Gabalėliai Lietuvos Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje

Adelaidė (Pietų Australija)

Nors Adelaidė (1,3 mln. gyv.) yra tik penktas pagal dydį Australijos miestas, lietuviškas paveldas čia - bene gausiausias Australijoje.

Adelaidės lietuvių bažnyčia ir katalikų centras

Adelaidėje stovi vienintelė Australijoje lietuvių bažnyčia (nuo 1959 m.). Pokario pabėgėliai (dipukai) būtų pasistatę bažnyčias ir kituose miestuose, tačiau tam trukdė Australijos valdžia, tuo metu norėjusi kuo skubiau integruoti lietuvius į anglakalbę visuomenę. Tuo tarpu Adelaidės vyskupas Metju Beovičius (Matthew Beovich) pats buvo rytų europietis ir į šį reikalą žiūrėjo kitaip.

Bažnyčią apima didesnis lietuvų katalikų centras. Pastatas statytas ~1890 m. žymiai mergaičių gimnazijai Hardwicke College. Australijai ~1948 m. sutikus priimti lietuvių pabėgėlius ir šiems atidirbus nustatytą tarnybą bei ėmus kurtis miestuose, ši gimnazija laikėsi prastai ir pastatą pardavė lietuviams.

Adelaidės lietuvių bažnyčia ir katalikų centras. ©Augustinas Žemaitis.

Be bažnyčios maldų salės čia yra ir salė susitikimams, biblioteka bei kitos patalpos, įprastos Australijos lietuvių klubams. Dalis patalpų nuomojama. Kieme stovi paminklas Lietuvai (stogastulpis su Rūpintojėliu ir stilizuotu Vyčiu, 1962 m.), Misijų kryžius (pirma pastatytas 1959 m. bažnyčiai priklausiusioje vasarvietėje Christies Beach priemiestyje), fasade iškeltas kryžius Sausio 13 d. aukoms pagerbti (1991 m.), yra bareljefas Šv. Kazimierui (1984 m.). Istorinio pastato praeitį - tarp jų ir lietuviškąjį periodą - kaip Adelaidėje įprasta aprašo speciali prieš fasadą pastatyta lenta.

Paminklai Adelaidės lietuvių bažnyčios fasade ir šventoriuje, iš kairės į dešinę paminklas Lietuvai, Misijų kryžius, lenta Šv. Kazimieriui. ©Augustinas Žemaitis.

Adelaidės lietuvių namai ir muziejus

Adelaidė - ir vienintelis Australijos miestas, turintis net du lietvybės centrus. Antrąjį - Adelaidės lietuvių namus 1957 m. įkūrė tie lietuviai, kuriems buvo nepriimtinas kunigų vadovavimas ir pasaulietinei veiklai. Nors kone visi po Antrojo pasaulinio karo nuo sovietų pasitraukę lietuviai buvo katalikai, jų politinės pažiūros dėl religinių institucijų įtakos išsiskyrė (dalis buvo krikščionys demokratai, dalis - tautininkai ir kt.).

Lietuvių namai susideda iš kelių vienaukščių pastatų. Juose yra ir Lietuvių muziejus (atidarytas 1967 m. J. K. Vanago iniciatyva).

Adelaidės lietuvių muziejuje. ©Augustinas Žemaitis.

Muziejaus eksponatus sudaro:
*Daiktai, kuriuos traukdamiesi į Australiją atsivežė lietuviai - tarp jų prezidento Antano Smetonos lazda, tarpukario karių uniformos ir kt.
*Australijos lietuvių istoriniai dokumentai - pavyzdžiui, pabėgėlių kortelės.
*Australijos lietuvių menas (tapyba, skulptūra), kuris puošia ir kitas lietuvių namų patalpas. Didelė dalis šių kūrninių susiję su istoriniais lietuvių momentais, inkorporuoja patriotinius simbolius.
*Bendra informacija apie Lietuvą ir lietuvius.
*Nuotraukos iš Australijos lietuvių gyvenimo.

Australijos lietuvių menas Adelaidės lietuvių namuose. Paveikslus nufotografavo Augustinas Žemaitis. Paveikslo kairėje autorius - Stasys Neliubšys, dešinėje - Vytas Šerelis.

Muziejus lankomas susitarus.

Adelaidės lietuvių namuose yra ir salė susitikimams, sekmadieninis baras, biblioteka ir kitos patalpos su daugiau lietuviškų detalių. Kieme stovi akmeninis paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę bei medinis stogastulpis. Patys namai įsigyti iš metodistų, kurių bažnyčia tai buvo.

Paminklai Adelaidės lietuvių namų kieme. ©Augustinas Žemaitis.

Lietuviški eksponatai Adelaidės migracijos muziejuje

Pietų Australijos valstija, kurios sostinė yra Adelaidė, buvo vienintelė Australijos valstija, į kurią atvyko vien laisvi imigrantai kolonistai, o ne kaliniai. Dar XIX a. čia atvyko įvairių tautybių žmonės, suvilioti Pietų Australijoje paskelbtos religinės laisvės, kurios Europoje dar trūko, XX a. tautybių tik daugėjo. Dėl tokios įvairios imigracijos Adelaidėje įsteigtas Migracijos muziejus, kuriame - ir nemažai informacijos apie Adelaidės lietuvius bei su jais susijusių eksponatų.

Adelaidės migracijos muziejuje dipukų atvykimą iliustruoja ir šis lietuvės Stasės Pocevičienės tautinis kostiumas bei gintaro karoliai. Nuotrauka ©Augustinas Žemaitis.

Prie įėjimo į muziejų tarp atminimo lentų, skirtų skirtingų tautų priežastims imigruoti į Australiją yra ir bendra lietuvių, latvių bei estų lenta, primenanti sovietinį genocidą.

