizija, priešingai nei tai buvo padaryta Latvijoje ir Estijoje, nes, išgirdęs vokiečių planus, jis paleido savo vietinę rinktinę.

Generolo Povilo Plechavičiaus kapas

Generolo Povilo Plechavičiaus kapas

*Lietuvos geografas Kazys Pakštas (1893-1960), turėjęs mintį Afrikoje ar Pietų Amerikoje įkurti „atsarginę Lietuvą“. Emigruodami lietuviai asimiliuodavosi, nes tebūdavo naujose tėvynėse mažuma, o pačiai Lietuvai nuolat grėsė geopolitinis okupacijos pavojus - todėl, pasak Pakšto, reikėjo sukurti kitą šalį, kurioje lietuviai sudarytų daugumą. Jo laikais, tarpukariu, jo idėjos atrodė utopinės, tačiau kaip ir, pavyzdžiui, Nikolo Teslos, idėjos sulaukė gerokai daugiau dėmesio, kai jo prognozės apie Lietuvos okupaciją ir asimiliaciją ėmė pildytis.

Kazio Pakšto kapas

Kazio Pakšto kapas

*Lietuvių egzilės poetas Algimantas Mackus (1932-1964). Jis priskiriamas „bežemių“ kartai - kūrėjams, pradėjusiems kurti jau išeivijoje. Jo poezijoje nuolat atsispindi kažko prarasto troškulys.

Poeto Algimanto Mackaus kapas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje

Poeto Algimanto Mackaus kapas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje

*Čikagoje gimęs lietuvis arkivyskupas Paul Marcinkus (1922-2006), kuris tarnavo kaip popiežių asmens sargybinis ir net išgelbėjo dviejų popiežių gyvybes. Jis taip pat buvo ir Vatikano banko vadovas, nors, tiesą sakant, šis faktas smarkiai apipintas skandalais. Tačiau net tada, kai po tų skandalų buvo pašalintas iš pareigų, vietiniai pasakoja, jis slapta atvykdavo į savo vaikystės lietuvišką bažnyčią (Šv. Antano bažnyčią Sisere) ir laikydavo ten Mišias. Pats Marcinkaus kapas – kuklus.

Arkivyskupo Paul Marcinkaus kapas

Arkivyskupo Paul Marcinkaus kapas

* Antanas Vanagaitis (1890-1949), lietuvis kompozitorius, atvykęs į JAV iškart po Pirmojo pasaulinio karo, įkūręs lietuvišką radijo stotį Čikagoje ir parašęs daug lietuviškų dainų.

Antano Vanagaičio kapas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje

Antano Vanagaičio kapas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje

Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse taip pat esama daug didžiulių paminklų. Žymiausias jų – pirmasis pasaulyje paminklas Romui Kalantai , pastatytas 1979 m. Jo autorius – Ramojus Mozoliauskas, dotuotas jis Šaulių sąjungos. Ant paminklo parašyta "Romui Kalantai ir visiems, žuvusiems už Lietuvos laisvę kovoje prieš Raudonąjį tironą".

Paminklas Romui Kalantai Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje

Paminklas Romui Kalantai Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje

1984 m. pastatytas ir paminklas vieninteliam Lietuvos Šventajam ir valstybės globėjui Šv. Kazimierui . Data pasirinkta jo gimimo 500-osioms metinėms atminti. Ant paminklo – Vilniaus vaizdai, tuomet nuo JAV lietuvių dar buvę paslėpti po Geležine uždanga.

Šv. Kazimiero skulptūra Šv. Kazimiero lietuviškose kapinėse Čikagoje

Šv. Kazimiero skultūra Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje

Kapinėse taip pat ir nedidukas paminklas Šiluvos Marijai - pirmajam bažnyčios pripažintam Marijos apsireiškimui Europoje.

“Šiluvos

Šiluvos Marijos paminklas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje

Kapinių šiaurinėje pusėje – dideli plotai, kuriuose palaidoti žmonės, priklausę tam tikroms organizacijoms. Ten – ir vieta, kur palaidoti Čikagos lietuviai kunigai, greta - seselės Kazimierietės ir lietuviai Jėzuitai. Šalia stūkso Memorialas Amerikos legiono Dariaus ir Girėno postui - unuikaliam tautiniu pagrindu sudarytam lietuviškam skyriui JAV veteranų organizacijoje. Memoriale taip pat stovi ir tikri kariniai pabūklai. Mažesnį paminklą 2019 m. pasistatė kitas lietuviškas Amerikos legiono postas - Don (Dominyko) Varno, o taip pat netoli milžiniškas Jono Muloko sukurtas antkapis-obeliskas kunigui ir tarpukario Lietuvos politikui Mykolui Krupavičiui. Dabar jis irgi tarnauja kaip tiesiog paminklas, nes kunigas perlaidotas į Lietuvą.

Memorialas lietuvams kunigams Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse

Memorialas lietuviams kunigams Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse

Memorialas lietuviams tėvams jėzuitams Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje

Memorialas lietuviams tėvams Jėzuitams Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje

Seselių kazimieriečių laidojimo vieta

Seselių kazimieriečių laidojimo vieta

Kitos lietuviškos kapinės įkurdintos greta giraitės netoli oficialios Čikagos miesto sienos. Tai daugelio religijų Lietuvių tautinės kapinės. Žodis „Lietuvių“ oficialiame pavadinime yra. Jos įkurtos 1911 m., kai vietos kunigas atsisakė laidoti Šv. Kazimierio kapinėse tuos lietuvius, kurie aktyviai nedalyvavo bažnytinėje veikloje.

Art-deco stiliaus ofisas Lietuvių tautinėse kapinėse

Art-deco stiliaus Lietuvių tautinių kapinių adminisrtacija


Lietuvių tautinės kapinės išsidėsčiusios atokioje vietoje, jose daug medžių, tad jos drauge – ir tarsi gražus lietuviškas parkas. Daugelis antkapių ten ypač lietuviški, nes sukurti ne savo noru iš Lietuvos pasitraukusisiems. Kapinės atvirtos kasdien nuo 8 ryto iki 5-6 valandos vakaro.

Senas kapas Lietuvių tautinėse kapinėse

Senas kapas Lietuvių tautinėse kapinėse

Kapai Lietuvių tautinėse kapinėse

Kapai Lietuvių tautinėse kapinėse

Lietuvių tautinių kapinių pradžioje – graži aikštelė, apsupta kapinių vartų, 1938 m. architekto Žaldoko projektuotos art deco stiliaus kapinių administracijos (kai kurios urnos laikomos ir kapinių administracijos viduje), memorialo kapinių įkūrėjams (14 lietuviškų nekatalikiškų organizacijų), pastatyto 1982 m. Ant šio memorialo – ir visų lietuviškų kapinių vadovų vardai.

Monumentas Lietuviškų tautinių kapinių įkūrėjams

Monumentas Lietuviškų tautinių kapinių įkūrėjams

Kapinėse - apie 13500 palaidotųjų, tarp kurių:

*1925-1926 m. Lietuvos prezidentas Kazys Grinius (teisybės dėlei, po šiuo paminklu jie niekad taip ir neatgulė, nes jo urna 1994 m. parskraidinta į Lietuvą).

Paminklas Lietuvos prezidentui Kaziui Griniui

Paminklas Lietuvos prezidentui Kaziui Griniui

*Dr. Jonas Šliūpas, labiausiai žinomas JAV už agitacijas lietuviams atsiskirti nuo Romos katalikų bažnyčios, kas iš dalies ir lėmė Lietuviškų tautinių kapinių įkūrimą. Po 1918 m. jis grįžo į Lietuvą, buvo Palangos meras, mirė Europoje, jo kūnas grąžintas į JAV – šalį, kurioje jis praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.

Jono Šliūpo kapas Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje

Jono Šliūpo kapas Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje

*Marius Katiliškis, žymus lietuvių rašytojas.
*Kazys Bobelis, JAV lietuvis, grįžęs Lietuvon po Nepriklausomybės atkūrimo, ten tapęs populiariu politiku ir net kandidatu prezidento rinkimuose.

Politiko Kazio Bobelio kapas

Politiko Kazio Bobelio kapas

*Jonas Budrys, 1923 m. Klaipėdos sukilimo, po kurio Klaipėda prijungta prie Lietuvos 1923 m., vadas.
*Adomas Varnas, tapytojas, 1922 m. sukūręs lietuviškų litų banknotų išvaizdą.

Įdomus kapas ir istorija Karolio Požėlos - trenerio, palaidoto drauge su savo žymiausiu mokiniu Morisu Tilė (Maurice Tillet, „French Angel“). Morisas Tilė (Maurice Tillet) – visoje Amerikoje garsus imtyninkas, kurio keista išvaizda, kai kurių šaltinių teigimu, įkvėpė kino herojų Šreką. Jis neturėjo nieko bendro su Lietuva iki sutiko trenerį Karolį Požėlą. Jų ryšys tapo toks tamprus, kad sužinojusį apie Karolio Požėlos mirtį Morisą Tilė ištiko širdies smūgis. Abu palaidoti Čikagos Lietuvių tautinėse kapinėse bendrame kape, ant kurio angliškai parašyta „Draugai, kurių nė mirtis neišskyrė“.

Maurice Tillet ir Karolio Požėlos bendras kapas Čikagos Lietuvių tautinėse kapinėse

Maurice Tillet ir Karolio Požėlos bendras kapas Čikagos Lietuvių tautinėse kapinėse

Kapinėse – taip pat ir lietuviškų organizacijų bendri paminklai. Štai į dešinę nuo įėjimo galima pamatyti Dariaus ir Girėno Amerikos legiono posto monumentą, kuriame net inkorporuoti tikri karo pabūklai. Ši vieta svarbi švenčiant Atminimo (Memorial) dieną. Memorialas atrodo panašiai kaip tas, kuris yra Šv. Kazimiero kapinėse.

Amerikos Legiono Dariaus ir Girėno posto memorialas Čikagos Lietuvių tautinėse kapinėse

Amerikos Legiono Dariaus ir Girėno posto memorialas Čikagos Lietuvių tautinėse kapinėse

Tolėliau - tradicinis medinis lietuviškas kryžius, dedikuotas daugiau nei 300 000 Sovietinio režimo iš Lietuvos ištremtų žmonių (1940-1941 ir 1944-1953 metais). Jis funduotas Pakalkų šeimos 1994 m. Kai kryžių pašventino katalikų dvasinininkai, Lietuvių tautinės kapinės pagaliau tkrai tapo visų lietuvių: net religingi katalikai nevesibodėjo čia laidotis. Taip jau nutiko, kad net katalikiškos organizacijos, kaip Lietuvos Vyčiai , skautai (2018 m., autorius Vilnius Buntinas) paminklus pasistatė būtent šiose, o ne Šv. Kazimiero kapinėse.

Memorialas Lietuvą palikusiems Lietuvių tautinėse kapinėse

Memorialas Lietuvą palikusiems Lietuvių tautinėse kapinėse

2019 m. šimtmečio proga paminklą greta skautų pasistatė ir Šauliai, tokiu būdu tęsdami tradiciją, kad svarbios užsienio lietuvių organizacijos turi savo paminklus Tautinėse kapinėse. Taip pat kapinėse – ir daugiau paminklų: Lietuviams masonams (su Lietuvių masonų klubo vadovų sąrašu nugaroje) ir Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai (1961).

Paminklas lietuviams masonams

Paminklas lietuviams masonams

Paminklas Vincui Kudirkai Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje

Paminklas Vincui Kudirkai Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje

Pačioje pradžioje šios kapinės tarnavo įvairių nekatalikiškų organizacijų reikmėms – kairiesiems, tautiniams katalikams, liuteronams (ypač Tėviškės parapijos). Vėliau prie jų ėmė jungtis ir katalikai, o oficialiai panaikinus Šv. Kazimiero kapinių lietuviškumą jos tapo vienintelėmis lietuviškomis kapinėmis visoje Čikagoje (administracija – taip pat lietuviai).

