Gabalėliai Lietuvos Lietuvių rajonai ir paveldas užsienyje

Argentina

Į Argentiną lietuviai pradėjo emigruoti prieškariu (~5 000), bet pagrindinis srautas (iki 30 000) atvyko tarpukariu, kuomet JAV apribojo imigraciją, didžioji dalis pasaulio buvo nusiaubta Pirmojo pasaulinio karo, o nekariavusi Argentina klestėjo. Kas penktas smetoninės Lietuvos (1926-1939 m.) emigrantas vykdavo į Argentinos miestus.

Pagrindiniai jų tikslai buvo Buenos Airės, Berisas, Rosarijas, Kordoba, maždaug šia tvarka. Unikalaus lietuviško paveldo galima rasti ir piečiausioje gyvenamoje planetos žemėje Patagonijoje, kur dar XIX a. lietuviai dalyvavo tarp pirmųjų kolonistų.

Eskelio lietuvių muziejaus pastatas Patagonijoje

Nors tada jau įsitvirtinusi Argentinos lietuvių bendruomenė pasirūpino, kad į Argentiną po Antrojo pasaulinio karo galėtų atvykti ~3500 lietuvių pabėgėlių (dipukų), daugelis jų atsiradus dėl prastėjančios Argentinos ekonomikos atsiradus galimybei persikėlė į Šiaurės Ameriką. Lietuvai tapus nepriklausoma ~1990 m. Argentinos ekonomika jau buvo tokia bloga, kad lietuviai čia nebeemigravo. Taigi, šiandieninė Argentinos lietuvių bendruomenė susideda beveik vien iš tarpukario lietuvos emigrantų anūkų, proanūkių ir proproanūkių.

Buenos Airės ir jų lietuviškos vietos

Buenos Airės, Argentinos sostinė ir vienas 20 didžiausių pasaulio miestų, savo plačiomis gatvėmis ir architektūra tebealsuoja sunykusia anų laikų didybe. Šis didmiestis buvo tarpinė ar galutinė stotelė imigrantams. Ir šiandien čia susitelkusi didžiausia lietuvių bendruomenė.

Argentinos lietuvių centras su Gedimino stulpais fasade

Jame ir priemiesčiuose yra net trys didžiuliai lietuvių židiniai: Lietuvių centras, Susivienijimas lietuvių Argentinoje ir Aušros Vartų Marijos lietuvių bažnyčia. Kiekvienas jų - ne tik pastatas, bet ir ištisas įvairių patalpų kompleksas. Visi veikia 70 metų ir ilgiau, kupini istoriškos lietuviškos simbolikos.

Susivienijimo lietuvių Argentinoje laiptai

"Pasaulietiniai" lietuvių klubai veikia šeštadieniais, viduje yra barai, bibliotekos, lietuviškų daiktų parodos, renginių salės lietuvių šokiams ir chorams, veikla - iš esmės vien susijusi su Lietuva. Tuo tarpu bažnyčioje (kurios komplekse dar yra mokykla, lietuvių muziejėlis, vienuolynas) ilgainiui lietuvius nustelbė kitataučiai, bet ten tebėra daug lietuvių palikuonių, gausu lietuviškos simbolikos, bažnyčią lanko lietuvių palikuonys.

Buenos Airių lietuvių bažnyčia

Be to, Buenos Airėse yra net 5 Lietuvos gatvės, ilgiausia kurių apie 4 km ilgio. Tai daugiausia Lietuvos gatvių iš visų pasaulio aglomeracijų. Pagrindinės taip pavadintos lietuvių bendruomenės iniciatyva.

Beriso lietuviškos vietos

Nedidukas (~100 000 gyventojų) Beriso miestelis yra unikalus visoje Argentinoje tuo, kad beveik visi jo gyventojai - imigrantų palikuonys, ir savo kilmę jie vertina turbūt labiau nei kur kitur pasaulyje. Tikrai svarbu berisiečiams priklausyti tautiniam klubui, dalyvauti kasmetėse imigrantų šventėse. Ne išimtis lietuviai, kurių čia atvyko ~3000.

Beriso lietuvių klubas "Nemunas"

Yra net du lietuvių klubai "Mindaugas" ir "Nemunas" su savo nedideliais - bet tautiškai įrengtais - klubų štabais, išdabintais lietuviškais bareljefais. Šie klubai ne tik vykdo lietuvišką veiklą, bet ir kuria naujus lietuviško paveldo objektus - pvz. lietuvišką rūpintojėlį.