Atminimo lenta lietuvių, latvių, ir estų žudymams ir tremtims tarp panašių atminimo lentų nuo komunistų ir nacionalsocialistų kentėjusiems serbams bei lenkams, kurių nemažai irgi atsidūrė Adelaidėje. Vainikas su vėliavomis pakabintas birželio masinių tremčių metinių minėjimo proga. ©Augustinas Žemaitis.

Muziejuje vyksta ir laikinosios parodos, kurias rengia viena kuri nors tautybė; viešai gulintis buvusių parodų katalogas rodo, kad tris parodas nuo muziejaus įsteigimo 1986 m. organizavo lietuviai (temos: "Lietuvių ekslibrisai" (1989-1990 m.), "Lietuviai tebegyvi" (1990 m.), "Lietuvių festivaliai Adelaidėje 1950-2002 m." (2002-2003 m.)), po panašų skaičių - ir latviai bei estai. Bendrai paėmus, muziejuje geriausiai atspindima tų tautų, kurių atstovai bėgo nuo komunistinių diktatūrų, kultūra, nes, matyt, ekonominiai migrantai nejaučia tokio poreikio puoselėti savo kultūrą.

Lapas apie lietuvių festivalių parodą iš istorinių parodų katalogo Adelaidės migracijos muziejuje. Nuotrauka ©Augustinas Žemaitis.


Taip pat skaitykite bendrą straipsnį apie Adelaidę ir jos lankytinas vietas.

Click to learn more about Lithuania: Okeanija, Pietų Australija Leave a comment
Comments (12) Trackbacks (0)
  1. Sveiki,

    nežinau ar čia papuoliau. Darau giminės medį ir trūksta informacijos apie dėdę (senelio brolį) Andriu Bajoruną (Baloriūną) Bay, 1913-2011, gyveno Adelaidėje, dirbo vaistininku.
    Gal turite kokios informacijos apie jį, nuotraukų?

    Pagarbiai,

    Alvydas Klečkauskas

    • Labas Alvydai,

      Andrius ir Regina Bajorunai buvo mano seimos geri draugai per labai daug metu. Andrius atvyko I Australija 1948m. Jo dukte Vida, buv. mokytoja, gyvena Kelmeje o Vidos sunus Vilniuje. P. Andriaus senas biciulis, Petras Bielskis, gyvena Adelaideje ir turi daugiau informacijos. Siulau rasyti p. Bielskiui per facebook.

      • Labas Jurate,
        Ar ne jūs man siuntete dokumenta su Andriaus nuotrauka? aš ta dokumentą telefone atsidariau, bet jis man dingo ir jo nebegaliu surasti, gal galėtumėte dar karta atsiusti i pasta: alvydas@hobis.lt
        Pagarbiai,

        Alvydas Kleckauskas

        Vilnius

  2. Sveiki,
    Reikėtų jūsų pagalbos 🙂 Gruodžio mėnesį keliaujame atostogų į Australiją ir planuojame aplankyti Adelaidę. Šiame mieste gyveno mano senelio brolis – Juozas Norkūnas (mirė 1983m.), tad labai norėčiau pamatyti vietą (namą), kuriame jis gyveno. Vienintelis dalykas kurį žinau, kad gyveno Croydon Park. Kapavietę jau susiradau internete. Sakykite ar yra galimybė kažkaip sužinoti adresą kur jis gyveno?
    Pagarbiai
    Nerilė Norkūnė
    Vilnius

    • Patarčiau kreiptis į Adelaidės lietuvius (įvardytas straipsnyje organizacijas) – manau, pavyks rasti jo pažįstamų tarp vyresnių Adelaidės lietuvių, kurie prisimins, kur jis gyveno. Susitarkite dėl lietuvių muziejaus ir kitų vietų aplankymo – bus įdomu, o kartu pabendrausite su vyresniais Adelaidės lietuviais kurie laiko tą klubą ir muziejų, galėsite užduoti klausimų tiek apie konkrečiai senelio brolį, tiek apie lietuvių gyvenimą Adelaidėje apskritai.

  3. Sveiki, gal galėčiau sužinoti apie Algirdą Benediktą Daubarį, gim 1925.03.20. Mažeikių raj. Jis paraše knyga ” 50 emigranto metų”. Nuo 1948 gyvena Adelaideje. Pagarbiai, Helmutas Lupeika, Klaipeda

  4. Sveiki, tyrinėju mano šeimos geniologinį medį. Vienas giminaitis Saliamonas Martišius (gimęs 1920-04-23), kiek mums yra žinoma, 1947-11-28 atvyko į Frenautlė uostą. Yra žinoma, kad Australijoje sukūrė šeimą, turėjo vaikų, anksti mirė. Norėčiau sužinoti, kur jis gyveno, kur palaidotas, kas jo žmona. Labiausiai norėtume surasti jo vaikus, arba nors sužinoti kur jie, kiek jų, kas jie. Gal galite kas nors pagelbėti?, Kaunas

  5. Labas Irena, Saliamono zmona buvo Helma (Vokiete), Galiu nusiusti nuotrauka per email. Meginsiu surasti daugiau informacijos.
    Viso gero, Jurate

  6. Laba diena, gerb. Jūrate, į Jūsų paštą dar 2018-07-02 nusiunčiau žinutę su mano el. pašto adresu (irena.jurksaitiene@kaunas.lt arba agnyte3993@gmail.com), bet atsakymo negavau. gal kartais negavote mano žinutės?
    Labai laukiame kokios nors informacijos apie Saliamono Martišiaus šeimą ir, žinoma, nuotraukos, jei būtų tokia galimybė.
    Viso gero, Irena


Leave a comment

No trackbacks yet.