Tarp ankstyvųjų palaidojimų kotraversiškiausiai atrodo šeši antkapiai su komunistine simbolika – lietuviai komunistai čia taip pat laidoti. Vėliau, Sovietų okupacijos metais ir kai Čikagą užplūdo lietuviai dipukai, kurie Lietuvą paliko tik bėgdami nuo komunizmo siaubo, komunistiniai simboliai kapinėse uždrausti. Ironiška, tačiau XX a. pab., Lietuvai jau netrukus tapsiant nepriklausomai, kapinės apipieštos svastikomis.

Paminklas su sovietine simbolika Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje

Paminklas su sovietine simbolika Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje

Metams bėgant kasmetinių palaidojimų kiekis kapinėse drastiškai sumažėjo, nes daug lietuvių sudarė mišrias šeimas ir daugiau nebesiekia būti palaidoti išimtinai lietuviškose kapinėse. Dėl šios priežasties kapinės pardavė dalį savo žemių ir išsilaiko iš lėšų, surinktų už parduotas žemes. Dalis kapinių taip pat atrodo kaip parkas, skirtas žaliajam laidojimui (kūnas laidojamas tiesiog žemėje, leidžiant jam kompostuotis).

Žymioji Čikagos legenda apie „Prisikėlusią Mariją“ („Ressurection Mary“) – mergaitę, pasirodančią ant kelio vairuotojams ir kartais net šokančią pravažiuojantiems automobiliams ant kapoto – taip pat siejama su lietuvių kapinėmis. Viena versijų, kad tai galėtų būti Ona Norkus, palaidota Šv. Kazimiero kapinėse. Tačiau filmui apie šią legendą filmuoti buvo pasirinktos būtent Lietuvių tautinės kapinės (jos atokios, daug medžių, tai tai tiko filmo kūrėjams).

Lemontas ir dabartinė lietuvių bendruomenės Čikagoje širdis

Šių dienų Čikagos lietuvių bendruomenės širdis - Čikagos vakariniuose priemiesčiuose. Po Market Parko smukimo nebėra jokio lietuvių rajono, kuriame lietuviai sudarytų daugiau nei kelis procentus visų gyventojų. Tačiau automobilius dievinančioje Amerikoje tai – anokia kliūtis, ir važiuoti 50 ar net 100 km automobiliu kone kasdien yra normalu.

Pasaulio lietuvių centro pagrindinis ženklas

Pasaulio lietuvių centro pagrindinis ženklas

1987 m. Pasaulio lietuvių centras atidarytas Lemonto priemiestyje. Čia vyksta galybė renginių – koncertai, Čikagos lietuvių krepšinio lygos rungtynės (lyga įsteigta 2003 m., joje – apie 15 komandų, žaidžiama pagal FIBA, o ne NBA taisykles), didžiausia Amerikos lituanistinė mokykla taip pat įsikūrusi čia (penktadieniais – šeštadieniais čia suplūsta apie 700 vaikų). Centras paprastai atviras visiems, jame yra daug ką pamatyti atvykėliui. Čia, 14 000 kvadratinių metrų plote, įsikūrę per 40 lietuviškų organizacijų ir verslų. Aplink centrą retai išgirsi anglų kalbą.

Pasaulio lietuvių centro pastatas įsigytas iš ne lietuvių (anksčiau tai buvo kunigų seminarija), tad jis stokoja lietuviškų architektūrinių detalių. Tačiau tai kompensuoja lietuviškas vidus, lietuviški paminklai aplink.

Pasaulio lietuvių centro pokylių salė

Pasaulio lietuvių centro pokylių salė

Pačioje centro širdyje - Palaimintojo Jurgio Matulaičio katalikų koplyčia, veikianti tarsi tautinė bažnyčia (taigi, faktiškai - naujausia lietuvių tautinė bažnyčia JAV). Priešingai nei daugelyje tautinių parapijų, joje nėra daug lietuviškų puošybos elementų (nes, kaip minėta, pastatą statė ne lietuviai), tačiau ilgainiui tai keičiasi: pastatyta Jurgio Matulaičio statula, lietuviškos drožybos durys, paminklas kenčiantiems lietuviams ir kita.

Lietuvių pasaulio centro koplyčia

Pasaulio lietuvių centro koplyčia

Jurgio Matulaičio koplyčia Pasaulio lietuvių centre

Jurgio Matulaičio koplyčia Pasaulio lietuvių centre

Taip pat centre veikia daugybė lietuviškų muziejų (atidaryti tik savaitgaliais arba iš anksto susitarus). Pats įspūdingiausias - Liaudies meno muziejus , sukaupęs didžiausią viešai prieinamą lietuvių liaudies meno kolekciją visose JAV. Tiesą pasakius, jai mažai lygių net ir Lietuvoje: Lemonto kolekcija buvo surinkta greitai po Lietuvos nepriklausomybės, JAV lietuviams pigiai superkant šį meną iš liaudies meistrų (tuo metu Lietuvoje toks rankų darbo menas nebuvo vertinamas). Medinių skulptūrų salėje esama ir skulptūrų su gilesne istorine prasme (pavyzdžiui, skulptūra, vaizduojanti Hitlerį ir Staliną, kankinančius Lietuvą). Yra ir visas koridorius, pilnas medinių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų vaizdinių. Taip pat yra kokybiški Lietuvos tautinių kostiumų pavyzdžiai, verbos, verpimo rateliai ir kiti Lietuvos kultūrą pristatantys eksponatai.

Lietuviškas drožybos menas Lemonto muziejuje

Lietuviška drožyba Lemonto muziejuje

 Lietuviškas drožybos menas Lemonto muziejuje

Lietuviška drožyba Lemonto muziejuje

 Lietuviškas drožybos menas Lemonto muziejuje

Lietuviška drožyba Lemonto muziejuje

Prie įėjimo į Lemonto muziejus - „Sielos“ galerija , kuriame rengiamos Lietuvos meno kūrėjų laikinos parodos, o viena salė skirta ir nuolatinei parodai. Ten vyksta ir įvairūs renginiai, koncertai.

Prie Pasaulio lietuvių centro, lauke, gausu lietuviškų paminklų. Įspūdingiausias - Lemonto kryžių kalnas, įkvėptas tikrojo Kryžių kalno Šiauliuose. Dabar jame yra apie 80 kryžių, dauguma jų – tradiciniai lietuviški, išdrožti iš medžio. Kaip ir Kryžių kalne Šiauliuose, kai kuriuos kryžius pasatė paprasti žmonės savo šeimoms atminti (ir tapusiomis Sovietinio režimo aukomis). Kiti kryžiai pastatyti ir lietuviškų organizacijų, kaip lietuvių skautijos. Dar kiti kryžiai į Lemonto kryžių kalną atgabenti iš kitų vietų, kur juos buvo pastatę JAV lietuviai – daug pasitraukusių iš Lietuvos į JAV taip puošdavo savo kiemus, tačiau vaikai neretai nuspręsdavo sklypą parduoti ar suamerikietinti. Dažnas tokių "ištremtų" medinių kryžių irgi atsidūrė Lemonto kryžių kalne. Esama jame ir kryžių, pastatytų labai konkrečioms progoms, kaip antai – Žalgirio mūšiui ar Lietuvos krikštui atminti. Daug kryžių taip pat puošti patriotiniais simboliais, o ant vieno jų išrašytas eilėraštis „Ne mūsų žemė“, liudijantis begalinį Tėvynės ilgesį. Per Vėlines įprasta ant Lemonto Kryžių kalno sudegti žvakutes tiems, kieno tėvų ar senelių kapai likę toli Lietuvoje, taip simboliškai juos pagerbiant. Kryžių kalną įkūrė vietinis kryždirbys Antanas Poskočimas (1905-2000)

Prie įėjimo į Lemonto kryžių kalną – pirmi Lietuvos himno žodžiai

Prie įėjimo į Lemonto kryžių kalną – pirmi Lietuvos himno žodžiai

Lemonto kryžių kalnas

Lemonto kryžių kalnas

Memorialas Žalgirio mūšiui Lemonto kryžių kalne

Memorialas Žalgirio mūšiui Lemonto kryžių kalne

Kryžių kalno centre – 1917 m. varpas iš Gerio lietuviškos bažnyčios Indianos valstijoje. Jis simbolizuoja visas jau uždarytas lietuviškas bažnyčias JAV. Priė įėjimo į Kryžių kalną – pirmi Lietuvos himno žodžiai "Lietuva, Tėvyne mūsų".

Vėlinės prie varpo iš Gerio bažnyčios ant Lemonto kryžių kalno

Vėlinės prie varpo iš Gerio bažnyčios ant Lemonto kryžių kalno

Kryžių kalno apačioje - Paminklas Lietuvos partizanams ir ištremtiesiems į Sibirą, vaizduojantis verkiančią Sovietinio režimo aukos motiną, ir bekrentą lapai. Paminklas sukurtas vieno produktyviausių Amerikos lietuvių skulptorių Ramojaus Mozoliausko ir atmena maždaug 30 000 antisovietinio pasipriešinimo partizanų, kritusių dėl Lietuvos laisvės (1944-1953 m.) bei maždaug 400 000 Sovietų į Sibirą ištremtųjų, daugybė kurių ten ir mirė. Būtent Sovietų vykdytas genocidas lėmė, kad Lietuvą 1944 m. paliko ir į JAV atvyko tiek daug pabėgėlių (dipukų), kurie labiausiai ir pasistengė, kad būtų įkurtas Pasaulio lietuvių centras.

Šalia šio paminklo 2019 m. pastatytas ir paminklas vienam garsiausių Lietuvos partizanų JAV lietuviui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (Vyčio kryžius). Buvo planų paminklą pastatyti Niu Britene, kuriame Vanagas gimė, tačiau antilietuviškų jėgų lobizmas užkirto tam kelią (visame pasaulyje tarp Lietuvos ir antlietuviškų jėgų - daugiausiai Rusijos - vyksta kova dėl Lietuvos atminties ir jos pagerbimo: minėtos jėgos nenori, kad Lietuvos partizanai būtų pagerbti ar būtų plačiai eskaluojama, kaip Lietuva nukentėjo nuo sovietų ir prieš ją kovojo. Jos siekia sudaryti įspūdį, kad Sovietų okupacija nebuvo bloga ar bent jau ne ką blogesnė, nei būtų buvusi nepriklausoma Lietuva ar neblogesnė, nei Amerika; paminklai Lietuvos partizanams tokiam naratyvui trukdo).

“Paminklas

Paminklas partizano motinai greta Kryžių kalno Lemonte

Prie pat įėjimo į patį Pasaulio lietuvių centrą - trys lietuviški koplytstulpai.

Pasaulio lietuvių centras - žymiausia, bet ne vienintelė ir net nepirmoji Lemonto lietuvška vieta. Dar anksčiau savo štabą Lemonte įkūrė Ateitininkai - katalikiška lietuvių organizacija. Ateitininkų namai atrodo tarsi koks Anglijos užmiesčio dvaras. Jie pastatyti 1952 m. kaip milijonieriaus Šmito, karo pramonės magnato, vila. Lietuviai pasakoja, kad joje svečiavosi net JAV prezidentas Dvaitas Eizenhaueris. Tuo metu viloje būta ir boulingo takelio, ir baro. Ateitininkai šį pastatą įsigijo 1978 m. – tam pinigų sutelkė 10 lietuvių gydytojų, pasitraukusių iš Lietuvos į JAV dėl Sovietų okupacijos.

Ateitininkų Namai

Ateitininkų Namai

Ateitininkų Namų salė

Ateitininkų Namų salė

Ateitininkai – viena daugelio tarpukario Lietuvos organizacijų, kurios Sovietinio režimo Lietuvoje buvo sunaikintos ir atgimė tik JAV. Ateitininkų Namai naudojami daugybei lietuviškų veiklų, Ateitininkų vaikų susitikimams, nuomojami įvairiems renginiams (gautos pajamos padeda juos išlaikyti). Kaip pridera Ateitininkų namams, pastate ilgainiui atsirado daug lietuviškų ir katalikiškų dirbinių. Prieš pastatą stūkso du didžiuliai tautiniai koplytstulpiai ir kryžius, perkelti iš vietų, kur jiems grėsė pražūtis. Vienas jų, metalinis koplytstulpis, perkeltas iš dabar jau uždarytos Lietuvių sodybos Market Parke (sukurtas žymaus architekto J. Muloko ir pastatytas A. Janonio 1973 m.. Kitas koplytstulpis, sukurtas specialiai daktaro Adomavičiaus namams 1966 m., čia perkeltas namą pardavus. Po perkėlimo jis sutaisytas dievdirbio Poskočimo ir dedikuotas žymiam lietuvių partizanui Juozui Lukšai-Daumantui. Prie Ateitininkų namų stovi ir lietuviškas kryžius – paties Poskočimo dovana (1983 m.), renovuotas Dainiaus Kopūsto 2014 m. (jis sukurtas kaip tipinis lietuviškas pakelės kryžius).