Klubo Mindaugas bareljefas

Rosarijo lietuviškos vietos

Rosarijas turi lietuvių klubą ir lietuvių bažnyčios kompleksą su mokykla, darželiu. Bendruomenė buvo mažesnė, tad pastatai paprastesni, nei Buenos Airėse. Ji vis tiek buvo pakankamai įtakinga, kad išrūpintų vienos gatvės pervadinimą Lietuvos, kitos - žymaus lietuvių kunigo Margio vardu.

Rosarijo Lietuvos gatvės atminimo lenta

Kordobos lietuviškos vietos

Kordoboje būta net dviejų lietuvių klubų pastatų, deja, jie neišsilaikė, apie 1980-1990 m. buvo parduoti (pastatai tebestovi). Tačiau kol jie egzistavo lietuvių bendruomenė spėjo pasirūpinti, kad viena Kordobos gatvė būtų pavadinta Lietuvos vardu, įkelta tai menanti atminimo lenta.

Patagonijos lietuviškos vietos

Patagonijos lietuvybės istorija visai kitokia, nei miestų. Čia lietuviai atvyko dar prieškariu, kai Patagonijoje nebuvo miestų, o juos atvedė daugiausiai viena Šlapelių šeima, čia įsikūrusi pirmiausia. Šlapeliai, ne vienas kurių, atrodo, buvo, ekscentrikas, paliko gilų įrėžį Patagonijoje, ypač Sarmiento mieste, prie kurio įkūrimo prisidėjo. Ten ir aplink gausu Šlapelių pavarde pavadintų vietų, jie figūruoja ir miesto muziejuje.

Šlapelių šeimos nuotraukos Sarmiento miesto muziejuje

Antra Patagonijos lietuviška širdis - Eskelis ir tenykštė lietuvių sodyba-muziejus, kur labai lietuviškoje aplinkoje Andų papėdėje galima ir apsistoti, ir aplankyti tiek lietuviui, tiek argentiniečiui įdomų lietuvių muziejų. Viskas - vienos vietos lietuvių šeimos privati iniciatyva.

Argentinos lietuvių balso ekspozicija Eskelio lietuivų muziejuje

Kiti Argentinos miestai

Viena unikaliausių lietuvių organizacijų pasaulyje yra Tandilio miesto "Laisva Lietuva" - unikali todėl, kad lietuviai į šį miestą niekada neimigravo, jie persikėlė iš kitų Argentinos miestų, o organizaciją įkūrė Argentinoje gimę lietuvių palikuonys (paprastai lietuvių organizacijas įkuria imigrantai iš Lietuvos, o kita karta nebent išlaiko, jei nenutautėja). Nors patalpų ji neturi, Tandilio vėliavų aikštėje plazda ir Lietuvos trispalvė.

Tarp tarpukario imigrantų iš Lietuvos būdavo populiaru steigti savo viešbučius, kurie tapdavo savotiškais lietuvybės centrais, ten atostogaudavo lietuviai iš didmiesčių, ypač ~1940-1970 m. ko dar buvo gyvi daugelis Lietuvoje gimusių Argentinos lietuvių. Kai kurie tokie viešbučiai pavadinti Lietuvos garbei. Pvz. Paranos deltoje pasiekiamas tik laivu stūkso viešbutis "Lietuva" (apleistas, bet likę ženklai), o Epekueno mineralinių vandenų kurorte būta viešbučio "Residencial Lituania" - tačiau šis viešbutis nugrimzdo po vandeniu kartu su visu miesteliu, teliko griuvėsiai ir ženklai miestelio muziejuje.

Apleisto viešbučio Lietuva fasadas

Anksčiau lietuvių organizacijų būta dar keliuose miestuose, ypač Buenos Airių aglomeracijoje. Iki pat XXI a. Bernalyje savo pastatą turėjo komunistinis lietuvių klubas "Circulo Lituano". Oficiali lietuvių bendruomenė turėjo skyrius (be pastatų) Temeprlyje (nuo 1952 m.), Palomare-Harlingame (1952-~1963), Berise, Vila Lugano (1954), Avelanedoje (1954). Kai kuriose šių vietų tebėra Lietuvos gatvės, bet lietuviška veikla koncentruojasi likusiuose židiniuose.

Lietuvių centre repetuojantys tautinių šokių šokėjai

Taip pat skaitykite: to paties autoriaus Augustino Žemaičio straipsnis apie Argentiną ir jos lankytinas vietas

Ekspedicijų dienoraščiai

Šis enciklopedijos straipsnis parengtas ir informacija surinkta „Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų metu, pilni eskpedicijų dienoraščiai – čia:

“Gabalėliai Lietuvos“ ekspedicijų po Argentiną dienoraščiai