Koplytstulpis Juozui Lukšai - Daumantui

Koplytstulpis Juozui Lukšai – Daumantui

Jono Muloko koplytstulpis

Jono Muloko koplytstulpis

Kelias, vedantis į Ateitininkų Namus, vadinasi "A. Pargausko alėja".

Kaip "Čikagos lietuvių centras", Lemontas ir toliau traukia lietuvių institucijas. Lituanistikos tyrimų centrui užsinorėjus perkelti savo archyvus iš Lietuvių jaunimo centro į naujas patalpas, įstaiga jas įsigijo būtent Lemonte (buvusį vaikų darželį) - dabar čia yra jos štabas, laikomi archyvai.

Žymūs lietuviai, palaidoti Čikagoje ne lietuvių kapinėse

Patys žymiausi lietuviai palaidoti lietuviškose kapinėse, tačiau, be abejo, esama išimčių. Viena tokių – fantastikos rašytojas Algis Budrys (Algirdas Budrys, bet ant jo kapo su klaida parašyta „Algidras Budrys“). Jis ilsisi Merihilo lenkų kapinėse. Rašė jis angliškai, tad populiaresnis JAV skaitytojų tarpe, o ne pačioje Lietuvoje.

Algirdo Budrio kapas Čikagoje (užįašytas su klaida)

Algirdo Budrio kapas Čikagoje (užrašytas su klaida)

Taip pat labai įdomus yra paslaptingasis XIX a. Dzialinskio-Kenkelio kapas Oukvudo kapinėse. Ant medžio formos kapi parašya, kad šis žmogus buvęs didysis Lietuvos vėliavininkas. Taip pat jis vadinamas „Dzialinskiu iš Sudeikių“, jo žmona vadinama Izabele Dzialinska, Sudeikių grafiene ir Čartoriskių šeimos kunigaikštyte.

Dzialinskio-Kenkelio kapas

Dzialinskio-Kenkelio kapas

Šv. Bonifco kapinėse palaidotas Juozas Juškevičius (Juszkiewicz) (1803–1879), kuris, kaip manoma, buvo pirmasis lietuvis kunigas Čikagoje. Kadangi lietuvių buvo mažai, jis tarnavo tuometinėse lenkų parapijose, tačiau buvo sumuštas lenkų parapijiečių. 2011 m. jam buvo pastatyta atminimo lenta.

Kunigo Juškevičiaus kapas

Kunigo Juškevičiaus kapas

Šis kapas ilgą laiką vietos lietuviams buvo mįslė. Nes Lietuva tuo metu, kai jis gimė, neegzistavo, tad neaišku, ar tai - jo giminės LDK laikais turėti titulai, ar jis buvo 1863 m. sukilimo veikėjas ir šiuos titulus jam kas skyrė tada. Gali būti ir kad jis tiesiog "parašė savo giminės istoriją" jau atvykęs į pačias Jungtines Amerikos Valstijas – tuo metu tai buvo įmanoma, žinant milžinišką atstumą iki Lietuvos, menką susisiekimo su Lietuva lygį ir todėl tuo metu praktiškai nebuvo įmanoma patikrinti, ar atvykėlis kalba tiesą, ar ne. Bet kuriuo atveju pats kapas tikrai įdomus ir Sovietinės okupacijos metais Čikagos lietuvių net romantizuotas kaip šlovingos Lietuvos praeities liudininkas esantis visai šalia.

Lietuviški restoranai Čikagoje

Čikaga [Chicago] yra vienintelis JAV miestas, kuriame nesunku rasti lietuviškų patiekalų – tiesa, visgi reikia žinoti, kur jų ieškoti.

Dauguma lietuviškų restoranų veikia Vestmonto [Westmont] priemiestyje, kuris yra patogiai pasiekiamas aplinkiniuose priemiesčiuose gyvenantiems lietuviams.

Tai Rūta, Smilga ir Grand Duke's („Pas Didįjį Kunigaikštį“). Visų interjeras ir kainos gana panašios, tik „Grand Duke's“ vakarais dirba ilgiausiai. Visi trys siūlo „Lietuvišką kompleksą“ [Lithuanian Combo] – lietuviškų patiekalų (cepelino, kugelio ir pan.) degustacinį meniu, skirtą dviem žmonėms.

Lietuviškas rinkinys Čikagos lietuvių restorane

Lietuviškas rinkinys Čikagos lietuvių restorane

Seniau nemažai lietuviškų restoranų veikė pietinėje Čikagos dalyje, bet lietuviams pradėjus kraustytis į priemiesčius, jie buvo uždaryti arba perkelti kitur. Lietuvių įkurta kepykla Racine Bakery netoli Sisero [Cicero] rajono dar liko. Tiesa, ši vieta yra veikiau parduotuvė / delikatesinė, nei restoranas – viduje vietos prisėsti yra tik vienam žmogui.

Dauguma kitų lietuviškų restoranų taip pat veikia ir kaip lietuviškų maisto produktų parduotuvės („Grand Duke's“ netgi turi atskirą parduotuvėlę „Old Vilnius“ („Senasis Vilnius“) kitoje gatvės pusėje). Palos Hilso [Palos Hills] priemiestyje taip pat yra „specializuota“ parduotuvė Lithuanian Plaza („Lietuvių aikštė“), kadaise persikėlusi iš Market parko.

Čikagos lietuvių restoranas Rūta

Čikagos lietuvių restoranas Rūta

Bridžporte [Bridgeport], vadinamame „pirmuoju lietuvišku rajonu Čikagoje“, tebėra išlikęs lietuvių baras Bernice's Tavern („Bernisės smuklė“) – tai ilgiausiai lietuviams priklausanti vieta iš visų Čikagos barų ir restoranų. Čia parduodamas lietuviškas alus ir yra lietuviškų elementų bei suvenyrų.

Lietuviškos vietos šiaurinėje Čikagoje

Nors absoliuti dauguma atvykėlių iš Lietuvos kūrėsi neištaigingoje pietų Čikagoje, šiaurinėje Čikagoje irgi būta lietuviškos bažnyčios, dedikuotos Šv. Mykolui (ją ~1970 m. nugriovus kvartale nebeliko nieko lietuviško).

Vieta, kur stovėjo Šv. Mykolo lietuvių bažnyčia (šiaurinė Čikaga)

Vieta, kur stovėjo Šv. Mykolo lietuvių bažnyčia (šiaurinė Čikaga)

Be to, Šv. Jono Kantiečio lenkų bažnyčios, vienos garsiausių Čikagos bažnyčių, frontone ir vitraže virš įėjimo pavaizduotas Lietuvos herbas – Vytis. Jis yra dlis didesnio herbo, kurį taip pat sudaro ir Lenkijos erelis. Tas jungtinis herbas buvo 1863 m. (Sausio) sukilimo prieš Rusijos Imperiją, anuomet valdžiusią abi šalis, herbas. Nors sukilimą daugiausia inicijavo lenkai, jie stengėsi įkalbėti kuo daugiau lietuvių prie jų prisijungti. Šiuo sukilimu buvo siekta atkurti vieningą Lenkijos ir Lietuvos valstybę, bet tai buvo paskutinis tokio masto bendras reikalas, nes vėliau prasidėjęs lietuvių tautinio atgimimo judėjimas gerokai atitolino abi tautas. Panašu, kad tuo metu, kai buvo statoma Šv. Jono Kantiečio bažnyčia, to nesėkmingo sukilimo atgarsiai tebeaidėjo Amerikos lenkų bendruomenėse. Iš kitos pusės, kaip tik tuo metu abi tautos jau ėmė sukti į skirtingas puses: jei iš pradžių JAV lietuviai visai noriai jungėsi į lenkų parapijas, tai paskutiniajame XIX a. dešimtmetyje tiek Čikagoje, tiek visoje Amerikoje ėmė steigti savas parapijas, atsiskirti nuo lenkų.

1863 m. sukilimo herbas Čikagos šv. Jono Kantiečio bažnyčioje

1863 m. sukilimo herbas Čikagos šv. Jono Kantiečio bažnyčioje

Taip pat ten yra Telshe yeshiva (Telšuų ješiva) - religinė žydų mokykla, pavadinta Telšių garbei. Ji įsteigta kaip Telšių ješivos Klivlande padalinys, o pastaroji - kaip tęsinys Telšių miesto ješivos, kurią uždarė Sovietų Sąjungą (tačiau tuo metu Amerikoje aukas rinkę jos mokytojai atkūrė tenai).

Ji įkurta pagal identiškai vadinamą Telshe yeshiva (Telšių ješiva) Klivlande, Ohajuje, įkurtą kaip lietuviškosios Telšių ješivos tęsinį – religinės institucijos, uždraustos Lietuvoje Sovietinio režimo metais.

Telshe Yeshiva (Telšių ješiva) Čikagoje

Telshe Yeshiva Čikagoje

Daugelis Čikagos žydų palaidoti Waldheim kapinėse – tai iš principo yra kompleksas, sudarytas iš kokių 280 atskirų kapinaičių, kurių nemaža dalis turi savo tvoras ir vartus. Jas įsteigė įvairios žydų organizacijos, kurių dauguma savo ruožtu buvo įkurtos žydų imigrantų, atvykusių iš skirtingų regionų. Taigi Lietuvos žydai taip pat turi atskiras kapines, pavyzdžiui, „Wilner“ (atvykusių iš Vilniaus), „Kovner“ (buvusių kauniečių) ir pan.

“„Waldheim“

„Waldheim“ žydų kapinių sektorius „Anshe Wilno“ („Vilniaus žmonės“) (52-ieji vartai)

Didesnė lietuvių bendruomenė gyvena ir Vokigane. Šis priemiestis – tolėliau nuo Čikagos, tad aprašomas atskirame straipsnyje.

 


Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Ilinojų dienoraščiai

 


Lietuviškų vietų žemėlapis

Visos lietuviškos vietos, aprašytos šiame straipsnyje, yra tiksliai pažymėtos interaktyviame žemėlapyje, sudarytame "Tikslas - Amerika" ekspedicijos metu (spauskite nuorodą):

Interaktyvus lietuviškų vietų Čikagoje žemėlapis

Taip pat skaitykite: to paties autoriaus straipsnis apie Čikagą ir jos lankytinas vietas

Click to learn more about Lithuania: Ilinojus, JAV Leave a comment
Comments (155) Trackbacks (0)
  1. “Draugas” yra lietuviu nuosavybe, pelno nesiekiantis laikrastis, ir nekonkuruoja su “Cikagos Aidu”. “Draugas” turi interneto svetaine – http://www.Draugas.org , Minetas “Aidas” yra rusu bendroves “Ethnic-Media” nuosavybe, kuri leidzia laikrascius rusu kalba, ir islaikomas prekybininku apmokamais skelbimais. Negalima traktuoti “Cikagos Aido” kaip lietuviu spauda.

  2. YOU DID A WONDERFULL JOB, IAM PROUD AND HAPPY TO FIND YOU ON THE INTERNET, YOUR SERVICE TO THE LITHUANIAN HISTORIANS WILL BE GREATLY APPRECIATED. I FOR ONE THANK YOU FOR YOUR SERVICE. TALK TO YOU LATER!

    • Thank you.

    • In another comment you asked what church now has the bell from Our Lady of Vilnius Church. It’s now in the bell tower of St. Julie Billiart Catholic Church in Tinley Park. I’m trying to find the translation for the inscription on the bell. Do you know how I can find it?

      • The translation is in the article above (the one you commented under). It is:

        “Bell, little bell, sorrowfully ring and proclaim the Miraculous Madonna of the Gate of Dawn in Lithuania, where our enemies suppress us. Our oppressed fellow countrymen are comforted. Call us to prayer, to the Church, in her name, so that we may feel a part of God’s flock. Call us three times daily, without fail, and the deceased lead with your sound. From this day forward, speak to the living, and accompany the dead to the cemetery”

  3. Hello,

    My name is David Lisker, I am artistic director and violinist at the Lisker Music Foundation (non profit organization based in Northbrook, IL). One of the many ways we aim to support the music scene in Chicago is by presenting world class concerts in the Chicagoland. We have one such concert scheduled for February 28 at the Nichols Concert Hall in Evanston. The concert will feature a fantastic Lithuanian pianist Andrius Zlabys. He has performed all over the world, graduated from the Curtis Institute in Philadelphia, and has been nominated for a Grammy for a recording he made with Gidon Kremer. I would really love to spread the word among the rich Lithuanian community, I was hoping you might be able to help me. If you have some interest in this, I would love to discuss it further.

    thank you so much and Happy New Year!

  4. Graziai padaryta.

    Good job. However it should be noted that Our Lady of Vilna Church has not been demolished . It was closed and sold to the Chicago Public School system. It is currently again for sale. The original, very simple, leaded glass windows were given to the Balzekas Museum. The colored glass modern altar backdrops by Adolfas Valeska were moved to the Lithuanian Mission (Blessed Jurgis Matulaitis Mission) some years ago. Again it has not beed demolished yet. What has been demolished is St. George’s in Bridgeport and St. Michael’s in the Bucktown neighborhood (near north) in Chicago.

    Also check out the new English language paper Draugas News http://www.draugasnews.org

    Sekmes

    Saulius K

    • Thank you for the information. I haven’t found the Our Lady of Vilna church (I have not been to the place myself when I visited Chicago, just checked there via Google Street View) so I assumed it has been destroyed (as the address of Our Lady of Vilna I found online is now occupied by some private home, but probably that address is incorrect). Could you give me the true address so I could check it on the Street View? Also, where exactly was the St. Michael’s located?

      • ihave some pictures of the churches. I was going to do a book but that fell through. As well as the book on my grandmother Baroness Kazis Zlatarinskas. If you ar einterested I can send you some pictures.

        Mark

        • Thank you, I have contacted you by e-mail.

          • Sveiki, p. Augustinai,

            rengiu Vilniuje fotoalbumą apie palaimintąjį Teofilių Matulionį. 1935 m. vyskupas lankėsi Čikagoje. Gal turite savo archyve ar kas kiti turi kokių nors nuotraukų su vyskupu T. Matulioniu iš to meto susitikimų JAV parapijose, vienuolynuose, lietuvių arba amerikiečių bendruomenėse. Jei ką nors rastumėte, prašyčiau netrukus atsiųsti kuo geresnės kokybės scanus spaudai. Lapkričio pradžioje visą medžiagą atiduosime į spaustuvę.

            Su pagarba,
            Vaidotas Žukas
            pal. Teofiliaus Matulionio fondo pirm.

          • Sveiki,
            Tokių nuotraukų neturiu. Tačiau manau, kad gali turėti lietuvių institucijos Čikagoje, kaupiančios ar kitaip prieinančios prie senų dokumentų: Lituanistikos tyrimų ir studijų centras, Balzeko muziejus, Lithuanian Archives Project, o taip pat atskiros lietuvių ar buvusios lietuvių parapijos (Marquette Park Nativity BVM, Brighton Park, Cicero ir kt.).

        • i have been looking for photos or copies of ptyos of St georges catholic church on 33 st and Iithuanica st. I am a 76 year old Polish man living in Texas and went to school and church there in the late 40’s and early 50’s. It made me cry to hear about the school, rectory and church being demolished.I went to Armour in my first 4 years then St George. I lived on 33 rd st.between Halsted and Lithuanica. Living on the 3rd floor the tower clock was visible to me all the time.I was happy to hear the organ ,alter and some other parts of the church were sent back to where they were made. Lithuania. All I have been able to see is renderings of the church. I would like to have a picture of the church since I’m relocating to the Philippines and am making a scrap book of my youth. thank you

      • I attended Our Lady of Vilna in the 1950s. I don’t know the exact address, but it’s on W 23rd Pl, between Western and Oakley. Here’s the Google street view:
        https://www.google.com/maps/@41.849342,-87.68382,3a,75y,207.09h,95.49t/data=!3m4!1e1!3m2!1sY6IJfP77n5K93xJ6KHUoaQ!2e0

        • I see, thank you. I thought this building used to serve as the parish school, but so the same building used to serve as the church as well?

          • In the 50s, Our Lady of Vilna Church was on the main floor, the school on the upper floor, and the church hall in the basement. The church hall was used for school programs (there was a stage), bingo, and at one point the school kids were allowed to roller skate in the church hall one evening a week. Good memories!

        • In case anyone is interested, here are a couple of 1950s class photos from Our Lady of Vilna School: https://flic.kr/p/58nV9q and https://flic.kr/p/58iKpB.

          • OUR LADY OF VILNIUS BELL WAS FOUND IN A JUNK YARD AND A CHURCH IN ORLAND PARK OR TINLEY PARK WILL BE USING IT AS THEIR NEW CHURCH BELL; IT HAS LITHUANIAN WORDS AN WAS LOST FOR 30 YEARS ; PLEASE SEE IF YOU CAN FIND THE CHURCH.

      • I lived across the street from St. Michael’s and went to St. Michael’s until I married.

        The address was 1644 Wabansia Ave., Chicago, IL

        I truly miss this Lithuanian parish that was so much of my life.

    • Saulius,

      Thank you for the Draugas update. Would love to talk to you. It has been a long time.

      Thank you,
      Jerry

      • Jerry you can contact me at my law office at 150 S. Wacker Dr. Suite 1025
        Chicago IL 60606 312 346 5275; cell 708 997 1861. e-mail svkuprys@gmail.com.

        Look forward to hearing from you and recall the days at St. Anthony

        best regards

        Saulius

    • St. Julie Billiart Catholic Church in Tinley Park now has the bell from Our Lady of Vilna Church. I’m trying to find the English translation for the inscription written in Lithuanian on the bell. Do you know where I can find it? Thank you.

  5. Sveiki, norėjau paklausti ar šiuos tekstus ir nuotraukas galima būtų panaudoti svetainėje, skirtoje Čikagos lietuvių katalikų sielovadai ir paveldui aprašyti? Svetainė dar tik ruošiama: http://cikagoskatalikai.org

    Ačiū!

    • Laba diena,

      Informaciją, esančiame šiame straipsnyje, ar pavienes nuotraukas galite naudoti, paminėję šaltinį.

      Tačiau pageidautume, kad nenukopijuotumėte tiesiog viso ar žymios dalies teksto/nuotraukų – tokiu atveju geriausiai tiesiog dėkite nuorodą į šį puslapį (savo ruožtu, kai jūsų puslapyje bus daugiau unikalios informacijos, galėsime į jį įdėti nuorodą iš šio straipsnio).

      Be kita ko, šis tekstas ateityje dar bus atnaujinamas: pridedamos likusių bažnyčių, dar kelių lietuviškų vietų nuotraukos, papildoma informacija. Nukopijavus viską į kitą vietą internete ilgainiui atsirastų dvi skirtingos teksto versijos.

      Jeigu jūs turite papildomos informacijos šia tema ar matote tekste klaidų, taip pat galite paminėti ir tekstas bus pakoreguotas (pavyzdžiui, diskusijoje po šiuo straipsniu iškeltas klausimas, ar buv. Aušros vartų / Our Lady of Vilna bažnyčia yra nugriauta, o jeigu nėra nugriauta, tai kur tiksliai ji realiai stovi?).

    • Dėkui, informacijos keista, bet labai nedaug, matomai dauguma jos yra spaudos archyve. Geriausias šaltinis kokį radau yra:

      Amerikos lietuvių katalikų metraštis 1916 m.

      • Dėkui už įdomią nuorodą. Apie Čikagos Aušros Vartų bažnyčią ten neradau informacijos (tik apie Niujorko to paties pavadinimo bažnyčią), bet yra kitų įdomių senų nuotraukų ir informacijos.

  6. Gerbemieji

    Ar kas renka žinias apie lietuvius Venezueloj ir Colombijoj?

    Po II Pasulinio Karo, nuo 1947 daug lietuvių emigravo į tuos kraštus.

    Aš ten užaugau, 16 metų gyvenau. Dabar USA.

    Dėkui už jūsų dėmėsi.

    Peter (Rimantas) Ramanauskas

    • Sveiki, išties visos žinios apie lietuvišką paveldą užsienyje domina ir skelbiamos šioje svetainėje. Kol kas Kolumbijos ir Venesuelos bendruomenės paminėtos bendrame straipsnyje apie Lotynų Ameriką, o turint daugiau informacijos planuoju parašyti ir atskirus straipsnius.

      Tiesa, šitas tinklapis skirtas ne pačioms bendruomenėms, o lietuvių paveldui (bažnyčioms, kapinėms, atminimo lentoms, muziejams, paminklams, žymių žmonių gyvenamosioms vietoms, Lietuvos ar lietuvių garbei pavadintoms vietoms ir t.t.). Taigi, jei tokių “lietuviškų” vietų Venesueloje ar Kolumbijoje žinote – pasidalinkite informacija, ji bus patalpinta šioje svetainėje.

  7. Grazus ir geras darbas.
    Butu gerai si website isplesti kaip istorini dokumenta visos Lietuviu Amarikoje plotme.
    Nepastebejau aprasymo Lituanistikos studiju ir tyrimo centro.
    Sekmes
    SB

    • Dėkui už pastebėtą trūkumą, dabar informaciją apie Lituanistikos studijų ir tyrimų centrą parašiau į straipsnį po Jėzuitų jaunimo centru.

      Informacija apie daugumos kitų JAV valstijų, o taip pat Ontarijo, Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus lietuvių paveldą jau yra svetainėje. Šalių sąrašas yra juostoje virš straipsnio, arba dešinėje nuo straipsnio – paspaudus ant šalies ar valstijos pavadinimo pasirodo straipsnis apie tos šalies ar valstijos lietuvišką paveldą.

  8. Gerbiamas p. Žemaiti,
    Bravo už detališką aprašymą apie lietuvių istorinius centrus Čikagoje.
    Noriu patikslinti keletą terminų: St. Casimir “nunnery” – turėtų būt pavadinta St. Casimir Convent. (nunnery yra labai senoviskas žodis ir daugiau nebevartojamas įvardinti vienuolyną. Moteriškas vienuolynas vadinasi Convent o vyriškas vienuolynas vadinasi Monastery.)

    Brighton Park – bažnyčia agliškai vadinasi – Church of the Immaculate Conception of the Blessed Virgin Mary.

    Marquette Park -bažnyčia agliškai vadinasi – Church of the Nativity of the Blessed Virgin Mary (B.V.M.) – ne “Church of the Virgin Mary birth”

    Lemont – Blessed Jurgis Matulaitis Mission (Palaiminto Jurgio Matulaičio misija), established in 1990 – nevadinamas “chapel” bet yra misija.

    Tuo pačiu – angliškai šv, Mišios visada rašoma su didžjiają raide “Mass”.

  9. Puikus darbas, aciu. Tiesa, yra klaideliu, kai kurios jau pataisytos. Noreciau, kad pataisytume amerikiecio aki reziancia, daznai pasikartojancia, raidziavimo klaida “cemetary” istaisytumete i “cemetery”. Sekmes Jusu tolimesniame darbe.

  10. Hi,
    Your site is very informative but as a lifelong American-Lithuanian resident of Bridgeport, still live on Lituanica Avenue. I did notice a few items that may be incorrect concerning the neighborhood. First, there is no cross on the grounds where St. George once stood. The cross from the front of the church as well as the madonna from the bell tower were relocated to the grounds of All Saints-St. Anthony Church on 28th and South Wallace by the parish’s last pastor, Rev. Richard Dodaro when he was transfered there at our closing in 1990. Second, I don’t know if S. Darius and S. Girėnas were actually residents of Bridgeport. My understanding is that South Auburn Avenue was changed to South Lituanica Avenue in their memory and honor as they left from St. George’s Church after Mass for Midway Airport to begin their journey. Lastly, St. George Church was established in 1892 accross the street from where the final building stood. It was the first and oldest church established by Lithuanians west of the Appalachian Mountains. The Gothic building to my understanding was completed in 1902 not 1909. Again, not trying to underscore your work, you’ve done a wonderful job, but as a resident of Bridgeport I’m a little protective of its history and that it is recorded as correctly as possible.

    In regards to Providence of God it is important to note that it was built by the some of the parishioners of St. George as the Lithuanian community grew in the area and branched out to its Pilsen neighbor. Establishment of the church there made Mass more accessible for the area’s Lithuanian residents.

    • Thank you for your comment. I have now edited the article.

      To clarify:
      By “Only a cross left on the Open Street Map” I meant the Open Street Map program (one of the more popular online map systems) rather than on-location. As this may have been confused I removed it.

      I ahve edited the Bridheport info accrodingly, moreover added info on former St. George school. Asfor Darius and Girėnas, do you now where they have lived, or perhaps some other famous Lithuanians? As it may be impossible to put on memorial plaques on-location, Global True Lithuania may serve as a kind of “virtual memorial plaque” whereby I could write former addresses of now-deceased famous Lithuanians to this article and articles on other locations.

    • Was there a Lithuanian cultural center on Archer Avenue at Ashland Avenue ?

    • Hello. My father graduated from St Grorge, (year unknown) as did I in 1951. The majority of my schooling was at St Anthony in Cicero. The family had some issues with the success of my Mother’s restaurant at 1306 Cicero ave. “Adele’s”. Our family has a long affiliation with Bridgeport and Marquette Park and Waukegan as well.
      My cousin told me that the wooden alter was dismantled and shipped to Lithuania.
      Thanks for the wonderful trip down memory lane

  11. Steponas (Stephen) Darius is listed in the 1920 census at 749 W 33rd Street, which was the Bridgeport neighborhood. His surname was actually Darašius but he changed it after WWI.
    Stasys Girenas (Girskis) — I’m still looking for.

    • Thank you. By googling the address you gave me I also now found this “Draugas” article which gives some further information on the pilots’ lifes in America. There are only images of Darius’s relatives homes however. I have tried to look for the Darius’s home on Google Street View, however it does not have that particular address. I wonder if that building still stands?

  12. You are mistaken in identfying All Saints church in Roseland as the work of architect Mulokas. All Saints church was designed by Stasys Kudokas. You do not mention a Lithuanian church in East St. Louis, Il – Immaculate Conception, built in 1956, which was designed by Jonas Mulokas.

  13. Hi, I am anticipating visiting Lithuania this summer. Can anyone point me to a local-to-Chicago Lithuanian language school for adults? Thanks! Phil Vitkus

  14. Atleiskite, gal ne čia kreipiuosi. Tačiau norėčiau paprašyti pagelbos surasti ka nors iš Praninsku šeimos gyvenusiu Lietuvoje Bučiunu kaime ir išvykusiu karo metais į USA Mano močiutė tiesiog norėjo žinoti ar Kas nors yra iš jos brolio šeimos Chicagoje, nes visi ryšiai buvo nutruke po karo.. Močiutės vardas Aleksandra ir ji buvo ištekėjusi už Bagdanskio Prano. Šiuo metu Mano močiutė mirus, tačiau būtu malonu žinoti ko ji taip ilgai laukė.

    Dėkingas už betkokia pagalba.

  15. I am of Lithuanian descent because my mother was Nellie Zoper whose family lived in Cicero in the 1940s. I was given up for adoption in Laredo, Texas in 1943 and have no information about that side of my family. I had searched online and looked at some Lithuanian books but could not find any reference to that surname. ‘
    I just found a reference to Anna Kulp nee Zoper who died in 2006. She was Nellie’s sister and my aunt.
    Where could I get some help to find out more information about the Zoper family?

    Thanks

  16. The info I found:
    Anna Kulp, nee Zoper, age 98, resident of Westmont for over 31 years, beloved wife of the late Walter A. Kulp; loving mother of Jim (Mary) Kulp and Pat (late Nick) Andrewnovitz; devoted sister of Frances (late Sidney) Goodwin, the late Angie (late John) Andrulis, Della Marcinkus, Mary (late Frank) Sidlauskas and Nellie Zoper; fond grandmother of James and Mark Kulp; aunt of six nieces and nephews. Funeral Monday 9 a.m. from Toon Funeral Home, 4920 Main St., Downers Grove, IL 60515, going to Holy Trinity Catholic Church for Mass of the Resurrection 9:30 a.m. Interment St. Casimir Catholic Cemetery. Visitation Sunday 3 to 9 p.m. For info, http://www.toonfuneralhome.com or 630-968-0408.
    1908 – 2006

    • Maybe some Chicago Lithuanians will answer here.

      However, you may also try writing directly to the Chicago Lithuanian institutions such as Balzekas museum (and others specified in this website) or the Cicero St. Anthony parish as maybe the workers there will know this family.

  17. Labai įdomi info, ačiū autoriui, tik kodėl nėra nieko apie Floridos lietuvių paveldą ? Juk ten gan nemažai yra, ypač St. Pete.

    • Dėkui. Informacija apie Floridos paveldą bus įdėta (straipsnis jau iš dalies parašytas). Nesant galimybės viską parašyti / sudėti iš karto svetainė plečiama po truputį, maždaug kas porą savaičių – mėnesį įdedama po straipsnį (apie tai pranešama Facebook paskyroje). Tarp numatomų ateityje straipsnių, be Floridos – Viskonsinas, Pensilvanijos šiaurinis anglies regionas, LDK pilys Ukrainoje, išsamesnė informacija apie Australiją, Karaliaučiaus sritis ir kt.

  18. Labai išsamus ir įdomus straipsnis. Perskaičiau atydžiai Čikagos skyrių ir peržvelgiau kitas dalis. Mano tėvelis (dailininkas Juozas Pautienius) lankydvo rytiną pakrašty (circa 1956-1965) su savo dailes parodom, tai daugel parapiją vardus prisimenu iš jo laiškų. Nepaprastai įdomu buvo pamatyt tas parapijas, nes jo parodos vykdavo parapijų salėse. Buvo labai liūdna išgirsti kai atėjo žinia apie Šenedoriaus Šv. Jurgio parapijos uždarymą ir nugriovimą. Mes su vyru ten lankėmės 1974 metuose ir padaryme ilgus interview ant video su Prel. Karalium ir klebonu Kun Neverausku, taipogi su Frackvillej gyvenančiu mano giminaičiiu jau tada senuku Kun. Čėsna. Daug istorinės medžiagos yra surinkta. Maža dalis yra patalpinta ant youtube. Galima rasti ant vyro John Boguta youtube svetaines – ziur. Hadroid. Įdomu kas privedė jus prie šio svarbais ir vertingo darbo – dokumentacija Lietuviškų parapijų ir vietovių Amerikoje? su geraiusias linkėjimais -Teresė Pautieniūte Bogutienė.

    • Dėkui, džiugu, kad jums įdomu. Imtis darbo paskatino informacijos apie lietuviškas vietas užsienyje trūkumas, palyginus su, tarkime, žydišku, lenkišku, ar kitų tautų paveldu užsienyje.

  19. I have to disagree with you strongly in the fact that the Lithuanians in Chicago are on the decline. The lithuanian world center in lemont is huge and hosts a lithuanian church, basketball league, lithuanian school with 600 students and even an offshoot of the delicious lithuanian restaurant kunigaiksciai in summit. Go to the lithuanian world center and tell me that Lithuanians are on the decline in Chicago.

    • You are correct. However, I have not claimed that there is no more Lituanity in Chicago area. What I meant was rather that it has declined from its peak when there were ~14 Lithuanian churches, most of them with schools and other institutions, also surrouding districts had many other Lithuanian-owned businesses and some districts were actually predominantly Lithuanian (Lithuanian Plaza area at east Marquette Park).

  20. Mr. Zemaitis.

    Thank You for all of your terrific work on this article. I grew up in and immediately west of Marquette Park all of my life, now residing in Northbrook and in the backyard of Chicago Executive Airport (formerly Pal-Waukee Airport) where Darius and Girenas bought their beloved Lituanica. They moved the airplane to the Clearing industrial district adjacent to Midway Airport where they retrofitted the aircraft with extended wings and fuel tanks. Darius gave flying lessons and reportedly flew air mail as far as Mackinac Island from Pal-Waukee and they were also the first to carry air mail transatlantically on their Lituanica. My father, Vyto Uznys and I were/are both private pilots and both flew out of Midway for a time and know a bit about this history. This past April/May I visited Lithuania for the first time and made a point of visiting the Military Museum in Kaunas where the Lituanica wreckage and flight artifacts are on display. The Lituanica Aircraft License lists 3239 South Halstead as its registered address (I have a number of pictures of this display if you are interested). Darius wore his Pal-Waukee cap (on display) on their ill fated journey as well. Also Girenas also went by the name “Girch” or “Gerch”. As an anecdotal fact, I recall as a small child, standing in front of the DG monument in Marquette Park and having Senator Charles Percy shake my little hand as my father flew his plane over the monument and dropped roses out his airplane window during one of their annual memorial programs. To enhance your article, you should mention the Darius Girenas American Legion Post 271 that was located in Brighton Park at 44th and Western. Reportedly this post was once the largest in the state of Illinois, composed almost completely of patriotic Lithuanian Americans from Chicago. The building was very large and hosted scores of Lithuanian programs, banquets and dinner dances. My parents celebrated many New Years Eve’s there with their friends. The post has now been sold to a hispanic group as so many of the supportive old timers are now gone. The post is now just a fledgling group meeting at other host post locations on the southwest side but still supportive of veterans causes and I’m still a member of the post.

    Additionally, there was another Lithuanian newspaper published out of Bridgeport called “Sandara”. I was a child and recall my parents receiving the paper by mail at least a couple times per week. I also recall watching the typesetter at work in the Bridgeport office on visits there with my father who was a friend of the editor, Mykolas Vaidyla who is also buried in the Lithuanian National Cemetery.

    Finally, I am trying to research my grandparents roots a bit further in Bridgport. They had my Mom in 1928 and baptized her in St. George’s church just down the street from where they lived and also nearby where the Sandara newspaper office was based. My grandparents shortly thereafter moved back to Lithuania and the plot thickens after that, however I’m interested to learn more about the sentiments of the Bridgeport Lithuanians around the time of 1928 and 1929. I know it was during prohibition, boot legging, Al Capone, Wall Street/pre-Depression and economic collapse times. It seems my grandparents traded all of this for German/Russian occupation in Lithuania just 15 years later. Any help or advice you may offer would be appreciated. I want to write a book about my grandparents (and Mom’s) life that I think would also be movie-worthy but also want to get my facts straight. I have been referred to the Balzekas museum but am also told that involvement with them could be a costly affair. Please advice your thoughts . . . your work above has provided a few more pieces ro my puzzle but I have many, many more left to discover.

    Best and Aciu!
    Linda Uznys

    • Thank you for the addition. I have added the American legion post to the Chicago article now.

      As for the research, it depends on what you are searching for. If you search for particular details of your grandparents (and possibly their parents, circumstances of their death, etc.), you may also use the archives in Republic of Lithuania. Knowing names and more detauils, additional details could be found there. We generally provide a service of contacting archives, if needed.

    • Look into Lithuanian Geneological Society on Facebook

  21. Very interesting and informative article.

    The one picture, though, that you displayed and said that it was the home of the Darius-Girenas American Legion Post is in error.

    I am a 40 year member of the post, and presently the post Commander.

    Our first home was at 4416-18 S. Western Ave, in Chicago.

    We sold the building around 10 years ago.

    We then met at the William McKinley post at 35th & Damen for a few years.

    Past post commander Al Bartkus had a tavern at 69th & Maplewood in Marquette Park. He offered his place of business for us to use for our meeting night. We accepted his offer and moved there. Al Bartkus died in an automobile accident this past November and his son sold the building.

    We now meet at a tavern/grove near the Lithuanian National Cemetery, in Justice.

    Just for the record and to get to the point, the building in the picture is not, and never was a Darius-Girenas American Legion post.

    Again, great web site, and I’m not complaining about anything, but I just wanted to set the record straight.

    I have no idea of where this featured building is.

  22. Regarding the questions about Our Lady of Vilna school:

    I attended Our Lady of Vilna school through 2nd grade.

    We moved to the Midway Airport area in the summer of 1953.

    I lived a 1/2 block away at the time and my grandparents owned a 2 flat across the street from the school. They also owned the largest tavern in the neighborhood just east of Oakley Ave, on 23rd place.

    Our Lady of Vilna school closed in 1988 and merged with Saint Paul school at 2127 W. 22nd Place. That school then became known as Our Lady of Vilna-Saint Paul Grammar School. This school recently closed it doors for good. They were down to just 98 students and faced crushing debt.

    The old Our Lady of Vilna school was bought by the Chicago Board of Education and made into a feeder school.

    I couldn’t find the exact address of the original Our Lady of Vilna school, but they have a nun’s home still on the property, and that address is 2337 W. 23rd Place.

    Directly east of the nun’s home is a parking lot. Directly east of the parking lot is the old parsonage. The priest’s home. And finally directly east of that building is the building that was once Our Lady of Vilna. That’s the best I can do for now.

  23. Again, just for the record, the Draugus printing plant and main offices were directly east of Our Lady of Vilna school (across the alley), on the Southwest corner of 23rd Place and Oakley at one time. My fondest memory of those days was when a truck would come by once a week and drop off giant rolls of paper for the presses right on the sidewalk, in front of the Draugus plant. They were piled high and after school we would climb them until somebody came out of the office and shooed us off.

    Ah, the good old days.

  24. Once again, for the record, and my memory is a bit fuzzy on this, but maybe not, the Darius-Girenas American Legion Post 271 was formed in 1932 as the Major William J. Harris American Legion Post 271. Darius and Girenas were post members in that, then at the time, primarily Lithuanian-American post. Upon the deaths of Darius and Girenas, the post members immediately changed the name of the post to the Darius-Girenas American Legion Post 271. This change came about in 1933. There is sometimes confusion when we celebrate an important post anniversary because post 271 in actuality was founded in 1932, but became the Darius-Girenas post in 1933. Our post celebrates the 1933 date.

    • Thank you for your extensive comments. The information about American Legion building ha snow been corrected and the previous image removed.

  25. Thank you for compiling so much information in one location. The name of the Catholic church in the Pilsen neighborhood of Chicago is PROVIDENCE OF GOD, not Divine Providence, although the meaning is the same! The name is easily verified online on the roster of Catholic parishes in Chicago. I was a 1965 graduate of Providence of God School. I remember that the Lithuanian language was taught in my early grade classrooms, but was no longer taught when the demographic change came in the middle to late 1950s.

  26. Great Article. Thanks for the info. Does anyone know where I can find a blank Illinois 45 form to fill out?

  27. As an American born Lithuanian from Bridgeport, your article brings back many memories for me. Thanks for utilizing my pictures of St. George Parish. The rectory pictured is the first rectory built and was later replaced with a modern building, which was torn down at the same time the church was demolished. I used to work in the rectory on weekends or whenever they needed assistance. It would be great if more Bridgeporters could collaborate and add more articles and insights to the St. George portion of this article. Would anyone happen to know what happened to the church main altar? It was rumored that the altar and stations of the cross were shipped to Lithuania. Please let me know if you know anything about the whereabouts of the altar. In the meantime, keep up the great work!

    • I also grew up 2 blocks away from St Georges church in the 1940-1950 era.
      I read on the net that the alter,organ,windows and some other parts of the church were sent back to Lithuania where they were made.
      I’m making a scrap book on my younger days in bridgeport. I’m looking for photo’s of St George church and school where I attended during the 1950’s and Ramova show,as well as milda.If possible the old Saina kosher building where my mom bought lunch meat. Lerners , a&p, and the bakery east on Halsted around 32 or 33 rd street. Armour school is also one where I went during my early years and a photo would be appreciated.
      Since I’m going to another country and a trip to the old neighborhood would not be easy i want to be able to see my past.
      Another thing I’m looking for is a pic of the old WLS radio transmitter tower in Tinley Park.When I drove past the location some 20 or 30 years ago I was surprised to see the tower gone and replaced with a skinny tower.
      I lived in Tinley before moving to Texas and would pass the old tower all the time

  28. Thank you for the brilliant article and history lesson. I would never have known if you had not put all this on paper.

  29. Excellent article and comments! Any information on St. Michael located at 1644 W. Wabansia avenue? Perhaps a picture? The parish was started in 1904 and the building razed in 1970. There are residential buildings there now.

  30. Does anyone know the name of the church in Lithuania that received the altars and furnishings from St. George Church in Bridgeport? Having found in recent years my lost Pupininkas (Papnick) relatives in Lithuania, now found after almost 100 years, a visit with them would be far more meaningful if I could show them the altar from St. George Church where I worshiped in my youth. Please email me: ericjames@ericjames.org

    • I don’t know exactly. Perhaps you should contact the archbishopric or former priests of the parish (if there are any left) who may have such information?

    • Try contacting the sisters of st Casimir now located in lemony with the sisters of st francis

    • Hello, Eric, I have been trying to find out the same information, for pretty much the same reason (a visit to these relics of the old church on a potential visit to Lithuania). Did you ever get an answer to your question, here or elsewhere?

  31. Hi, Thank you for the article. I went to St. George from 1965-1973. I will look and see if I have any pictures. –Rasa

  32. CDL DRIVERS NEEDED 48C/ — 50C/ MIL CONTACT flextransinc@gmail.com

  33. ČIKAGOS ŠIAURĖJE buvo dar viena lietuvių parapija ir jos paveldas tesiasi.
    Šv Baltramiejaus parapija buvo įkurta 1896 metais Waukegan Illinois.
    Jos parapijiečių palikuonys, antra ir trečiabangiai dabar meldžiasi
    išnomuotose patalpose, švenčia nepriklausomybę ir vaikus moko lietuvių kalbos.

  34. Atsitiktinai atsidariau si portaliuka. Ir…apgailestauju, kad tenka priminti visiems: Bostono lietuviu sv.Petro baznycios a.a.kunigas William Wolkovich-Valkavicius savo atostogu laiku ir savo pinigais apkeliavo visas lietuviskas parapijas JAV, surinko medziaga ir isspausdino trijuose tomuose ,,Lithuanian Religious Life in America”. Viskas , chronologine tvarka tik su ne itin meniskomis nuotraukomis, aprasyta sioje knygoje- parapiju, baznyciu, bendruomeniu istorija. Visi, kurie savaip aprasineja lietuviu baznyciu ar parapiju istorijas , be jokios abejones, pasinaudoja minetomis knygomis. Tik kunigas pats apkeliavo, o kiti- pasinaudojo, issiverte ir t.t. Tokia A.V. Skiudaites nuplagijuoja (90 proc.) knyga yra ,,Lietuviu pedsakai Amerikoje”. Beje, ji nuplagijavo ir J.Buteno/A.Kezio ,,Pensilvanijos angliakasiu Lietuva”, sukeitusi A su B. Taip del nesaziningu zmoniu, atsiranda nauji vardai, paminant, pamirstant tuos, kurie patys isvaiksciojo, tyre, aprase, isspausdinimui paaukojo didele dali savo lesu. Kadangi kunigas gyveno Rytineje pakranteje, isspausdinta Massachusetts valstijoje, o Lietuviu fondas paaukojo tik $500, tai labai paprasta ,,uzmirsti”, nes tik 1000 kopiju isspausdinta. Nutyleti, vadinasi pritarti klastotojams, plagijatoriams.

    • Dėkui už informaciją. Šiame tinklapyje surinkta informacija iš įvairių šaltinių, jų tarpe mano paties pokalbių su įvairių miestų lietuviais, interneto (tiek užsienio lietuvių, tiek ir ne lietuvių svetainių). Nė vienos įvardytų knygų nesu matęs ir skaitęs. Maži tiražai yra problema, tačiau net ir esant dideliam tiražui knygos ilgainiui tampa sunkiai prieinamomis, nes juk jų egzemplioriai guli konkrečiose vietose, tuo tarpu lietuviai pasklidę po visą pasaulį ir nebūtinai bus galimybė tą knygą paskaityti; kitais kartais net sužinoti, kad tam tikra tema yra parašyta knyga, tampa sudėtinga. Tuo tarpu kas parašyta internete, yra prieinama iš visur ir bet kada, todėl savo tyrinėjimus stengiuosi publikuoti būtent internete.

      Kadangi minėtų knygų nesu skaitęs, negaliu pakomentuoti, ar/kas įvardytose A. V. Skiudaitės knygose yra nuplagijuota iš knygos “Lithuanian Religious Life in America”. Jeigu be autoriaus Valkavičiaus leidimo sutampa ar beveik sutampa patys tekstai (tik išversti) ir/ar nuotraukos – tada tikrai nuplagijuota. Tačiau jei tiesiog skirtingi autoriai rašo ta pačia tema – tai nebūtinai; Amerikos lietuviai yra šimtatūkstantinė bendruomenė, ji ir jos paveldas tikrai verta, kad tai tyrinėtų ir apie tai rašytų daugiau nei vienas ar keli žmonės.

  35. Kun. Valkaviciaus archyvas ir minetos knygos yra persiustos i Kauna, Iseivijos instituta prie VDU, direktorius prof. Aleksandravicius. Teigdama , kad knyga yra nuplagijuota, turiu tam pagrindo, nes turiu tas knygas, be to tuo laikotarpiu, kai buvo kurpiama ,,Lietuviu pedsakai Amerikoje” priklausiau JAV LB kulturos tarybai. Buvo renkami pinigai knygos isleidimui. Tik po kiek laiko, kai pradejau tyrineti kas kur ir kaip, supratau kur suo pakastas. Na ir Jus, imates tyrineti JAV lietuviu istorija juk ne is galvos traukiate tas zinias, o is kitu autoriu surinktos medziagos. Daugeli dalyku galima atpazinti pagal zinomus tekstus. Todel is pagarbos autoriams reiketu nurodyti bent jau saltini. Beje kun. W.Valkaviciaus knyga netrukus turetu patekti i interneta per enciklopedini portala http://www.lietuvai.lt
    Be abejo, skelbti internete verta – juk naujausiu technologiju deka atsiveria placiai daugelis istoriju ir t.t. Tik, lieku savos nuomones – gerbkime kitu autoriu atliktus darbus ir minekime juos, kaip savo tyrinejimu pagrindus. Linkiu sekmes.

  36. My grandfather Felix Siratovich was one of the many butchers mentioned in this article and lived in Marquette Park area. They also attended the Villas Church until they passed away. I have never lived in Chicago, but once attended a Lithuanian festival there. Other than my grandmother’s cooking, it was the first time I had ever seen Lithuanian food. I don’t know much, but I have a FANTASTIC recipe for Lithuanian dumplings, my favorite food ever!!!!

    • Hello, would you be open to sharing your dumpling recipe with me? My grandparents were lithuanian and grew up in Cicero. Dumplings were one of our favorites for special occasions and I would like to learn how to make them. My email is black.danielle@gmail.com. Kind regards, Danielle

  37. Thanks for sharing this information, I will also share it with friends. My East Central Illinois community of Westvile has a rich Lithuanian history.

  38. Drove my dad to the Lithuanian Alliance of America meetings and visiting with editor Michael Vaidyla (?) of the Sandra newspaper, sharing a few shots of whiskey in the printing plant.

    • Mr. Kapocius,

      I have been trying to find out where the Sandara newspaper office was located. As a child, my father took me there and was a friend of Mr. Vaidyla but I don’t remember where the newspaper office was located. Do you recall. I remember watching the typesetter at work and the creaky wooden floors there. I wondered how those old wooden floors supported all the heavy duty printing machinery! My father, Vyto Uznys was also a member of the Lithuanian Alliance of America. Would you by chance be related to Jane Kapocius-Kuzas? Please advise what you may know about the location of the Sandara business office in Brideport . . . I’m told that my mother was born in a building directly across the street from there. Thanks in advance for your help!

  39. My mother and her sister made their communion at Providence of God in 1914 or 15.

  40. Puikus puslapis! Pats domiuosi Amerikos lietuvių bažnyčiomis, tai smagu pamatyti daug susistemintos medžiagos.
    Tiesa, niekur nerandu daugiau informacijos apie Visų Šventųjų bažnyčia Roselande, Galbūt esate išsaugojęs šios bažnyčios adresą, kad būtų įmanoma bent per google’ą pažiūrėti?

  41. Thank you for the wonderful history lesson. I attended Saint George from 1957 to 1966 and was shocked when I came back to Chicago for a visit to find the Church, Convent and Monastery gone. It broke my heart. I was shocked that they took down the Cross and the Grotto too. I have many happy memories of a wonderful childhood spent at Saint George and this site helps to keep them alive.
    God bless,
    Mike

    • Hi mike I lived at 827 west 33 rd pl and was in tears when I saw the church, school and all signs of it gone.I left St George school as you were stating there. I remember the coral grotto also. From my apt porch the clocks on the steeple were in my face as I left for school.I also attended Armour school before attending St George, what a difference. I ran into several people years later. Alex Belski, Kathy setter and her brothers,( DENNIS,TOBY) in tinley park. did you know them?

      • Ken, I lived at 937 West 33rd Place, right across from Armour school. We used to play in the Armour playground all year round. Alex Belski sounds familiar but I can’t say for sure that I knew him. It’s sad how the old neighborhood has died. Bruno’s Bakery, Healthy Foods, Ramova Theater – all gone. It’s hard to believe that the Archdiocese would allow Saint George to be demolished – money is all they care about. Be well.

        • Oh my gosh! I remember Bruno’s Bakery, and ate at Healthy foods! Remember Joe’s Dry Goods Store on Halstead St.? Went to St George’s too, then to Marquette Park. I remember those days!

          • Hi Clarissa Jakobsons, Mike Darragh and Ken Martin, I don’t know if you will actually see this since it’s been 3 or so years since your post. My name is Mary Lenckus and my brother John Lenckus also went to St George’s church and school in the late 50’s thru March 1961. Sister Ignatius was the head of the school and we lived in a flat on top of Bruno’s Bakery on Lithuanica! My dad passed away in March of 61 (buried in St Casimer’s cemetary along with many of his family members) and mom moved us to MS where she was from. I went back in the mid 90’s and was very disappointed to see the church was no longer there. I was only 11 when we left but I have so many fond memories of the days lived there. I hope to someday go to Lithuania with my brothers before I leave this world and would love to find where they sent the altar, organ and stained glass windows from St George’s church and research the Lenckus name. I believe the spelling was changed when my grandparents immigrated here from Lithuania. My grandfather’s name was Constantine/Konstance Lenckus

          • It’s good to hear from all of you! We lived across the street from Marquette Park, off 71 st. In the distance one could see the Nabisco factory, lol! Does anyone remember Joe’s Dry Goods store on Halsted, in Bridgeport? My mother worked there, $10/ day! I called him Uncle Joe’s. Jimmy was the fantastic calligrapher! They were so good to me.

  42. Does anyone know the address of the old Sandara Lithuanian newspaper office in Bridgeport? It was down the street from the old St. George church but that is all I recall. Thanks in advance for any responses!

  43. It was my understanding that the 3-story hand-carved wooden altar, the church organ, and many of the magnificent stained-glass windows from St. George’s Church in the Bridgeport neighborhood in Chicago were to have been shipped back to Lithuania after the church was demolished. Does anyone know if this actually happened, and if so, if they have been preserved in any manner there?

  44. Within the past few years, the Lutheran Lithuanian Church opened on Wolf Road in the affluent suburb of Western Springs. It shares the small building with a non Lithuanian Lutheran parish, but the Lithuanian flag and notice of Lithuanian services are visible on the sign on Wolf Road. I understand it was the same group originally in Marquette Park in the city, but hadn’t lived in the city for years and didn’t feel safe at their old building. There are many people with Lithuanian heritage in the Western Springs, Hinsdale, Burr Ridge, La Grange areas….

  45. Aciu. Siandien as suzinojau daug naujienu apie CIKAGA, LABAI IDOMU.

  46. Wow..great article and pics. But you didnt include anyrhing about the Sisters of St. Casimir, a religious order that was was founded by a Lith woman, Maria Kaupas. A lot of the early nuns were Lith gals. Pictures of the Motherhouse, inside and out would be great, esp the chapel.
    That building was also the high school they started, St. Casimir Academy. Again, try and get pics of the old classrooms and library, and the grounds they sjared with the postulants and novices. That is one old building.
    Student population grew so they built Maria H.S..
    The nuns also taught school at the parishes you mentioned here in Chicago. I was a third generation student of theirs…”you cant scare me..I was taught by nuns!”

    • Thank you. We do include the interior images of locations we are able to visit. However, as the website is not funded by any authority, our ability to do that is limited. Therefore, often we rely on the free images available on Google Street View. However, those are just exterior images.

  47. Augustinas,
    I have had a real problem TRYING to get a photo of a bronze plaque on the main altar of Providence of God Church at 18th & Union. About every other year ( I no longer live in Illinois – retired now ) I have contacted the rectory for some 8 years about being able to enter the church so I can TAKE this picture of the plaque. The altar was paid for by the Lapinskas family in the parishes humble beginnings in the 20’s !!
    I received a response, some 6 years ago, from a woman who ID’d herself as the receptionist. I asked if SHE could take a photo of the plaque. Her response was that the plaque was “rubbed smooth” !!! ‘I’ find this hard to believe on one hand and on the other, when I get to town the church is LOCKED up and no one answers the rectory door !!

    Now I ‘hear’ that the church is “out of business.” Do you know someone who could, gain access to this FORTRESS and, take a digital of the plaque and email it to me ?? My Grandmother told me many years ago that she paid in full for this altar in the sum of $2300 !! It would be ‘nice’ if the church could help / co-operate with a brethren of the church. It makes me mad just to think about this run around I’ve been handed.

    • I wasn’t at this church. However, having visited some 80 Lithuanian-American churches, both current and former, I can say that the possibility to visit them often depends on the goodwill of the people there, such as priests. In some cases, we were able to quickly visit churches and even get tours on them even by non-Lithuanian priests (e.g. there is a Vietnamese parish in one of the ex-Lithuanian churches at Worcester, MA, yet the Vietnamese priest was happy to let us in and talk about it, even without any pre-arrangement). In some other cases, however, we were ignored despite many attempts to get inside, as, apparently, happened to you as well.

      When the churches are open, it is usually possible to get inside without any arrangements before or immediately after the mass. When they are closed, however, this becomes much harder. Providence of God, as I understand, still is a church albeit has no mass, so it may still have baptisms, weddings and such, though it could be hard to learn of their times in advance, but entering then would be the best bet.

      If successful in getting funding, we plan to do expedition “Destination – America 2018” to the Midwest in mid-2018, we would attempt to enter the Providence of God then as well, although we cannot guarantee more success in that than you had.

      To me it seems that some of the American churches work as churches should, that is, happy in the interest expressed in them and wishing to let the world know more about them, have a connection to them. However, some other churches, even if also Catholic, operate more like government institutions, wishing to get as little work as possible beyond what is a must (i.e. a once-weekly Holy Mass).

  48. If you do make it to the midwest for a trip you might want to check out St. John’s Evangelical Lutheran Church, Gary IN, my Great Grandparents and the community, mostly Lithuanian’s that came to US in the early 1900’s worshiped and married here. they also had a school that closed in the late 50’s early 60’s i think. my uncle (who is now 77 went there from 1946-1954. The church is still open but has very limited hours.

    • Thank you for the information. However, was it ever a Lithuanian church? In general, nearly every location of the USA had Lithuanians as patrons, members, etc., so, to keep our project manageable, w document only the sites that have a closer relation to Lithuania (e.g. ever had the majority of parishioners Lithuanian, Lithuanian language regularly used for the holy mass (even if it is no longer used now), Lithuanian signs still available in the decor of the church, memorials for Lithuanians built in the churchyard, or something else similar to that). Would the Gary Lutheran church qualify?

      We have information on the Gary Lithuanian Catholic church by the way in the Indiana article: http://global.truelithuania.com/indiana-746/

  49. Hello, Thank you for this wonderful informative sight. I am a second generation Lithuanian trying to research my family history, and this is very helpful. I would like however to suggest an edit perhaps, the sentence:
    “After Marquette Park was overtaken by Blacks there is no longer a Lithuanian district in Chicago, but a community center exists in the Lemont suburb.”
    This is quite off putting, I am not sure what you mean by “overtaken” but it sounds aggressive and i’m not sure that is what you are meaning to say?

    thank you for your time and consideration!

    • From what I read (those who lived in Marquette park at the time may explain more or correct me, perhaps) the situation was something like that:

      *Before the civil rights movement, Chicago had its “racial border” running somewhere south of Marquette Park, with Marquette Park being white (or, more correctly, Lithuanian) district, whereas most districts further south being black.
      *During the civil rights movement, blacks attempted to desegregate Chicago by unilaterally moving north and, being unable to actually buy much property in white parts of Chicago, they, for example, established camps in Marquette Park where they lived in the park itself.
      *A significant proportion of the new “unilateral inhabitants” were criminals or radicals. There were some direct clashes between the newly arrived blacks and Marquette Park locals as well, as the locals saw the new arrivals to be decreasing their quality of life and property values (due to large numbers of street people in what was a nice park, increased crime rates, etc.), as well, perhaps more importantly, as eroding the Lithuanian majority in what was the only significant area in the free non-communist world where such a majority existed (and thus the Lithuanian culture could have been perpetuated). Blacks, on the other hand, saw the locals of Marquette Park as a hindrance to desegregation or perhaps even opposing them due to racism; they generally did not try to see a difference between the recently-immigrated Lithuanians and the English-speaking “Old white” majority of the USA from which the bulk of their civil-rights-era “enemies” came.
      *Eventually, more and more Lithuanians began to leave the district, and the blacks bought/rented their homes as, given the new district’s reputation, few others wanted to live there (except some staunch Lithuanians who were too attached to the district and its symbolic meaning to leave, although, as Lithuanian restaurants and other institutions in Marquette Park closed down, more and more of them left also, as the district became not really Lithuanian anyhow; others died, while their kids moved out). Many homes remained abandoned.
      *As a result, the black civil-rights-era goal to desegregate Chicago failed: instead, the racial white-black border simply moved northwards, and Marquette Park, as well some other areas where Lithuanians once settled, became nearly all-black instead of being nearly all-white. The areas further north remained nearly all-non-black, however.
      *Lithuanians became the biggest losers in this, as they have lost their only district in what was essentially not “their struggle” as the first Lithuanians moved into the USA after the slavery was already abolished and there is no known Lithuanian who would have been a slaveowner in the USA. In fact, Lithuanian history is much more similar to that of Africans than that of English, Germans, or Italians where much of the USA’s white population originates from. Like the black nations, Lithuanians spent part of the 18th century, all the 19th century and the majority of the 20th century under the rule of foreign empires. Also, Lithuanians themselves in Lithuania lived in similar-to-slavery conditions until 1861, just 4 years before the US abolition to slavery, as most Lithuanians in Lithuania were considered to be a property of local nobles (usually Polish- or Russian- speaking nobles). In fact, that was the reason why they could not have emigrated to the USA earlier and once this “ownership” was abolished, they began to emigrate en-masse. See http://global.truelithuania.com/similarities-between-lithuanians-and-other-nations/ for similarities between Lithuanians and African-Americans.

      English is not my native language, however, given the circumstances, perhaps the word “overtaken” is ok to use, as it was part of the planned action during the civil rights movement that also included clashes?

      • Where did you get the above information?

        the city of chicago had a system of corrupt housing discrimination- for years
        See article below:
        http://www.chicagomag.com/city-life/May-2014/The-Long-Shadow-of-Housing-Discrimination-in-Chicago/

        I believe using the word “over-taken” is very problematic in this context, as we live in a free county where everyone deserves a home and a place to belong, and I think that immigrants understand this from a personal perspective. It is inherently racist to single out any group by race, religion, or culture and say they can’t live in a certain area. Chicago has had a long standing problem with segregation and it is a complicated history, but to be “overtaken”sounds like war-fare, or a coup of a regime, not just simply people trying to find a place to call home.

        respectfully,
        Carolyn H.

        • Thanks, Carolyn. I was thinking the same! Def true about the housing and i def see racist coded generalizing language, “Blacks, criminals and radicals, ghetto”. Also in the comments. No surprise.:
          MLK and civil rights activists including white allies were attacked by racist violent mobs of Lithuanian, Polish and Italian descent. SOURCES: https://muhammadhakeem.wordpress.com/2019/07/20/drill-rap-and-frustrations-of-the-urban-black-poor/ and the book Race Course Against White Supremacy” by Bill Ayers and Bernardine Dohrn, 2009.
          Both give historical testimonies from those times.

          Pretty interesting too how someone mentions how there is no decline…

          • Firstly, I don’t see the word ‘Lithuanian’ mentioned anywhere in the links you provided – therefore, the claim that ‘MLK and civil rights activists including white allies were attacked by racist violent mobs of Lithuanian, Polish and Italian descent.’ is not based on these sources.

            Secondly, while there were many Lithuanians who were critical of various tenets of the Civil Rights Movement, I think it is very much generalizing to consider any kind of opposition to every single activity of every single Civil Rights Movement organization as ‘racist’.

            Many Lithuanians, for their part, saw themselves as simply defending their own interests and their own district.

            Having immigrated just recently as refugees (¬1950), they did not identify themselves with the White American majority but rather saw themselves as a distinct minority community (a far smaller minority than African Americans were).

            Lithuanian-American refugees had separate history from the White American majority, separate language and customs, and the only place in the free world where these were in a majority and thus had a hope to survive for generations was Marquette Park. These Lithuanian refugees had no ‘white privileges’ either: typically not speaking English, they spent their lives in the USA underemployed; being refugees, they inherited no family wealth; many older communities disliked them, including even some assimilated America-born Lithuanian-Americans.

            Furthermore, before emigration, they had no exposure to non-European ‘races’ whatsoever, as non-Europeans did not live in Lithuania at the time. As such, they had no prejudices and formed their opinions already in the USA, mostly independently from Americans, as language barrier meant they had little connection with them.

            To the Lithuanian-American refugees, Marquette Park was not even America – it was Little Lithuania (indeed, many of these Lithuanian refugees never even naturalised and, even if naturalised, never began identifying themselves as Americans at all).

            USA is a diverse country. It is not made of two communities, Black and White, and it never was. Races are a social construct to a large extent, they are seen differently all over the world, and it is definitely racist to assume somebody belongs to the majority just because his or her skin color is similar – and to assume that, just because of a similar skin tone, his or her goals must have been similar to those of other people with a similar skin tone.

            The misunderstanding was mutual. Just as many Lithuanians understood little about the history of racial relations in America and saw everything through a prism of their own experiences, so to African Americans Lithuanians were “just another White people” who are “Between Black-majority districts and the richest areas of Chicago”. This is not strange, no community could be expected to understand every single other community in America.

            Blacks saw it all through their own past experiences in the USA, especially in the pre-Great-Migration US south, where (with the exception of Louisiana and lands near Mexico) there were typically only two distinct communities, privileged White and discriminated Black, with very little immigration or further diversity.

            Lithuanians, though, saw it all through their own past experiences, how their homeland Lithuania was invaded by one enemy after another (Germans/Nazis, Russians/Soviets, Poles), each of them sending their own settlers in, and these settlers diluting the Lithuanian majority in Lithuania and sending their language and culture on a decline. They cared little of who is threatening the Lithuanity of the district – the threat itself was that mattered.

            By no means I am generalizing all Blacks or Lithuanians or anybody else. However, it was a fact that with the migration of Blacks into the area the crime level increased, as, on average, crime rates among them were far higher than among Lithuanian-Americans. I have interviewed people who suffered from these crimes myself. I have also heard lots of claims by Marquette Park Lithuanians that they were victimized by African Americans on a racist basis because of their skin color – although, of course, by this time it is impossible to investigate how much that was a reason of each particular crime, but such stories are common enough.

            What was arguably even more important to Lithuanians that crime is that after losing Marquette Park indeed there is no longer a Lithuanian-majority district in America. And, just as expected, Lithuanian culture, language, and memory in Chicagoland went onto a decline. Now, this fact is not related to the fact that the new majority is Black in particular – rather, it is related to a simple fact that Lithuanians were replaced by another community. However, the replacement happened as a side-effect of the Civil Rights Movement. This is just a fact – this is not to claim that the movement was bad but rather that the history of diverse America and Chicago is a history of hundreds of communities, not two, and their stories intertwine in different ways.

      • I replied. I hope you received.

  50. I left a comment, I don’t see it here…

  51. here is a church bulletin from Williamsburg Brooklyn which back in the day had a large thriving Lithuanian community.

    http://www.nyapreiskimo.com/

  52. going through family papers, baptisms, etc, your surname was related to mine. are our two surnames among the most common Lithuanian names and do either come from any specific area in Lithuania?

    • Žemaitis is more common than Stanaitis. In the archives, I can do a search for the surnames to see if they are more associated with some areas. Typically, before 20th cnetury Lithuanians were far less mobile, so surnames were greatly associated with some areas more than others (as the owners of the surnames would not migrate, and large families meant the numbers of the people with the same surname would expand exponentially in each area where these people lived). Yet, it is often impossible to know which surnames with what areas without a search in the archive database. There are no regions in Lithuania like Scotland or Wales in Great Britain that would have different ethnic heritage and thus very different surnames.

      • thanx for getting back to me. by accident, I located a young woman named Andrea stanaitis, her maiden name.in minnesota several years ago, I found another Andrea stanaitis who lived in a Jewish area in the 20s in marjopole ( you probably know the name better than I do. I found other Stanaitis in suvalki and my maternal gp in sulaili (something)
        when I find the paper tying Zemaitis and Stanaitis together, I’ll send you a short note.

  53. For Chicago Lithuanians past and present, there are shirts for sale with more coming soon! High quality. Please check them out!
    https://www.etsy.com/shop/MidwestLiths

  54. Hi
    I totally agree with your description of Marquette park- you word is perhaps to nice.. Those of us who lived during the black invasion of our neighborhoods- Roseland-west Pullman, Brighton park on and on.. Begin robbed, homes broken into and loosing money on our homes . I and many of us are still around to remember the horror of this invasion. So i am more than fine with this word. I am thinking this young lady has never live through the great black invasion of our cities.

    • I visited Chicago in the late 70s for work related school. I never went into the city but decided to visit Marquette park . I hadn’t been in a Lithuanian neighborhood since I left Brooklyn, ny in the 40s. It was fantastic, but so then was Brooklyn back in the day. Brooklyn, today is totally changed and very nice again in most areas, especially Greenpoint and Williamsburgh. Yes, I agree with you. much of this younger generation has been brainwashed to totally disregard their own ethnicity and the struggles their forebears went through. the marches into the park were a forced incursion approved by that current political period ,resisted later on with force which was not good. it was not a normal “neighborhood in transition” change.

    • I had replied to and agreed with your comments. unfortunately I may have used some words considered “codes” and my comments were deleted.

  55. I still have more picture that I could send to you, it has been years 2014? that I sent you some of the pictures on your site. Some of the churches I was able to get into. For those I can share the pictures if you wish.

  56. here is another interesting site in Lithuania. pictures and recipes
    http://cepelinas.eu

  57. Please will you direct me to Lithuanian Alliance in Chicago? My grandfather, Casimir Boranowskas was a member, I don’t know when he joined as he emigrated to U.S. in 1908. My grandmother’s maiden name was Seraf(p)ina and she emigrated from Kaunas in 1909 approx. (while Lithuanian was still under Soviet rule), according to the ship manifest I found in Chicago. I am living in Washington, D.C. and have visited the Embassy here. Still there is so much history I don’t know. My grandparents lived in So. Chicago and my brothers and I attended the Lithuanian School, St. Joseph which is no longer part of Lithuanian community. Any information would be greatly appreciated as I am researching ancestry. I believe my grandparents were married in St. Joseph Church in So. Chicago when Fr. Victor Cernauskas was pastor and later, Fr. Peter. The story goes when St. Joseph was first built, peacocks strolled around the adjacent gardens. Thank you for your consideration and attention.

  58. Labai šaunus darbas. Dėkui už pastangas. 2011 metais buvau Chicago, vietos lietuvis suorganizavo ekskursiją po lietuvių istorines vietas Chicagoje. Tai buvo viena nuostabiausių, šilčiausių, nuoširdžiausių ekskursijų kokias tik esu turėjęs. Buvo labai gera matyti žmogų kuris taip didžiuojasi esantis lietuviu.
    Labai Jums ačiū už Jūsų veiklą.

  59. Fine job on all of your informative work.

  60. I found this site searching for information on my father-in-law. He and my mother-in-law owned a bar/restaurant called “Angel’s” that was open 24 hours located “we think” on the corner of West 66th and S Western Avenue. My husband was born during this time – 1965 – and lived there for a few years before the family moved back to Tennessee. I haven’t been able to find any information on this place online and was wondering if anyone lived in this area in the mid-1960’s that might remember it and if we have the correct corner in Chicago. He told me it was in the Lithuanian neighborhood and most of his employees were Lituanian. My father-in-law has dementia so his memory is not as accurate as it used to be. Would love to confirm the location of this place so we can visit the building on our next trip to Chicago.

  61. A detail about Holy Cross Church: Back in the day, the neighborhood was called “Town of Lake”. In more recent times, it is Back of the Yards.

  62. This site was mentioned on the facebook page Lithuanian Global Genealogical Society. I’m so glad I saw your site, Augustinas! I grew up on 43rd & South Washtenaw Avenue around the corner from Immaculate Conception Church & School. I attended both. My Dad, Zenon T. Meizis, was a past Commander of Darius & Girenas American Legion Post 271. Thanks again for all of your hard work!

  63. To whom it may concern,
    My name is Fr. Stephen Arabadjis.  I am a member of the Society of St. Pius X.  But I am in my 7th year of Sabbatical.Therefore I was hoping your group could do a 54 day rosary novena for my intentions.  But any prayers and sacrifices would be greatly appreciated.  I know Our Lady will reward you generously for this.
    In Our Lady,
    Fr. Arabadjis
    P.S. Thanking you in advance, since I don’t always get all my communications.

  64. Hello and thank you for all the wonderful information on my neighborhood of Back of the Yards. I have lived here all my life and me and my family continue to invest right back into our community. My father purchased an old Lithuanian Bakery that was located at 4616 -4624 South Marshfield Ave. in Back of the Yards. I was hoping that someone on this sight could share some historical pictures of this bakery or any information on it’s previous owners. Thank you for all your hard work. We hope to restore this building back to it’s historical beauty.

  65. Thank you for the amazing photographs and information about Lithuanian culture and people. My grandmother and her family lived in Chicago on 48th Court near St. Anthony’s Church. She married in 1931 there but then her family moved back to Massachusetts by 1932. Where can I look for information on the “Gudnas, Gudnowskie, Gudnoskys” or “Lawcevicz” families in Chicago? They were only there for a short period before and after 1930 census. I would love to know if there were other family members there, hence the reason they went out there in the first place.

    • You may search on Google if you want to see if there are any descendants. If, on the other hand, you want to learn about the stories of these families back in Lithuania (real name probably Laucevičius), we may offer an archive search in the Lithuanian archives. We can help with it.


Cancel reply

No trackbacks yet.